Užteks ne tik vakarienei. Keliautojams mirties upė dosni maisto davinio... (iš kairės) Vytautas Vaitiekauskas, Tomas Motiejūnas, Igoris Kovalevskis, Almantas Sriubiškis ir Raimondas Šidlauskas. I. Kovalevskio archyvo nuotr.
Prie Dirdų

Kasmet – po priešnuodį

Grupė keliautojų baidarėmis, rugpjūtyje nusidanginusių į Šiaurės Kareliją ir susirėmusių su Kutsajoki (Mirties upės) srove, slenksčiais ir nenuspėjamais, gausybės akmenų „apstatytais“ vingiais. Kai aplink – nė ženklo, kad galėtum sulaukti pagalbos iš šalies, vien tik civilizacijos nepaliesti klaidūs miškai, konkuruojantys su neįžengiamais pelkynais ir žmogaus kraujo ištroškę iki beprotybės atkaklūs mašalai…

I.Kovalevskis sako: adrenalino ištroškusiesiems tokie išbandymai su visais robinzoniško poros savaičių gyvenimo prie laužo, palapinėse, be patogumų, telefonų, virtuvėje garuojančios vakarienės  iššūkiais – savęs ir gyvenimo naujas pažinimas, perpintas romantika. Jį, dar sovietmečiu užsikrėtusį kelionių po laukinę gamtą trauka, prieš ketverius metus ši „bacila“ vėl užvaldė. Pradžioje surinkta bendraminčių grupelė sunkiausių žemės taškų neužkariavo: kadangi dalis keliautojų buvo „pirmokai“, atitinkamai pasirinktos ir lengvesnių plaukimo sąlygų upės. Bet, kaip sakoma, apetitas kyla bevalgant…

(Daugiau – šeštadienio „Gimtajame…“)

 

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie