blank
Asmeninių archyvų nuotr.
blank
btf

Sunku įtarti, nes simptomai – sunkiai juntami

Pasak šeimos gydytojos M. Giriūnienės, cukrinis diabetas gali lemti įvairių organų pažeidimus, ši liga dažniausiai nustatoma profilaktinio tikrinimo metu, nes jos simptomai jaučiami tik ligai pažengus.

„Cukrinis diabetas – tai medžiagų apykaitos sutrikimas. Paprastai tariant, dėl įvairių veiksnių, tokių kaip netinkama mityba, genetinis paveldimumas, fizinio aktyvumo stoka ir kitų, sutrinka visų medžiagų apykaita: cukraus (angliavandenių), riebalų ir baltymų. Tai lemia nuolatinį cukraus kiekio padidėjimą kraujyje ir organų pažeidimus: gali būti pažeidžiamos akys, kraujagyslės, inkstai, širdis, nervai. Diabetas būna pirmo ir antro tipo, tačiau pastarasis – dažniausias.

Sergantis šia liga žmogus gali nejausti jokių specifinių simptomų. Gliukozės kiekiui nustatyti atliekamas kraujo tyrimas nevalgiusiam pacientui, tuomet gali būti randamas padidėjęs gliukozės kiekis. Pažengus ligai pasireiškia tokie simptomai kaip: dažnos šlapimo takų infekcijos, prastai gyjančios žaizdos, burnos džiūvimas, troškulys, pėdų skausmingas, tirpimas, nejautrumas. Ypač pažengus ligai gali atsirasti negyjančios žaizdos kojose, prastėti inkstų veikla, blogėti rega. Tačiau šie simptomai būdingi ne tik diabetui, todėl tik atlikus kraujo tyrimą galima patvirtinti šį susirgimą.

Jei randamas padidintas gliukozės kiekis kraujyje, pacientas siunčiamas atlikti išsamesnio tyrimo – gliukozės toleravimo mėginio, kuris ir patvirtina arba paneigia cukrinio diabeto diagnozę. Jei cukrinis diabetas pasitvirtina, pacientus siunčiame akių pasitikrinti pas gydytoją oftalmologą, atliekame išsamesnius kraujo ir šlapimo tyrimus, bandome nustatyti, kiek liga yra pažengusi ir kiek organų jau yra pažeistų“, – apie ligą, jos nustatymą ir simptomus pasakojo šeimos gydytoja M. Giriūnienė.

Pasitaiko ir jauniems, ir liekniems

Svarbu žinoti, kada derėtų apsilankyti pas specialistus.

„Antro tipo cukrinio diabeto simptomai nėra specifiški, dažnai jų net nebūna, kol liga nepažengusi, o štai pirmam tipui paprastai būdingi ryškesni simptomai, liga manifestuoja jaunesniame amžiuje – būdinga didelis apetitas, troškulys, dažnas šlapinimasis, svoris mažėja, gali būti acetono kvapas iš burnos, progresuojant ligai gali trikti sąmonė ir ištikti koma.

Kalbant apie antro tipo diabetą patartina reguliariai, vieną kartą per metus, kreiptis į šeimos gydytoją dėl gliukozės kiekio kraujyje nustatymo. Jei turite antsvorio arba prieš tai minėtų simptomų, jums turėtų būti atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys bent kartą per metus. Reikia suprasti, kad antro tipo cukrinis diabetas yra lėtinė liga ir išsivysto ne per dieną ar dvi – dažnai jai išsivystyti reikia daug laiko. Prieš tai būna būklės, kurios vadinamos gliukozės tolerancijos sutrikimu arba sutrikusia glikemija nevalgius. Tai lyg žingsnelis iki cukrinio diabeto, šiais atvejais pakeitus gyvenimo būdą diabetą galima atitolinti. Antro tipo cukrinis diabetas dažniau nustatomas vyresnio amžiaus žmonėms arba nutukusiems, tačiau pasitaiko ir jaunesniems, ir liekniems.

Kalbant apie pirmo tipo diabetą – reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, jei pastebite, kad jūs arba jūsų mažamečiai vaikai pradėjo gerti labai daug skysčių, naktį daug kartų keliasi šlapintis, nuo vaiko sklinda acetono kvapas“, – patarimais dalijosi šeimos gydytoja M. Giriūnienė.

Po diagnozės – konsultacijos

Diagnozavus cukrinį diabetą seka konsultacijos tiek su šeimos gydytoju, tiek su gydytoju endokrinologu, pacientui apsiprasti su liga, išmokti su ja gyventi padeda slaugytojai diabetologai. Šių konsultacijų metu žmogui suteikiama visa svarbi ir naudinga informacija apie ligos valdymą.

„Po to, kai patvirtinama CD diagnozė, konsultacinės pagalbos metu aiškinamės, kokius simptomus pacientas jautė. Vėliau mokome, kaip teisingai naudotis gliukomačiu (aparatu gliukozės kiekiui matuoti namuose). Pagrindinės temos, kurias gvildename konsultacijų metu, – savikontrolė, mitybos planavimas, išaiškinimas, kas yra angliavandeniai, riebalai, baltymai, maisto produktų pasirinkimas, cukrinio diabeto ūmios (hipoglikemija, hiperglikemija) būklės ir lėtinės komplikacijos.

Yra kita pacientų, sergančių CD,  grupė, su kuria dirba slaugytoja diabetologė – jie atvyksta gydomojo pedikiūro paslaugų. Tai – diabetinės pėdos prevencinė paslauga, kurios metu nukarpomi nagai, šalinamos nuospaudos, suragėjusi oda, suteikiamos žinios apie kojų priežiūrą. Kojų priežiūra ypač svarbi diabetu sergantiems pacientams, nes čia didelė ligos komplikacijų rizika. Ši paslauga priklauso 4 kartus per metus su šeimos gydytojo siuntimu. Todėl kviečiu visus, sergančius diabetu pacientus, pasitarus su savo šeimos gydytoju, pasinaudoti diabetinės pėdos kabineto paslaugomis“, – pasakojo R. Mažeikienė.

 Cukraligė neišgydoma, bet suvaldoma. Itin svarbi mityba

Slaugytojos diabetologės R. Mažeikienės teigimu, cukrinis diabetas nėra išgydoma liga, tačiau gali būti sėkmingai valdoma sureguliavus fizinį aktyvumą ir mitybą.

„Mitybos planavimas – ypač svarbi CD gydymo dalis. Tai labai plati tema, tačiau bendri patarimai tokie: mityba turi būti įvairi, patartina rinktis maisto produktus, turinčius mažą ar vidutinį glikeminį indeksą. Glikeminis indeksas (GI) parodo, kaip greitai angliavandeniai pasisavinami ir suskaidomi iki gliukozės, kuri patenka į kraują.

  • Žemą GI turintys produktai – avokadas, alyvuogės, riešutai, obuoliai, dauguma daržovių, liesas jogurtas, pienas ir pan.
  • Aukštą GI turintys produktai – gazuoti, energiniai gėrimai, balta duona, sausi pusryčiai, bulvės, manų, kukurūzų ir visos greitai paruošiamos košės, arbūzai.
  • Vidutinį GI turi miežinė košė, basmati ir rudieji ryžiai, burokėliai, makaronai, batatai, bananai ir t. t.

Ne ką mažiau svarbu ir valgymo dažnumas. Turėtų būti trys pagrindiniai valgymai ir prireikus 2–3 užkandžiai. Pusryčiams patartina rinktis sudėtinių angliavandenių produktus – įvairias košes. Pietums reikėtų rinktis visų maisto medžiagų turinčius produktus – angliavandenių, baltymų, riebalų, o vakarienei – baltymų turinčius produktus – tinka kiaušinis, omletas, žuvis, mėsa, sūris. Aišku, su kiekvieno valgymu nepamiršti daržovių. Vaisių reikėtų nepadauginti, rekomenduojama 2–3 vaisiai per dieną ir pirmoje dienos pusėje. Vengti įvairių padažų, kurie suteikia „tuščių“ kalorijų.

Diabetinė pėda – CD komplikacija

Dažnai pasitaikanti cukrinio diabeto komplikacijų – diabetinė pėda, kuri gali išsivystyti dėl neuropatijos arba kraujotakos sutrikimų progresuojant ligai.

„Diabetinės pėdos priežastys yra nervų pažeidimas (neuropatija), bloga kraujotaka, pėdų deformacijos, sužeidimai. Jei ligos vystymasis susijęs su neuropatija, žmogus skundžiasi tokiais pojūčiais kaip skruzdžių bėgiojimas, deginimo jausmas, skausmas net ramybės būklės, sumažėjęs temperatūros jutimas, pėda tampa mažiau jautri, kyla pavojus susižeisti, atsiradusios žaizdos blogai gyja. Jei diabetinė pėda formuojasi dėl kraujotakos sutrikimų, pacientai dažniausiai jaučia skausmą, ypač judesio metu, pėdos blyškios, šaltos.

Diabetinės pėdos  gydymą apima reguliari pėdų apžiūra, plovimas šiltu vandeniu, švelniu prausikliu. Nuplautas pėdas būtina gerai nusausinti, ypač tarpupirščius, tepti odą drėkinamaisiais kremais, karpant nagus nenaudoti aštrių įrankių, mūvėti medvilnines ar vilnones kojines, pasirinkti tinkamą avalynę, nevaikščioti basomis, mankštinti kojas, nerūkyti ir, žinoma, paisyti diabeto kontrolės“, – teigė R. Mažeikienė.

blankInga Belovienė: „Cukrinis diabetas – suvaldoma liga, tereikia prisijaukinti“

– Kaip sužinojote, kad sergate cukriniu diabetu?

– Kai laukiausi, daktarai man nustatė nėštuminį diabetą. Cukriniu diabetu sirgo ir mano mama, tad dėl paveldimumo rizikos kasmet, kai reikėdavo tikrintis sveikatą, gydytojai atlikdavo cukrinio diabeto tyrimus. Taip ir buvo aptikta liga.

– Ar prieš tai jautėte kokių nors simptomų?

– Nejaučiau jokių šiai ligai būdingų simptomų – troškulio, dažno šlapinimosi naktimis ar kitų. Tiesiog buvo odos niežulys, tačiau tuomet galvojau, kad tai dėl mažakraujystės: „Na va, vėl odos niežulys prasidėjo, vėl geležies trūksta“, – mąsčiau. Tik po to, kai buvo diagnozuotas cukrinis diabetas, su gydytoja išsiaiškinome, kad odos išsausėjimas buvo vienas pirmųjų šios ligos simptomų. Iš to tikrai negalėjau įtarti cukrinio diabeto, jį parodė tik tyrimai.

– Ar liga pakeitė Jūsų kasdienybę?

– Labai pakeitė kasdienybę – kardinaliai pakito mityba, nors visuomet daug vaikščiodavau, pradėjau dar daugiau dėmesio skirti judėjimui. Taigi nueinami kilometrai tapo rutina, nes judėjimas prisideda prie gerų rezultatų suvaldant šią ligą.

– Kaip keitėsi mityba?

– Visada stengiausi sveikai maitintis, tačiau susirgus cukriniu diabetu teko atsisakyti maisto, kuriame gausu angliavandenių. Taip pat atsisakiau pieno produktų – dabar vartoju tik augalinės kilmės, kuriame nėra cukraus ir kitų priedų. Teko atrasti grikių makaronus, taip pat daugybę sūrių rūšių. Daug maisto produktų galima rasti internetinėje grupėje „Priklausau nuo diabeto“, čia pasiskaitau, ką valgo kiti.

Dabar tenka skaičiuoti, žiūrėti viską, ką valgau, ir galvoti apie kiekvieną kąsnį prieš dedant į burną. Šeima juokauja, kad „tapau brangi“ – visgi sveikas maistas daug kainuoja, bet sveikata brangesnė.

– Ar tai padeda suvaldyti ligą?

– Toks prisižiūrėjimas tikrai padeda suvaldyti ligą. Be to, esu labai dėkinga savo šeimos gydytojai, kuri diagnozavusi ligą mane nuramino, nukreipė pas gerą specialistę endokrinologę. Dabar ir aš džiaugiuosi pasiektais rezultatais, ir gydytojos. Kol kas šią ligą valdau. Žinoma, kartais atrodo, kad baigsis kantrybė, kai labai užsinoriu torto, tačiau pasekmės gali būti liūdnos, todėl tenka susivaldyti.

– Kokių didžiausių iššūkių kyla sergant cukriniu diabetu?

– Man didžiausias iššūkis – mityba. Teko atsisakyti kavos su cukrumi, ir man tai buvo sunku. Kartais atrodo, kad suvalgius saldainį ir kava taptų skanesnė, bet pasižiūri į tą saldainį ir geri kavą be cukraus. Pagundų labai daug ir visko labai norisi.

– Kai negalima – labai norisi?

– Pavyzdžiui, dabar tikrai net nepamenu, kada paskutinį kartą teko ragauti bulvių traškučių, nes dedi sau kryžių, užsispiri ir turėdamas valios atsisakai. Būna, namuose šeimos nariai ar užsukę draugai užkandžiauja tais pačiais traškučiais ar kitu maistu, kurio ir man norisi, bet pati sau turiu pasakyti – negalima. Tuomet stengiuosi tuos produktus pakeisti kitais.

– Ar Jūsų šeimos nariai irgi serga šia liga?

– Mano mama sirgo, o visai neseniai ir mano sesei buvo nustatytas cukrinis diabetas. Kiti šeimos nariai neserga. Namiškiai palaiko mane, stengiasi prie manęs nevalgyti tų produktų, kurių man negalima, tačiau visko pasitaiko. Kartais ir jie pamiršta, vakare pasiūlo persimono, o vaisių galiu sau leisti tik dieną, bet ne 20 val. Tuomet ir prašau, kad valgytų, bet man nesiūlytų.

– Ką patartumėte kitiems žmonėms, susirgusiems cukriniu diabetu?

– Sužinojus apie tokią ligą ištinka šokas. Patarčiau neišsigąsti, nesiimti savigydos ir įsiklausyti į gydytojų patarimus. Man gydytojai suteikė daug informacijos, davė šūsnį lankstinukų, knygučių apie mitybą. Ši liga tikrai yra valdoma, su ja susigyvenama, tam reikia laiko ir noro. Svarbu į tai nenumoti ranka – pati turiu liūdną patirtį, kai mano mama nuo cukraligės buvo ir apakusi, todėl supratau, kad ligą reikia valdyti, ją prisijaukinti ir su ja gyventi.

Užs. 1325

gimtasis straipsniai
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments