Nikotinas – natūrali tabako medžiaga
Priešingai kai kurių įsitikinimui, nikotinas nėra sintetinis tabako priedas. Tai tabako augalo lapuose natūraliai susidaranti medžiaga. Patekęs į žmogaus organizmą nikotinas stimuliuoja už malonumo jausmą ir atpildo mechanizmus atsakingus smegenų centrus. Taip sukeliamas noras rūkyti, o ilgainiui ir priklausomybė, kurią įveikti gali būti išties sudėtinga.
Nenumalšinus noro rūkyti gali kankinti irzlumas, dirglumas, prasta nuotaika, negalėjimas susikaupti, nemiga ir kiti nikotino abstinencijos sindromui būdingi simptomai. Dėl to cigaretės dažnu atveju griebiamasi nevalingai. Be to, ilgainiui organizmas pradeda geriau toleruoti nikotiną, todėl tam pačiam poveikiui pasiekti reikia surūkyti vis daugiau cigarečių. Taigi neturėtų stebinti statistika, kuri rodo, kad 70 proc. rūkančiųjų norėtų mesti, tačiau negali to padaryti, iki kol nesusiduria su rimtomis sveikatos problemomis.
Nikotinas nėra vėžio priežastis
Visgi, priešingai populiariam įsitikinimui, pagrindines su rūkymu susijusias ligas sukelia ne pats nikotinas, o kitos pavojingos medžiagos, kurios išsiskiria tabakui degant. Degančių cigarečių dūmuose aptinkamų cheminių medžiagų priskaičiuojama kelti tūkstančiai, dalis jų daro didžiulę žalą organizmui. Pavyzdžiui, dervos nusėda ant gerklės ir kvėpavimo takų paviršiaus ir žudo šių audinių ląsteles, lemia lėtinius uždegimus ir priveda prie rimtų ligų, kvėpavimo funkcijos suprastėjimo, gali pažeisti balso stygas, pakenkti dantims ir dantenoms.
Lyg to būtų maža, didžiulė grėsmė rūkant kyla ir dėl kancerogenų poveikio. Tai organizmo ląstelių DNR pakeičiančios ir įvairių organų vėžį sukeliančios medžiagos. Rūkant ypač išauga plaučių vėžio rizika, kuri rūkoriams yra iki 30 kartų didesnė nei šio žalingo įpročio neturintiems. Tabakui degant išsiskiriantys kancerogenai taip pat sukelia nosies ir sinusų, gerklės, kepenų, inkstų, kasos, skrandžio, žarnyno ir daugelio kitų rūšių vėžį.
Pavojingas ir cigarečių dūmuose aptinkamas anglies monoksidas. Smalkėmis dar vadinamos bekvapės ir beskonės dujos, patekusios į organizmą, išstumia iš kraujo hemoglobino deguonies molekules. Dėl to apsunkinamas organizmo aprūpinimas deguonimi. Tai gali sukelti fizinį nuovargį, galvos skausmus, prastą savijautą, apsunkinti širdies darbą. Pilnai pasišalinti iš organizmo anglies monoksidui reikia bent 12 valandų, tačiau daugelis rūkorių per tą laiką cigaretę prisidega vėl ir vėl, todėl kraujotakos sistemai nesuteikiama galimybė išsivalyti.
Nikotino paradoksas: padeda įveikti priklausomybę
Taigi nikotinas, nors pats savaime nėra toks žalingai sveikatai kaip kitos tabako degimo metu išsiskiriančios medžiagos, jis pripratina prie rūkalų ir paskatina vis iš naujo prisidegti cigaretę.
Tiesa, nikotinas priklausomybę ne tik sukelia. Jis taip pat gali padėti ją įveikti. Norintiems mesti rūkyti gali būti taikoma pakaitinė nikotino terapija, kuriai naudojami nikotino turintys gaminiai, tokie kaip nikotino pleistrai, gumos, purškalai. Jos esmė – patenkinti priklausomybę turinčio asmens nikotino poreikį ir palaipsniui mažinti gaunamo nikotino dozes.
Gerai parinktas gaminys padeda sumažinti ar net išvengti nikotino abstinencijos simptomų. Lyginant su įprastinėmis cigaretėmis, taikant pakaitinę nikotino terapiją, žmogus gauna nikotino išvengdamas cigaretėse randamų kenksmingų medžiagų – dervų, anglies monoksido ir kt.
Norint išvengti nuodingų cigarečių dūmų ir taip sumažinti organizmui daromą žalą, tai pat galima iškeisti cigaretes į nikotino gaminius, kurie išskiria nikotiną be ugnies, nes tam degimo temperatūra nėra reikalinga. Tad šie gaminiai leidžia rūkančiajam gauti įprastą nikotino kiekį, tačiau nepaskleidžia tabakui degant išsiskiriančių pavojingų medžiagų arba jų išskiria ženkliai mažiau.
Nikotinas streso įveikti nepadeda
Dar vienas populiarus mitas apie nikotiną: kad rūkymas padeda atsipalaiduoti ir numalšinti stresą. Be abejo, prie nikotino įpratęs žmogus jaučia stresą, jei kurį laiką neparūko, tad surūkius cigaretę tarsi pajaučiamas palengvėjimas. Taip yra dėl to, jog nikotinas numalšina abstinencijos simptomus. Kitaip tariant, gavęs nikotino dozę rūkantysis tarsi trumpam sugrįžta į normalią būklę.
Tačiau šiai būsenai palaikyti rūkalų reikia vis daugiau ir dažniau. Rūkymas tampa savotišku bėgimu nuo jo paties sukelto streso. O tokiu būdu rūkantysis klimpsta į vis gilesnę priklausomybę.
Tad gerokai efektyvesnis būdas sumažinti patiriamą įtampą ir pagerinti bendrą savijautą yra mesti rūkyti. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į kitus streso valdymo būdus: meditaciją, fizinį aktyvumą ir panašias veiklas.
