Netaisyklinga laikysena ir prastėjanti rega – dažniausios problemos

Vaikų ligų gydytojos pastebi, kad pastaruoju metu vaikus dažniausiai kankina netaisyklinga laikysena ir prastėjanti rega, tačiau sąrašas ties jomis nesibaigia.

Ilgametę darbo su vaikais patirtį turinti vaikų ligų gydytoja Z. Kapušinskienė pasakojo, kad netaisyklinga laikysena – labai dažnas sutrikimas, kurį lemia per mažas fizinis aktyvumas. Šią būklę galima koreguoti lavinant ir stiprinant raumenis. Visokeriopą naudą laikysenai teikia vandens pramogos – taisyklingas plaukimas, kurio metu stiprinami visi raumenys.

Kita dažnai pasitaikanti problema – regos sutrikimai, kuriuos paskatina per dažnas išmaniųjų technologijų naudojimas, dėl to akys negauna reikiamo poilsio. Žinoma, prie to prisideda ir daugybė kitų faktorių, tokių kaip greitas augimas ar mineralinių medžiagų trūkumas, tačiau siekiant, kad rega neprastėtų, derėtų riboti laiką, praleidžiamą žiūrint į mėlynos spalvos šviesą spinduliuojančius objektus bei daryti pertraukas tarp naudojimosi išmaniosiomis technologijomis.

Ž. Jakštonienė papildė šį vaikus kankinančių problemų sąrašą. Jos teigimu, prie dažniau pasitaikančių vaikų ligų galima priskirti skrandžio problemas, pastarąjį dešimtmetį vis dažniau pasitaikantį antsvorį bei prastėjančią dantų būklę, kurią dažnu atveju lemia netinkama dantų priežiūra ir įgūdžių stoka. Dantų higienos priemonių prieinamumas – išties didelis, tačiau nė viena jų nepadės dulkėdama lentynoje. Jomis reikia naudotis ir tai daryti taisyklingai – itin svarbu, kad vaikas, prieš miegą išsivalęs dantis, jau nebevalgytų maisto, taip pat patartina naudoti dantų pastą be fluoridų, minkštą dantų šepetėlį bei tinkamai maitintis – vietoj saldumynų rinktis sveikus užkandžius.

„Jaunėjančios“ ligos ar išmanesnės technologijos?

Teigiama, kad ligos jaunėja – ligomis, kuriomis anksčiau sirgdavo vyresnio amžiaus žmonės, šiuo metu gali sirgti ir mažamečiai vaikai. Pastebėtina, jog šiuolaikinės technologijos leidžia greičiau aptikti ligas jaunesnio amžiaus vaikams, todėl gali pasirodyti, kad ligos „jaunėja“. Pavyzdžiui, prieš 20 metų nebuvo tokių kaip dabar techninių galimybių: neturėjome mažo skersmens fibroskopo, kurį būtų galima įvesti vaikui ir diagnozuoti opaligę. Galbūt ir anksčiau vienam kitam būtų buvusi nustatyta ši liga. Nepaisant to, jaunėjančios ligos nėra masinis reiškinys, tačiau vis dažniau pasireiškia šios:

  • Skrandžio opaligės.
  • Padidinto kraujospūdžio ligos.
  • Stuburo osteochondroziniai pakitimai.

Kaip išvengti jaunėjančių ligų vaikų tarpe?

  • Taisyklinga mityba – būdas išvengti skrandžio opaligės.
  • Derėtų atsisakyti vaikų taip mėgiamų traškučių, picų ir kitų produktų, kuriuose gausu konservantų, skonio stipriklių bei druskos. Vietoje to rinktis garintą, virtą ar troškintą maistą.
  • Privalu atsisakyti gazuotų gėrimų – juose gausu cukrų ir angliarūgštės.

    Z. Kapušinskienė atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, opaligę gali lemti ne tik nesubalansuota mityba, bet ir vaiko emocinė būklė. Dėl įtampos ir streso kyla kraujospūdis, taigi emocinės sveikatos vaidmuo bendrai savijautai – labai svarbus. Ne tik suaugusieji jaučia stresą ir įtampą, šie simptomai gali kankinti net ir pačius mažiausius. Daugelyje filmukų yra propaguojamas smurtas, neapykanta, pyktis, emocijų proveržis. Vaikai, matydami tokius vaizdus, patys to mokosi, vėliau dėl to gali kilti emocinės sveikatos sutrikimų, todėl tėvai turėtų rodyti deramą pavyzdį vaikams ir atsakingai rinkti, ką gali žiūrėti jų atžalos.

Fizinis aktyvumas – privalomas

Gerą savijautą lemia ne tik sveika mityba ir emocinė būklė, bet ir fizinis aktyvumas, kurio dažniausiai stinga vaikų dienotvarkėje, todėl vaikų ligų gydytojos dalinasi patarimais, kokiomis veiklomis derėtų užsiimti vaikams. Specialisčių teigimu, kiekviena fizinio aktyvumo išraiška yra tinkama, tačiau nereikia užmiršti, kad kuo daugiau žmogus juda, tuo didesnė tikimybė susižeisti, todėl čia svarbų vaidmenį atlieka apsaugos priemonės, tinkama apranga ir avalynė. Kadangi medikės vienbalsiai sutarė, jog fizinis aktyvumas vaikams yra būtinas, jos išskyrė šiuos užsiėmimus:

  • Vandens pramogos. Plaukimas, ypač taisyklingas, yra itin sveikas ir labai sveikintinas užsiėmimas. Jo metu neapkraunami sąnariai, treniruojami visi raumenys, o įtempti – atpalaiduojami.
  • Važinėjimąsis. Važiavimas dviračiu, riedučiais, riedlentėmis ir kitomis priemonėmis – puikus laisvalaikio būdas.
  • Žaidimai su kamuoliu. Patartina žaisti įvairius žaidimus su kamuoliu, pvz., badmintoną ar tenisą. Kai kurie jų yra ganėtinai brangūs, tačiau Rokiškyje nestinga sporto būrelių, kuriuos lankyti galima nemokamai arba sumokant nedidelę sumą pinigų.
  • Bendrieji judrūs žaidimai. Svarbu užsiimti bendraisiais judriais žaidimais kieme, kuriuos šiandieninis jaunimas pamiršo – tai galėtų būti bėgiojimas, šokinėjimas ar net vaikščiojimas.

Pirmoji pagalba – šaldymas

Vasaros atostogų metu mieste, gamtoje ar prie vandens telkinių galima matyti daugybę vaikų. Na, o leidžiant laiką gamtoje šiltuoju metų laiku neretai nepajuntama, kaip nudegama saulėje. Taip pat nuotaiką apkartinti gali bitės ar uodo įgėlimas bei namo parnešta įsisiurbusi erkė. Vaikų ligų gydytojas V. Juška dalinasi patarimais, ką reikia daryti kiekvienu iš šių atveju.

Įgėlus bitei, širšei ar vapsvai, jeigu matomas geluonis – jį reikia ištraukti ir tą vietą šaldyti. Jeigu įgėlimo vieta netinsta, neraudonuoja ir toliau ją vėsinti.

Sugėlus uodams paraudusias vietas patepti vaistais nuo alergijos. Vaistinėse galima įsigyti įvairių purškalų ir tepalų tiek atbaidančių uodus, tiek malšinančių niežėjimą, tačiau uodai nebeturėtų kankinti žmonių, mat aktyviausi jie būna pavasarį, o tuomet, dar galiojus karantinui, daugelis žmonių laiką leido namuose. Taigi uodų sugėlimais besiskundžiančių žmonių banga praėjo, nors ir buvo labai maža.

Nudegus saulėje ir paraudus odai svarbu ją vėsinti. Yra tam skirtų specialių purškalų, tačiau odą vėsinti galima ir namų sąlygomis – sudrėkinti marškinėlius ir jais aprengti vaiką. Marškinėlius drėkinti reikėtų dažnai, taip greičiau atvės oda.

Apsideginus skysčiais taip pat pirma pagalba namų sąlygomis yra odos šaldymas.

Sugėlus uodams medikų pagalbos vaikams dažniausiai neprireikia, tačiau bitės, suleisdamos nuodus, gali sukelti alerginę reakciją – įgėlimo vieta gali pradėti tinti, rausti, burkti kvėpavimo takai ir imti stigti oro, tuomet nedelsiant reikia kreiptis į medikus. Taip pat dėl sugėlimų į galvos sritį reikia kreiptis pagalbos. Po nudegimo saulėje ar apsiplikius skysčiais į medikus būtina kreiptis, jei ima kilti pūslės, nes tai nuoroda į smarkų nudegimą.

Įsisiurbus erkei ją reikia ištraukti ir tą vietą dezinfekuoti. Dezinfekavimui tinka spiritas, jodas ar dezinfekcinis skystis, kurio, tikriausiai, kiekvieno namuose apstu. Erkę patartina traukti pinceto pagalba ją šiek tiek judinant į šonus, svarbiausia – suimti erkę kiek įmanoma arčiau odos. Jei ištraukus erkę odoje liktų jos kabliukai, panikuoti nereikia, nes jie pasišalins. Erkės gali perduoti dvi ligas: erkinį encefalitą arba boreliozę, sukeliančią laimo ligą, todėl po ištraukimo reikia stebėti erkės įsisiurbimo vietą.

Ne vėlu pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

Yra nemažai vaikams skirtų skiepų, kuriuos kompensuoja valstybė ir visi jie itin aktualūs, tačiau erkinio encefalito skiepas nėra įtrauktas į valstybės kompensuojamus, bet jis – labai svarbus, ypač šiuo metų laiku. Nors nuo erkinio encefalito reikėjo skiepytis šiek tiek anksčiau, tai padaryti niekada nėra per vėlu, sako gydytojas V. Juška.

Skiepijantis nuo erkinio encefalito, patartina atlikti tris skiepus: po pirmojo skiepo praėjus mėnesiui atliekamas antras skiepas, o trečias – 8-12 mėnesių laikotarpiu. Imunitetui ir atsparumui susiformuoti užtenka dviejų skiepų, tačiau trečias reikalingas priminti organizmui, kad šis gamintų antikūnius. Skiepus nuo erkinio encefalito galima kartoti kas tris ar net penkis metus, tai priklauso nuo vaiko amžiaus ir skiepo gamintojų.

Taip pat svarbus skiepas nuo meningokoko, galinčio sukelti meningitą ir kitas meningokokines ligos formas. Ne mažiau svarbus ir ŽPV – žmogaus papilomos viruso – skiepas, kuris atliekamas 10-12 metų mergaitėms. Šis skiepas pasaulyje yra apie 10 metų, Lietuvoje jis valstybės kompensuojamas jau dvejus metus ir yra įtrauktas į skiepų programą. ŽPV skiepas naikina antikūnius, sukeliančius gimdos kaklelio vėžį.

Vaikų ligų gydytojas V. Juška džiaugėsi žmonių sąmoningumu ir noru pasinaudoti valstybės kompensuojamomis vakcinomis. Gydytojas, per daugiau nei 30 darbo metų susidūrė tik su dvejomis šeimomis, atsisakiusiomis skiepų dėl tam tikrų įsitikinimų ir žinių stokos.

Daugėja gyvų konsultacijų

Prasidėjus karantinui pasaulis nesustojo – vaikams reikėjo medikų apžiūros: vieni sirgo, kiti patyrė traumų. Ž. Jakštonienę labiausiai džiugina tai, kad karantino metu vaikų sergamumas buvo itin menkas: vaikai turėjo mažai kontaktų, nes uždarytos mokymosi įstaigos ir darželiai.

Medikų darbo sąlygos karantino metu ir jam pasibaigus yra griežtos. „Mūsų įstaiga vykdo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos reikalavimus. Jie išlieka labai griežti, ypač reguliuojant žmonių srautus. Dabar, pasibaigus karantinui, tiesioginio kontakto konsultacijų turi būti kuo mažiau – prie kabinetų negali susidaryti gyvų eilių, turi būti išlaikomi ne mažesni nei 1 m atstumai tarp žmonių. Yra griežtai nustatyta, kiek pacientų galima leisti ateiti tiesioginės konsultacijos. Po kiekvienos apžiūros turi būti vėdinamas kabinetas, dezinfekuojami paviršiai – šie reikalavimai nėra atšaukti. Vienam pacientui turi būti skirta ne mažiau nei 30 min., prieš karantiną buvo numatyta vos 15 min. Nors reglamentavimas griežtas, tiesioginių konsultacijų po truputį daugėja“, – pasakojo Ž. Jakštonienė.

Tiek karantino metu, tiek dabar išlieka nurodymas konsultuoti pacientus nuotoliniu būdu, tačiau ne visuomet tai įmanoma. Per karantiną buvo griežtas nurodymas nenutraukti skiepų paslaugos, todėl, reguliuojant srautus, atskiriant ligonius nuo besiskiepijančiųjų, buvo teikiama planinių skiepų, skiepų kūdikiams, nuo erkinio encefalito paslauga. Derintas susirgusių, sukarščiavusių, traumų patyrusių pacientų, kuriuos reikėjo pamatyti betarpiškai ir atlikti tyrimus, atvykimo laikas.

Šiuo metu, daugėjant tiesioginių konsultacijų, stengiamasi atlikti visas įmanomas procedūras vieno vizito metu. Ž. Jakštonienė pasakojo, jog priimant vaikus tiesiogiai, atliekama sveikatos apžiūra ir išduodama pažyma, kurios prireiks darželiams bei mokykloms prasidėjus naujiems mokslo metams. Tai daroma, kol nėra didelio sergamumo, kol spėjama suvaldyti srautus, kad nebereikėtų planuoti kito vizito nesant būtinybei. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, esant tiesioginei konsultacijai, stengiamasi atlikti viską, ko pacientui gali prireikti artimiausiu metu, ko neįmanoma padaryti nuotoliniu būdu.

Užbaigdami pokalbį medikai kviečia saugiai praleisti vasarą ir nepamiršti laiku pasitikrinti sveikatą prieš artėjančius mokslo metus.

Užs. 627

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie