Laimutės Sipovičienės rankomis sukurtos lėlės stebina originalumu. N. Šulcienės nuotr.
Laimutės Sipovičienės rankomis sukurtos lėlės stebina originalumu. N. Šulcienės nuotr.
Prie Dirdų

 

Dažnai sakoma, kad tuštėja kaimas, kad važiuojant vis daugiau galima pamatyti namų užkaltais langais. Ne visur taip yra. Dar yra ir atvykstančiųjų, besidžiaugiančiųjų kiekviena diena. Viena tokių – visą gyvenimą ieškojusi savo namų ir juos suradusi būtent Jūžintuose – Laimutė Sipovičienė. Šios moters namai ypatingi – čia pamatysi daugybę lėlių, o sienas puošia jos pačios nutapyti paveikslai. Ypatingi ne tik namai, bet ir pačios šeimininkės gyvenimo istorija.

Tvarkant namus didžiausia Laimutės pagalbininkė buvo dukra Evelina.
Tvarkant namus didžiausia Laimutės pagalbininkė buvo dukra Evelina.

Tremtinių vaikas

„Gimiau Sibire, esu tremtinių vaikas, – pradėjo pasakojimą arbatos puodelio į jaukią terasą pakvietusi Laimutė. – Mano tėvelis buvo politinis kalinys, nuteistas 25 metams. Bausmę jis atliko kalėjime, o aš gyvenau kartu su mama. Mama Sibire išgyveno 18 metų: ten ji susipažino su mano tėčiu ir, kaip politinio kalinio žmona, pasiliko ilgam. Į Lietuvą grįžome, kai man buvo ketveri ar penkeri metukai. Aš labai vertinu, kai žmonės turi savo namus – man tokio jausmo nebuvo, nes jų Lietuvoje lyg ir nebebuvo likę. Žinoma, mano senelių sodyba buvo Panevėžio rajone, tačiau ji nunyko, o mes gyvenome nuomodami svetimus namus. Keitėsi kaimai, miesteliai ir nebuvo tos vietos, kurią galėčiau vadinti savo namais.“

Laimutė tikisi, kad jos darbus gruodžio mėnesį surengtoje parodoje galės pamatyti ir jūžintiškiai.
Laimutė tikisi, kad jos darbus gruodžio mėnesį surengtoje parodoje galės pamatyti ir jūžintiškiai.

Daugiau ketvirtadienio „Gimtajame…“

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie