Neatidėliokite rytojui
„Liga neužklumpa staiga, kaip mes galvojame. Ji miega tavyje. Tu ją ignoruoji. O tavo kūnas tik nori perspėti, kad jam blogai. Ir tik pajutęs kūno negalavimų, suvoki sveikatos vertę. Susirgus kūnui – suserga siela.
O tada liga smogė. Antrą kartą smūgį sudavė po 14 metų. Vėl kova ir viltis. Viltis pasveikti – pusė pasveikimo.
Noriu perspėti jus, moterys, – viskas jūsų rankose. Klausykite savo širdies ir gydytojų. Nenumokite ranka į savo kūną ir sveikatą. Nieko neatidėliokite rytojui. Kad ir kiek jums metų, negalvokite, kad visas gyvenimas dar prieš akis! Uždelsi – prarasi laiką.
Ir dar reikia labai tikėti. Tikiu ir aš, kad likimas dar kartą man nusišypsos ir pasakys: „GANA IŠBANDYMŲ!“ – tai krūties vėžiu sergančios ir besigydančios, tačiau vilties neprarandančios rokiškietės laiškas.
– Sakoma, kad ligos „jaunėja“. Ar krūties vėžys taip pat „jaunėjanti“ liga?
– Neseniai Lietuvoje atliktas mokslinis tyrimas parodė, kad 2015–2022 m. jauniausia krūties vėžio diagnozę išgirdusi pacientė buvo vos 22 metų, vyriausia – 89-erių. Mano darbo praktikoje jauniausia pacientė buvo 47-erių, o vyriausia – 82-ejų.
Dauguma vėžio atvejų yra atsitiktiniai, juos lemia išoriniai veiksniai, tačiau 5–10 proc. krūties vėžio atvejų išsivysto dėl paveldėtų genetinių pokyčių. Šios ligos priežastys dar nėra visiškai aiškios.
Daugiausia naujų susirgimų krūties vėžiu nustatoma moterims, sulaukusioms daugiau nei 50 metų, jaunoms rizika susirgti šia liga nėra didelė. Deja, pastaruoju metu tenka pastebėti, kad rimtomis ligomis suserga ir jaunesni žmonės, todėl galima sakyti, kad „jaunėja“ ir krūties vėžys.
Dirbu poliklinikoje ir man džiugu matyti ateinančias pasitikrinti moteris, kurios gydosi ar gydėsi krūties vėžį ir su kuriomis bendraujame daugybę metų – jos gyvena pilnavertį gyvenimą ir kartais gal net labiau džiaugiasi gyvenimu ir kiekviena diena.
– Kokie veiksniai didina krūties vėžio riziką?
- Praeityje diagnozuotas krūties vėžys;
- negimdžiusioms ir krūtimi nemaitinusioms moterims rizika susirgti didesnė;
- ankstyvos mėnesinės ir vėlyva menopauzė;
- viršsvoris ir nepakankamas fizinis aktyvumas;
- piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgametis rūkymas.
– Kokių nusiskundimų dažniausiai išsako pacientės?
– Dažniausi simptomai, kuriuos nurodo atvykusios moterys, – mazgelis krūtyje, išskyros iš spenelio, skausmingos krūtys. Skausmas nebūtinai reiškia krūties onkologinės ligos požymius, tačiau pajutus išvardintus simptomus būtina pasitikrinti.
– Ar suserga moterys, nepajutusios jokių simptomų?
– Jei piktybinis mazgelis krūtyje dar nedidelis, jis nesukelia jokių simptomų, neapčiuopiamas pirštais. Tokie nedideli vadinamieji neapčiuopiami mazgeliai gali būti aptikti tik atliekant mamografiją ar krūties echoskopiją.
Priklausomai nuo to, kokios apimties, kurioje krūties vietoje mazgas aptiktas, ar augdamas įauga į odą, ar piktybinis procesas įsiskverbęs į visą krūtį, gali būti ir šie simptomai:
- pakitęs krūties dydis ir forma;
- pakitusi, primenanti citrinos žievelę oda virš naviko;
- sustandėjusi visa krūtis;
- spenelis įtrauktas į krūties vidų;
- kraujingos išskyros iš spenelio;
- apčiuopiami padidėję pažasties limfmazgiai.
Krūties skausmas yra retas krūties vėžio simptomas, juntamas nebent vėžiui labai išplitus.
– Kaip moterims pasitikrinti namų sąlygomis?
– Atliekant savityrą, pažįstama savo krūties liauka, taigi greičiau pastebimi pakitimai. Reikia atsigulti ant nugaros ir sulenktą kairiąją ranką pakišti po galva. Dešinės rankos trijų pirštų pagalvėlėmis sukami maži ratukai aplink kairiąją krūtį, judant spenelio link. Krūtis spaudžiama taip, kad būtų juntama jos sandara. Taip pat, tik kairiąja ranka apžiūrima dešinė krūtis.
Patikrinus krūtis gulint, atsistojama prieš veidrodį, rankos padedamos ant klubų. Krūtys atidžiai apžiūrimos, ar jose nėra pakitimų, ar stipriai nesiskiria tiek krūtų, tiek spenelių dydis. Tebestovint prieš veidrodį, pakeliama dešinė ranka, o kairiąja patikrinama, ar pažastyje nėra mazgelių. Apžiūrima ir kita pažastis, taip pat – speneliai. Juos reikia suimti nykščiu bei rodomuoju pirštu bei keletą kartų paspausti stebint, ar nepasirodo išskyrų.
Pasitikrinti krūtis reikėtų kartą per mėnesį, geriausia – iš karto po menstruacijų. Jei menstruacijų ciklas nereguliarus arba jų nėra, išsirinkti vieną mėnesio dieną patikrai atlikti.
– Nuo piktybinių navikų kasmet miršta daugiau nei 3000 Lietuvos moterų. Iš jų daugiausia – nuo krūties piktybinių navikų. Higienos instituto duomenimis, 2019 m. Rokiškio rajone nuo krūties vėžio mirė 7 moterys, 2020-aisiais – 10, 2021-aisiais – 4. Kokios priemonės leidžia tam užkirsti kelią?
– Vadovaudamiesi profilaktine programa, šeimos gydytojai ir ginekologai vieną kartą kas dvejus metus aktyviai kviečia 50–69 metų moteris išsitirti nuo krūties vėžio.
Laiku diagnozavus krūties vėžį galima išgelbėti apie 90 proc. sergančiųjų. Įtaką tokiai statistikai padarė geresnė diagnostika, visuomenės požiūris į sveikatą, pokyčiai ir gydymo progresas.
Tad labai svarbu, kad moterys, net ir neturėdamos jokių nusiskundimų, atliktų krūtų savityrą, būtinai dalyvautų mamografinėje krūtų patikros programoje, kuria siekiama nustatyti ankstyvąją krūties vėžio stadiją ir pasiekti gerų gydymo rezultatų.
– Kokios krūties vėžio stadijos dažniau nustatomos pacientėms?
– Iš kasmet Lietuvoje diagnozuojamų naujų krūties vėžio atvejų apie 70 proc. yra ankstyvųjų stadijų. Jei visos moterys dalyvautų šioje programoje, ši dalis būtų dar didesnė.
– Ar Rokiškio rajono moterys noriai tikrinasi pagal šią programą?
– Mūsų pacientės ir domisi, ir noriai dalyvauja krūties vėžio prevencinėje programoje. Jei mamogramose pakitimų nepastebime, tyrimas kartojamas po 2 metų. Mamografinio tyrimo metu nustačius pakitimų, moteris siunčiama atlikti kitų tyrimų diagnozei patikslinti.
– Kokiu atveju programoje gali dalyvauti jaunesnės moterys?
– Jaunesnės moterys, kurios nėra įtrauktos į krūties vėžio prevencinę programą, bet turi artimų giminaičių, kurioms buvo nustatytas krūties vėžys, labiau rizikuoja susirgti, todėl apie tai turėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju, ginekologu dėl krūtų tyrimo.
– Papasakokite daugiau apie tyrimą.
– Mamografinis tyrimas yra informatyvus ir rekomenduojamas atlikti vyresnėms nei 40-ies moterims. Jaunesnių moterų krūtų audinys tankus, standus, todėl pakitimai mamogramose gali būti nematomi. Joms labiau tinka krūtų tyrimas ultragarsu.
Diagnostinė mamografija atliekama pacientėms, turinčioms klinikinių simptomų, tokių kaip užčiuopiamas darinys, išskyros iš krūtų spenelių, odos sustorėjimas, spenelio įsitraukimas. Diagnostine mamografija siekiama nustatyti arba atmesti krūties vėžio diagnozę.
Manau, kiekviena moteris turėtų domėtis ir būti atsakinga už savo sveikatą ir prisidėti prie ankstyvos ligos diagnostikos. Kadangi ankstyvų stadijų ši liga dažniausiai nesukelia jokių simptomų, patikra padeda ją nustatyti laiku.
Užs. 1277
