Kuo natūraliau, tuo geriau
Kuo greičiau vaistažolės išdžiūsta, tuo daugiau naudingųjų medžiagų jose lieka, tačiau skubėti neverta džiovinant jas orkaitėje, nes augalai tiesiog sudega ir tampa beverčiai. Žoleles galima surišti į ryšulėlius ir pakabinti.
Vaistiniams augalams džiovinti puikiai tinka palėpė, nes ten dvelkia vėjelis. Svarbiausia, kad būtų pakankamai šviežio oro, švaru ir šilta. Lapams, žiedams, stiebams geriausiai tinka šilti, saulėti, tačiau nekaršti orai.
Džiovinamos antžeminės augalo dalys kruopščiai išklojamos ant švaraus, natūralaus pluošto audinio, švaraus popieriaus ar brezento. Klojama ne didesniu kaip 1–2 cm sluoksniu. Lapai klojami 2–3 sluoksniais, o dideli ir mėsingi – vienu sluoksniu.
Džiovinimas turi užtrukti 2–3 dienas ir toks laikotarpis nepakenks, priešingai – džiūvimas bus tolygesnis. Džiūstančią žaliavą reikia 2–3 kartus supurtyti, kartais apversti. Tai daroma tam, kad tolygiai išdžiūtų. Taisyklingai išdžiovinta vaistinė žaliava paprastai išsaugo savo tikrąją spalvą, šakniastiebiai laužiant ne linksta, o lūžta su būdingu traškesiu. Taip pat ir lapai, žiedai, žolė trinami tarp pirštų turi virsti milteliais.
Nuskintas žoleles reikėtų pradėti džiovinti ne vėliau kaip po poros valandų.
Šakniastiebius ir šaknis galima džiovinti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Prieš tai nuo šaknų nuvalomos žemės, šaknys nuplaunamos šaltu, tekančiu vandeniu. Jokiais būdais nepalikite šaknų ir šakniastiebių vandenyje: jos gali išbrinkti ir tai prailgins džiovinimo laiką.
Jeigu džiovinamos šaknys ir šakniastiebiai pakankamai stambūs, juos reikia supjaustyti į keletą dalių. Storos šaknys pjaunamos išilgai, o ilgos – skersai. Jeigu nėra pakankamai laiko džiovinti, šaknis galima sutarkuoti.
Šaknis džiovinti tinka ir orkaitėje, tam jas būtina susmulkinti. Kepimo formoje patieskite vidutinio storumo popieriaus lapą, o temperatūra neturi būti per daug aukšta.
Vaisių džiovinimas
Vaisius, turinčius nedaug drėgmės, pavyzdžiui, erškėčio, galima suverti ant plono, tvirto siūlo ir pakabinti. Sausos sėklos (krapai, kmynai, pankolis) renkamos kartu su stiebais. Vaisiai tuo metu neturi būti pilnai sunokę. Stiebai surišami į šluoteles ir pakabinami vėsioje vietoje, žiedynais žemyn. Neverta šluotelių kabinti per daug aukštai, kadangi po jomis klojami švaraus, tankaus popieriaus lapai, skirti surinkti išbirusioms sėkloms.
Sultingi vaisiai (avietės, žemuogės, serbentai) prieš džiovinimą perrenkami. Neverta uogų plauti šiltu vandeniu. Aviečių apkritai prieš džiovinimą negalima šlapinti. Jas reikia labai kruopščiai išdėlioti ant popieriaus lapų. Serbentus ir žemuoges galima nuplauti tekančiu, šaltu vandeniu. Pradžioje sultingos uogos apdžiovinamos saulėje, o tik tada – orkaitėje ar džiovykloje. Tuo tikslu metalinė skarda aptraukiama specialiu tinkleliu, ant kurio kruopščiai klojamos uogos. Iš pradžių džiovinama 30 °C temperatūroje, kuri palaipsniui didinama iki 70–80 °C. Uogos laikomos išdžiovintos, jei spaudžiant tarpusavyje nesulimpa.
Temperatūra
Jei norite džiovinti dirbtiniu būdu – orkaitėje ar džiovintuvuose, turite atminti, kad žaliava, kaupianti eterinius aliejus (tai čiobrelis, valerijonas, pušis), džiovinama ne aukštesnėje nei 30 °C temperatūroje; alkaloidus – apie 50 °C (ugniažolė), o glikozidus – ne aukštesnėje nei 55–60 °C temperatūroje (meškauogių ir bruknių lapai, pelynai). Sultingi vaisiai ir šaknys džiovinami esant 70–80 °C temperatūrai.
Arbatos paruošimas
Vaistažolės užpilamos jau garuojančiu, bet dar neverdančiu 90 laipsnių vandeniu, užplikytos palaikomos 2–10 min. Kuo mažiau karpytos žolelės, tuo ilgiau reikia laukti, kol jos išskleis savo savybes. Jei mišinio sudėtyje yra džiovintų uogų, šaknų arba augalų žievės, uždengus puodelį rekomenduojama palaikyti dar ilgiau.
Laikymas
Tam, kad vasarą įdėtas darbas nenueitų veltui, vaistažoles geriausia saugoti sausoje vietoje popieriniuose ar medžiaginiuose maišeliuose, dėžutėse. Polietileniniuose maišeliuose ar stiklainiuose žolelės nesivėdins, ten greitai rasis grybelis. Vaistažolėms kenkia ir tiesioginiai saulės spinduliai – tuomet pakinta augalų spalva ir kvapas.
Kas kam tinka?
Verta žinoti, jog čiobrelis dezinfekuoja, ramina, slopina uždegimus. Jų nuoviras vartojamas kosuliui palengvinti, sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Negalima vartoti sergantiems kepenų ir inkstų ligomis.
Ramunėlė ramina, tinka reumatiniams skausmams, skrandžio ir žarnyno uždegimams, įvairioms odos ligoms, pūliuojančioms akims gydyti, bet gali sukelti alergiją, jei vargina šienligė.
Valerijonas ramina centrinę nervų sistemą, atpalaiduoja raumenis, reguliuoja širdies darbą, gerina kraujo apykaitą, padeda varginant nemigai. Tačiau slopina virškinimo organų veiklą, sukelia galvos skausmą, pykinimą.
Aviečių uogos ir stiebai tinka nuo peršalimo, skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, padeda esant avitaminozei, tačiau gali pakenkti sergantiems inkstų uždegimu, podagra.
Jonažolė ramina nervus, valo plaučius, kepenis ir šlapimo pūslę, slopina įvairius sutinimus, uždegimus. Jos reikėtų vengti, jeigu užkietėję viduriai, aukštas kraujo spaudimas, būnant ilgą laiką saulėje, po chemoterapijos.
Parengė Vilma Bičiūnaitė
