blank
„Fotolia“ nuotr.

Nuslopintas miego poreikis – tylioji epidemija?

„Pakako šimto metų, kad žmonija nuslopintų biologinį poreikį išsimiegoti, nors evoliucija 3 400 000 metų jį tobulino, kad užtikrintų žmogaus organizmo gyvybines funkcijas. Dabar drastiškas miego trukmės ribojimas išsivysčiusiose šalyse neigiamai veikia mūsų sveikatą, tikėtiną gyvenimo trukmę, mūsų saugumą, produktyvumą ir mūsų vaikų mokymąsi.

Ši tylioji miego trūkumo epidemija yra didžiausias iššūkis visuomenės sveikatai, su kuriuo XXI a. susiduriame išsivysčiusiose šalyse. Jei nenorime užsinerti ant kaklo miego trūkumo, jo sukeliamų ligų ir ankstyvos mirties kilpos, asmeniniame, kultūriniame, profesiniame ir visuomeniniame lygmenyse turi įvykti radikalios, su miegu susijusios permainos.

Manau, pats laikas mums pasinaudoti savo teise miegoti visą naktį nesibaiminant, kad būsime išvadinti tinginiais. Taip pasielgę, susigrąžinsime galingą geros savijautos ir gyvybingumo eliksyrą, kuris miegant užplūsta mūsų kūną visais įmanomais biologiniais kanalais. Galbūt tada prisiminsime, ką reiškia dieną jaustis tikrai budriems ir naudotis visomis būties dovanomis“, – rašoma M. Walkerio knygos „Kodėl mes miegame“ anotacijoje.

– Ar dažnai Jūsų pacientai slopina miego poreikį? Kokiais būdais?

– Šis klausimas labai platus. Visų pirma, tai daroma todėl, kad apskritai visa žmonija ir jos sukurtos technologijos yra skirtos tam, kad dirbtinai prailgintų būdravimo laiką. Pvz., dirbtina šviesa biuruose, fabrikuose, prekyboje, paslaugų sektoriuose ir pan. leidžia žmogui efektyviai dirbti ir po saulėlydžio. Po darbų grįžtame į namus, kur apšvietimas leidžia pratęsti vakarą tiek, kiek mums norisi.

Antra, ne tik įvairių stimuliantų vartojimas, bet ir gyvenimo būdo įpročiai po darbų gali dirbtinai prailginti dieną. Pvz., išmaniųjų įrenginių naudojimas, TV ir kiti ekranai, kurie spinduliuoja mėlyną šviesą, taip mus aktyvindami ir naikindami natūralų miego hormoną melatoniną.

– Kokioms žmogaus gyvybinėms funkcijoms itin kenkia miego trūkumas? Kokių sveikatos sutrikimų tai sukelia?

– Rekomenduotina miego trukmė yra 7–9 val. per parą, tačiau svarbu ne tik valandos, bet ir miego kokybė, kai, tarkime, nakties metu nenubundame arba nubudimai trunka iki 30 min.

Miego trūkumas kenkia daugeliui funkcijų. Visų pirma, pradedame pastebėti centrinės nervų sistemos sutrikimų, pasireiškiančių lėtiniu nuovargiu, stresu, bloga/dirglia nuotaika ir depresija, dėmesio sutrikimais.

– Kas yra lėtinė nemiga ir kaip ji pasireiškia?

– Lėtinė nemiga diagnozuojama, kai bent 3 mėn. kartojasi nemigos simptomai bent 3 kartus per savaitę. Būtent lėtinė nemiga yra susijusi su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, antsvorio rizika. Taip pat didėja tikimybė susirgti cukriniu diabetu, prastėja atmintis, imunitetas, didėja ir nelaimingų atsitikimų rizika.

– Ar miego trūkumas gali būti siejamas su gyvenimo trukme? Ar ji trumpėja tokiu atveju?

– Netiesiogiai. Kaip jau sakiau, didėja tam tikrų ligų ir būklių rizika, o susirgus minėtomis ligomis atsiranda didesnė tikimybė anksčiau numirti. Dažnesni nelaimingi atsitikimai (traumos, autoįvykiai).

Išsamiau skaitykite šiandienos „Gimtajame…“

blueyellow1
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments