blank
Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Laimutė Narbutienė pataria: „Padėkite savo organizmui prisitaikyti.“ V. Bičiūnaitės nuotr.

Laikrodžio sukiojimas – kasmet aistras kelianti tema. Dėl laiko kaitaliojimo vargu ar patiriame žadėtąją ekonominę naudą, o štai erzelis visuomenėje – garantuotas. Sprendimai priimti. Gyventojams belieka prisitaikyti… Kaip tai padaryti?

Nauda – abejotina

Šį sekmadienį, kovo 26-ąją, Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas. Trečią valandą nakties laikrodžių rodykles pasuksime viena valanda pirmyn. Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį pasukant laikrodžio rodyklę valanda į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Vasaros laikas taikomas visose Europos šalyse, netaikomas tik Islandijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Kasmet visuomenėje kyla diskusijų dėl to, kokią naudą teikia toks laiko kaitaliojimas. Premjeras Saulius Skvernelis teigė pats norintis, kad laikas nebūtų kaitaliojamas, bet pripažįsta, jog tai nebūtų patogu verslui. Seimas nenumatęs priimti pakeitimų.

Verslininkai abejoja, ar galima ką nors išlošti iš laiko persukimo. Gamyboje, kur sunaudojama daugiausia elektros energijos, nėra svarbu, kada bus paleisti įrengimai, o apšvietimui sunaudojama santykinai nedaug elektros energijos. Tai negali turėti esminės įtakos verslo sėkmei. Atskirais atvejais taupymas gali būti, tačiau jis bus toks menkas, kad realiai turėti iš to naudos – sudėtinga.
Dalis visuomenės neįžvelgia laiko kaitaliojimo tikslingumo, jaučia diskomfortą, mat reikia kelių savaičių biologiniam laikrodžiui prisitaikyti prie pakitusio oficialaus laiko.

Pratintis iš anksto

Kaip elgtis, kad lengviau priprastume prie laiko kaitos? Rokiškio visuomenės sveikatos biuro specialistė Laimutė Narbutienė sakė iš savo praktikos žinanti, kad pirmą, antrą savaitę pakeitus laiką žmonės jaučia diskomfortą. Tai priklauso nuo charakterio ir sveikatos, gyvenimo būdo ir amžiaus, ypač jautrūs mažesni vaikai.

Organizmas turi savo bioritmus. Kiekvienas organas tam tikru metu būna labiau bioaktyvus, todėl laiko pakeitimas turi įtakos sveikatai.

„Kaip padėti organizmui? Artėjant pokyčiams eiti miegoti bent pusvalandžiu anksčiau, valgyti lengvesnę vakarienę (lengviau užmigsime), atsigulus nežiūrėti televizoriaus, nenaršyti internete, nes žydrųjų ekranų šviesa aktyvina smegenis ir trukdo užmigti. Pasukus laikrodį, stenkimės išmiegoti tiek, kiek esame įpratę, mat „pavogta“ valanda prastina savijautą. Ypač sunkiai rytais keliasi vaikai, jei iš vakaro tėvai nepaguldo jų anksčiau“, – patarė L. Narbutienė. Garbaus amžiaus žmonėms bei sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis patartina ritmą keisti po truputį, kad būtų išvengta organizmo šoko.

Specialistės manymu, geriausia gyventi gamtos ritmu. Jei galėtume sau tai leisti, būtų geresnė nuotaika, sveikata, didesnis darbingumas.

 

Subscribe
Informuoti apie
guest
1 Komentuoti
Naujausius
Seniausius Įvertinimą
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
ahoi
ahoi
2017 25 kovo 21:17

Kiekvienais metais du kart tas pats kliedesys.
Jei nesukiotume laiko, birželio mėnesį imtų švisti antrą valandą nakties, o jei žiemą liktų vasaros laikas tai Saulė patekėtų tik dešimtą ryto. Vėl būtų isterija, milijonas nepatenkintų, neišsimiegojusių vasarą ar nesugebančių prabusti žiemą.

Rekomenduojami video: