NVSC informuoja, kad šalyje tiek gripo, tiek ŪVKTI ir COVID-19 susirgimų, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo ir siekė 871,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę – 752,6 atvejo). Jau penkias savaites iš eilės nė vienoje Lietuvos savivaldybėje nebuvo viršytas epideminis sergamumo lygis, t. y. 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba. Vasario 6–12 d. didžiausi sergamumo rodikliai užfiksuoti: Visagino sav. – 1385,42 atvejo 100 tūkst. gyventojų, Kėdainių r. – 1351,82, Marijampolės sav. – 1263,54. NVSC Rokiškio skyriaus duomenimis, sergamumas ŪVKT) ir gripu Rokiškio rajone pastarąją savaitę kiek išaugo – gripu sirgo 14 asmenų, kitomis infekcinėmis ligomis – 131, prieš tai gripas kamavo 3 gyventojus, ŪVKTI – 122.
Sergamumas šalyje ir Rokiškio rajone
Paracetamolio dozės
Vadinamuoju gripo sezonu vaistinėse išauga paracetamolio pardavimai, ne išimtis ir šie metai. Lietuvoje 37-iais pavadinimais registruoti 84 vaistiniai preparatai, kurių sudėtyje yra įvairūs kiekiai paracetamolio.
Taigi prieš vartojant vaistą būtina atkreipti dėmesį, ar nevartojote kitų preparatų, kuriuose yra paracetamolio, ir paskaičiuoti, koks šio preparato bendras paros kiekis jau yra suvartotas. Vaikams įprasta paracetamolio dozė – 10–15 mg vienam kilogramui kūno svorio vienos dozės metu kas 6 val., suaugusiems – 4 mg per parą, tačiau pacientams, sveriantiems mažiau nei 50 kg, vaisto dozė bus mažesnė – apie tai būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Gydytojai pataria – vartojant paracetamolį ir jo turinčius preparatus, užsirašyti, kokias dozes ir kurią valandą išgėrėte – tai padės sekti vaisto kiekio suvartojimą. Jei kurį laiką buvo vartojamas paracetamolis ar kiti sudėtiniai vaistai, kuriuose jo buvo, ir pacientas pajuto pykinimą, pilvo skausmą, odos niežulį ar pakito sąmonės būsena, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus.
Iš gamtos
Dr. Marius Lasinskas, vaistažolininkas, VDU ŽŪA dėstytojas, lektorius, knygų apie vaistažoles autorius, pasakojo, kad, teisingai vartojant vaistažoles, šalutinių poveikių nepastebėta, o dėl paracetamolio persistengiama, nes geriami vaistai skirtingais pavadinimais ir taip viršijama dienos norma. Tai sukelia stiprų šalutinį poveikį – pirmiausia kepenų pakenkimus, nes ten jis metabolizuojamas. Jis skatina pirmenybę teikti gamtos vaistams – vaistažolėms.
Gamtoje yra gausybė vaistingųjų augalų, kurie padeda sumažinti temperatūrą ar kūno skausmą. „Gamtoje yra apstu vaistingųjų augalų, kurie malšina skausmą, uždegimą ir karščiavimą. Tikriausiai visi turite liepų, medetkų, ramunių žiedų arba čiobrelių, raudonėlių, melisų žolės, o gal aviečių, gluosnių (karklų, blindžių), juodųjų serbentų lapų – būtent šios vaistažolės esant peršalimo, gripo ar kitų virusinių infekcijų simptomų, kai kyla temperatūra, skauda galvą ar visą kūną, „kaulus laužo“, – vardijo vaistažolininkas.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
