blank
Epidemiologė Daiva Razmuvienė sako: „Galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas.“

Pamažu gerėjanti situacija

„Sergamumas yra skaičiuojamas už septynias arba keturiolika kalendorinių dienų. Tai tiksliausi skaičiai, kuriais remiantis yra išvedami rodikliai 100 tūkst. gyventojų. Paskutiniai skaičiavimai parodė, kad 14 d. laikotarpiu užsikrėtimų skaičius nesiekia 400 atvejų 100 tūkst. gyventojų“, – aiškindama apie užsikrėtimo statistiką pokalbį pradeda epidemiologė.

Pirmais ir antrais pandemijos metais kritinis hospitalizuotų ligonių skaičius buvo 2500, šiuo momentu hospitalizuotų asmenų šalyje yra netoli šimto. Tai prioritetinis rodmuo, pagal kurį vertinama epidemiologinė situacija šalyje.

„Didesnę nei 2000 hospitalizuotų asmenų ribą tikrai pasiekdavome ir viršydavome, tuomet gydymo įstaigose būdavo daug didesnė apgultis ir įtampa nei įprastai. Reikia nepamiršti, kad serga ir medikai, kurių gali pritrūkti padidėjus pacientų skaičiui, todėl sergamumo rodikliai yra atidžiai ir nuosekliai stebimi“, – teigia medikė.

Epidemiologės teigimu, rodikliai vis dar išlieka nepastovūs ir nuolat kinta, bet jau nuo vasaros pradžios, net ir atsiradus naujoms atmainoms, situacija pamažu gerėja, todėl žiūrėdami į skaičius galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas. „Atėjus šaltajam sezonui, kai padidėja rizika užsikrėsti gripu, mes nesibaiminame, nes esame pripratę ir imamės puikiai žinomų priemonių, siekdami jo išvengti. Tuo labiau kad gripo ir koronaviruso simptomai yra labai panašūs ir tai atskirti gali tik profesionalas – medikas“, – matydama užsikrėtimo tendencijas, mintį plėtoja D. Razmuvienė.

 

Neturėjome algoritmo, bet radome kitą išeitį

„Koronavirusas buvo naujas nežinomasis, naujas sukėlėjas pasaulyje, kuris užklupo netikėtai ir visus išgąsdino. Neturėjome jokios tikslios, patikimos informacijos ar rekomendacijų apie naują SARS-CoV-2 virusą, sukėlusį pandemiją. Kiekviena pasaulio valstybė elgėsi taip, kaip galėjo geriausiai ir saugiausiai, atsižvelgusi į tuometinę situaciją savoje šalyje, apsaugoti savo gyventojus. Nei viena šalis neturėjo virusui valdyti algoritmų, nes nebuvo jokios patirties, kas galėtų atsakyti į daugybę klausimų ir padėtų išspręsti naujai susidariusią situaciją. Galime pasidžiaugti, kad pavyko atrasti būdų, padėjusių stabilizuoti padėtį“, – prisiminimais apie 2020 metų pradžią dalijasi epidemiologė.

Atsiradus skiepams, situacija pasikeitė. Remiantis statistikos duomenimis, šiuo metu daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų yra pasiskiepiję, persirgusių – daugiau nei 1,3 mln. Epidemiologė priduria: „Nepriklausomai nuo atsirandančių viruso mutacijų, vakcinos, jeigu jos ir neturi šimtaprocentinės apsaugos, tačiau imuninėje sistemoje palieka pėdsaką atminties ląstelėse, kurios sugeba stabdyti naujai patekusio viruso plitimą žmogaus organizme.“

blank
Teigiama pandemijos pusė – įprotis naudoti priemones, apsaugančias nuo įvairių ligų. Nuotr. iš SAM archyvo

Nesinorėtų pamiršti išmoktų pamokų

2022 m. pavasario pabaigoje Lietuvoje buvo atšaukta ekstremali situacija, nebeliko griežtų reikalavimų, kaip, pavyzdžiui, testavimo ir skiepijimo punktų, privalomos izoliacijos, testavimo ugdymo įstaigose ir kitų ribojimų.

Epidemiologė džiaugiasi, kad žmonėms pavyko naudotis ir sekti informaciją teisės aktuose ir suprasti operacijų vadovų sprendimus: „Pandemijos įkarštyje buvo begalė nurodymų, kur kreiptis ir kaip elgtis kiekviename žingsnyje, ir besikeičianti epidemiologinė situacija  koreguodavo reikalavimus. Žmonės tarsi buvo vedžiojami už rankos, o dabar, kai viskas išmokta, jiems nebereikia laukti vyriausybės sprendimų. Kiekvienas žmogus turėtų įsivertinti savo rizikos veiksnius, pradedant amžiumi, sveikatos būkle ir baigiant tuo, kokia veikla planuotų užsiimti, ar dalyvavimas renginyje bus jam saugus. Svarbiausia, žinokite, kad jaučiant simptomus reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir neužsiimti savigyda.“

D. Razmuvienės nuomone, likusios rekomendacijos dėl nespecifinių priemonių naudojimo yra labai „gyvos“. Visuomenė visame pasaulyje įprato prie kaukių dėvėjimo, atstumų laikymosi, rankų dezinfekavimo ir uždarų patalpų vėdinimo. Epidemiologė sako, kad ne kartą jau atšaukus reikalavimus ir prekybos centruose, ir viešajame transporte, ir kitose vietose pastebėjo žmones, dėvinčius kaukes, respiratorius ar norinčius dezinfekuoti rankas. Nejučia tai tapo kasdienišku įpročiu.

„Prisiminkime laikus prieš pandeminį laikotarpį. Juk gripo sezonų, epidemijų metu įvairūs ribojimai taip pat būdavo įvedami, bet pamatyti žmogų su kauke būdavo nepriimtina, dabar – atvirkščiai. Pandemija, be visų blogybių, išmokė mus taisyklingai plauti rankas, laikytis atstumų, dažniau vėdinti patalpas ir dėvėti kaukes – tai priemonės, kurios gali būti naudojamos siaučiant ir kitiems ligų sukėlėjams“, – sako medikė.

Antikūnai – kovotojai su virusu

Šiuo metu Lietuvoje cirkuliuoja vasarį paplitusi omikron atmaina su subvariantais BA1, BA4 ir BA5, kuriems ir yra sukurta adaptuota vakcina.

„Vakcinos, kuriomis buvome paskiepyti anksčiau, buvo pritaikytos kitiems sukėlėjams, t. y. kitoms atmainoms, kaip, pavyzdžiui, alfa, beta ir delta. Adaptuota vakcina yra pritaikyta omikron atmainai, tačiau jokiu būdu negalima manyti, kad ankstesnės vakcinos yra „nulinės“. Nuo kiekvieno skiepo imuninės sistemos atmintyje lieka „antspaudas“, kuris, „susitikęs“ su laukiniu virusu, pradeda gaminti antikūnus – kovotojus“, – aiškina ji.

D. Razmuvienė pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kai, atlikę kraujo tyrimą, žmonės skundžiasi mažu antikūnų kiekiu, bet tai nėra teisinga.

„Žmogaus organizmas turi du imunitetus – kraujyje (humoralinis) ir ląstelėse (ląstelinis). Išsitirti ląstelinį imunitetą eiliniam žmogui neįmanoma, nes tokie tyrimai sudėtingi ir atliekami mokslinėse laboratorijose. Kad vakcinos yra efektyvios, galima suprasti, pažiūrėjus į sergamumo rodiklius, kuriuos „amortizavo“ nemažas pasiskiepijusių žmonių skaičius.“

Adaptuota vakcina – omikron atmainai

Per visą šį laikotarpį susirgimų ir užsikrėtimų skaičius buvo labai banguojantis, bet epidemiologė sako, kad šiandien rodikliai yra neaukšti, ir mano, kad tam įtakos turi didelis pasiskiepijusių ir persirgusiųjų skaičius. Stebint epidemiologinę situaciją, rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje buvo matomas nežymus pakilimas, bet medikė patikina, kad sirgimai tikrai neviršijo 500 atvejų.

Adaptuota vakcina rekomenduojama visiems nuo 18 metų amžiaus ir vyresniems gyventojams, kuriems atėjo laikas pasiskiepyti pirma arba antra sustiprinančiąja vakcinos doze. Norėdami pasiskiepyti ar pasikonsultuoti dėl vakcinacijos, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

Pasirinkti patogiausią vietą vakcinacijai galima registruojantis internetu www.koronastop.lt.  Prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pasirinkus savo miestą, registracijos sistema pateiks sąrašą įstaigų, kuriose galima skiepytis.

Gyventojai, kurie neturi galimybės užsiregistruoti internetu, turėtų kreiptis tiesiogiai į tą gydymo įstaigą, kurioje pageidauja skiepytis. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visos gydymo įstaigos vykdo vakcinaciją nuo COVID-19 ligos. Pasikonsultuoti, kur skiepytis, gyventojai gali savo gydymo įstaigoje.

Išsamią informaciją galite rasti sveikatos apsaugos ministerijos tinklapyje  https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/pasiskiepyti-nuo-covid-19-ligos-galima-ir-kitoje-gydymo-istaigoje-nei-esate-registruotas

blank

Užs. 1196

blank
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
View all comments

Rekomenduojami video: