Akimirkos iš Ukrainos Karpatuose įsikūrusio Bukavelio kurorto. A. Šablinsko archyvo nuotr.
Prie Dirdų

Tęsinys. Pradžia 2017 04 22 Nr. 45

Kaip vaikas išauga savo marškinėlius, taip ir slidininkai „išauga“ Slovakijos kalnus. Kai Lietuvai įstojus į ES pradėjome gyventi europietiškai, atsivėrė dar didesnės galimybės keliauti, atsirado ir poreikis išbandyti žinomiausius Europos slidinėjimo kurortus ir geriausias trasas. Dešimtmetis Alpėse davė daugybę patirčių, sutikome begalę įdomių žmonių ir aplankėm beveik visas Alpių šalis. Į kolekciją surinkome daug nuostabių slidinėjimo kurortų bei įdomių patirčių: pirmoji ir pati svarbiausia – gyvenimas yra trumpas, o pasaulyje tiek daug neaplankytų vietų, todėl niekada neverta grįžti slidinėti ten kur jau esi buvęs. Tiesa, kartą šią savo taisyklę sulaužiau – grįžau į Livinją – pigių kvepalų, pigaus alkoholio, gausybės firminių parduotuvių, skanių picų ir nuostabiausio kada nors matyto instruktorių šou „zoną“. Čia sutikau lietuvaičius iš Pagėgių, kurie mane gerokai suglumino – jie čia kasmet slidinėja jau penkiolika metų ir niekur kitur neplanuoja. Yra manančiųjų ir kitaip…

Užmiršti Tatrus…

Į pirmą kelionę į Austrijos Alpių kurortą Kaprūną išsiruošėme per kelionių agentūrą. Norėjau praktiškai patikrinti draugo vilniečio, kuris mane „pastatė“ ant slidžių ir jau senokai slidinėjo Italijoje, pranašystę: „Kai nuvažiuosi į Alpes, Tatrus užmirši.“ Kelionė dvi paras autobusu buvo linksma, bet kartu ir labai varginanti. Ūpą šiek tiek pakilo tik kitą dieną, aplankėme Mocarto miestą Zalcburgą. Austrijoje žavėjo viskas, prie ko tik prisiliesdavai: naujos pažintys, pritrenkiantys kalnų vaizdai ir nauja niekada iki tol nematyta slidinėjimo kokybė – plačios, idealiai paruoštos trasos, greiti keltuvai, gaubtai nuo vėjo ir šildomos sėdynės. O šalia viso to – ir gyvenimo pamoka mirties akivaizdoje: ko vertas ir koks trapus yra žmogaus gyvenimas, kokia brangi kiekviena akimirka, kai prie tavo kojų ant sniego užgeso gyvybė žmogaus, su kuriuo viename autobus, keliavai dvi paras, bet taip ir nesugebėjai dorai jo susipažinti. Aišku, tai buvo didelis sukrėtimas, kuris palietė daugelį, bet planų nepakeitė, toliau „dirbome“ savo darbą, dėl kurio čia ir atvažiavome.

Daugelis iš mūsų tik čia, Austrijoje, supratome, koks senoviškas ir apgailėtinas mūsų slidžių „parkas“, kad slidinėjimo kokybė ir čiuožimo stilius tiesiogiai priklauso nuo inventoriaus kokybės. Jau po poros dienų keliese drastiškai ir be gailesčio pakeitėme slides, savąsias atidavę senienų muziejui.

Plačiau skaitykite šeštadienio „Gimtajame…“

 

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie