blank

Rūkymas – lengviausias būdas prisišaukti vėžį

Cigarečių dūmai sukelia maždaug penktadalį visų vėžio atvejų ir nulemia apie trečdalį su vėžiu susijusių mirčių. Yra žinoma, kad iš viso rūkymas sukelia mažiausiai 15 rūšių vėžį, įskaitant gerklės ir nosies sinusų, skrandžio, žarnyno, kasos, kepenų, inkstų ir kt. Rūkoriams ypač didelė rizika susirgti plaučių vėžiu – lyginant su nerūkančiais asmenimis, ji yra net iki 30 kartų didesnė.

Onkologinius procesus organizme paskatina cigarečių dūmuose esančios pavojingos medžiagos. Jos išsiskiria tabakui degant aukštoje temperatūroje.  Tarp šių medžiagų yra dervos, anglies monoksidas, netoli šimto skirtingų kancerogenų, tokių kaip benzenas, formaldehidai, policikliniai aromatiniai angliavandeniai, kadmis ir daugelis kitų. Šios medžiagos gali lemti organizmo ląstelių DNR pakitimus ir paskatinti nevaldomą jų dalijimąsi. Būtent tokiu būdu susiformuoja pavojingi augliai.

Išvengti cigarečių dūmuose slypinčios vėžio grėsmės galima tik metus rūkyti. Tiems, kuriems nepavyksta, riziką sumažinti galima iškeitus cigaretes į mažiau žalingus bedūmius nikotino gaminius, kurie išskiria nikotiną be degimo. Kadangi pats nikotinas vėžio nesukelia, šie gaminiai leidžia rūkančiajam gauti nikotino, tačiau jau yra tyrimų, rodančių, kad kenksmingų medžiagų jie išskiria ženkliai mažiau.

Nesveika mityba – šansas vėžiui

Mityba turi milžinišką įtaką mūsų sveikatai ir bendrai savijautai. Vėžio rizika taip pat reikšmingai priklauso nuo to, ką valgome. Siekiant šią riziką sumažinti svarbu laikytis pagrindinių sveikos mitybos principų – valgyti daug daržovių ir vaisių, grūdų bei kito skaidulinio maisto, nesočiųjų riebalų rūgščių turinčių produktų. Jie turėtų sudaryti kasdienės dietos pagrindą. Tuo pačiu reikėtų vengti pramoniniu būdu apdoroto, daug konservantų, sočiųjų riebalų ir cukraus turinčio maisto. Visuomet reikėtų rinktis kuo natūralesnius produktus.

Nors dažnas neįsivaizduoja savo raciono be mėsos, reikėtų nepamiršti, kad šviežia raudona, o taip pat apdorota – rūkyta, sūdyta, naudojant konservantus paruošta – mėsa didina riziką susirgti vėžiu. Tai galioja kiaulienai, jautienai, ėrienai ir kitų rūšių mėsai. Dėl to ją reikėtų vartoti saikingai, o vietoje jos į savo mitybą dažniau įtraukti paukštieną ir žuvį, daug baltymų turinčius ankštinius augalus.

Be abejo, taip pat reikėtų saikingai vartoti greitą maistą ir užkandžius – įvairius traškučius, šokoladinius batonėlius, gruzdintas bulvytes, pusfabrikačius. Šių produktų sudėtyje paprastai gausu konservantų, apdorotų riebalų, pridėtinio cukraus, skonį sustiprinančių cheminių medžiagų.

Rizika didėja vartojant alkoholį

Vėžinius susirgimus gali lemti ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Žinoma, kad alkoholis didina bent septynių rūšių vėžio riziką, įskaitant kepenų, gerklės, žarnyno ir krūties.

Vienintelis būdas nuo šios rizikos apsisaugoti – mažinti alkoholio vartojimą arba jo visai atsisakyti. Ypač didelis pavojus sveikatai kyla, jei per savaitę suvartojama daugiau kaip 14 alkoholio vienetų. Vienas alkoholio vienetas prilygsta 10 ml gryno alkoholio, tad vienas standartinis bokalas vidutinio stiprumo alaus prilygsta maždaug 2,5 alkoholio vienetams. Visgi ir mažesni alkoholio kiekiai gali būti žalingi sveikatai bei didinti tikimybę susirgti vėžiu.

Rizikos šaltinis – ultravioletinė spinduliuotė

Dar vienas vėžio rizikos veiksnys, kurio svarbu pasisaugoti, yra ultravioletinė saulės spinduliuotė. Nors mūsų klimato zonoje šis pavojus didžiausias vasarą, tačiau nemažai žmonių perteklines ultravioletinių spindulių dozes taip pat gauna lankydamiesi soliariumuose. Ultravioletinė spinduliuotė gali pažeisti odos ląstelių DNR ir lemti odos vėžio išsivystymą. Laiku nepastebėtas ir negydomas odos vėžys prasiskverbia į gilesnius audinius, todėl gali būti sunkiai išgydomas.

Norint nuo to apsisaugoti svarbu nebūti saulėje per ilgai, o, jei tam yra būtinybė – pridengti atvirą odą drabužiais, naudoti apsauginius kremus. Beje, ultravioletinių spindulių poveikis nepriklauso nuo oro temperatūros. Net ir saulėtą žiemos dieną arba netgi esant debesuotiems orams ultravioletiniai saulės spinduliai gali pakenkti odai, jei turi tiesioginį sąlyti su ja.

Ultravioletinė spinduliuotė ypač didelį pavojų kelia šviesią ir jautrią odą turintiems žmonėms, kuriems saule mėgautis reikėtų dar atsargiau ir stengtis apsisaugoti nuo nudegimų. Net ir vieną kartą per metus perdegus saulėje melanomos – vienos iš pavojingiausių odos vėžio formų – rizika padidėja tris kartus.

saukstasakute
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: