Rokiškėnai pastebėjo, kad net miesto centre karaliauja erkės, šias parazites parsineša naminiai gyvūnai iš nešienaujamų pievų. Jei katėms erkės sąlyginai nekenksmingos, šunims kartais užtenka vienos, kad augintinis susirgtų sunkia liga. Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad erkės pavojingos ne tik naminiams gyvūnams: sergamumas šių parazičių sukeliamomis ligomis yra aukštas visame Panevėžio regione, o Rokiškyje pernai Laimo ligos (LL) atvejų būta tiek, kad šalies vidurkį viršijo net du kartus.
Panevėžio regione per pastaruosius dešimt metų daugiausia LL susirgimų buvo registruota 2009 m. (21,0 atv./10 tūkst. gyv.). Panevėžio regione praėjusiais metais sergamumas LL siekė 10,20 atv./10 tūkst. gyv. Daugiausia susirgimų šia liga buvo registruota Rokiškio rajone, kur sergamumo rodiklis siekė 16,33 atv./10 tūkst. gyv. ir daugiau nei du kartus viršijo Lietuvos rodiklį (7,75 atv./10 tūkst. gyv.).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Panevėžio departamento specialistai gegužę (Panevėžio rajone, Papojaus miške) rinko erkes siekdami išsiaiškinti, ar jos užkrėstos LL sukėlėjais. Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad 14 proc. iš atrinktų mėginių buvo užkrėstos Laimo borelijomis.
LL sukelia bakterijos Borrelia burgdorferi. Siurbdama kraują, erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra borelijų, LL sukėlėjų. Įsisiurbusios nimfos ar suaugusios erkės gali užkrėsti žmogų LL, kuri pažeidžia įvairių sričių audinius. Ligą galima suskirstyti į tris stadijas. Ankstyvojoje pasireiškia odos išbėrimas, vadinamas migruojančia eritema (1 stadija). Klaidžiojanti dėmė atsiranda apie 60–80 proc. atvejų per 2–30 dienų nuo erkės įkandimo. Jei asmuo negydomas, infekcija išplinta ir paveikia nervų sistemą, sąnarius ir/ar širdį (2 stadija) ir gali trukti kelias dienas ar savaites. Lėtinė LL (3 stadija) nėra dažna. Dažniausiai pasireiškia sąnarių, ypač kelių, pažeidimo požymiais. Ligonis gali skųstis galvos skausmu, raumenų silpnumu, atminties susilpnėjimu, miego sutrikimu ir kt.
Panevėžio departamento specialistai primena, kad vakcinos nuo LL nėra, todėl reikia pasirūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuo erkių įkandimų. Prieš išsiruošiant į gamtą svarbu apsivilkti šviesesniais, ilgomis rankovėmis drabužiais, kad rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačią taip pat gerai priglausti prie kūno arba susikišti į kojines; galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti kepurę. Svarbu nepamiršti drabužių apdoroti erkes atbaidančiomis medžiagomis (repelentais). Grįžus iš gamtos apžiūrėti visą kūną, o pastebėjus įsisiurbusią erkę – kuo skubiau ją pašalinti pincetu ar kitomis priemonėmis, nes per 12–24 val. nuo įsisiurbimo pradžios nėra didelės galimybės užsikrėsti LL. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti naminių gyvūnėlių kailį, kurie lankosi erkių užkrėstose vietose. Antraip tokie gyvūnai galėtų prisidėti prie erkių išnešiojimo gretimuose soduose ir apylinkėse.
