Cukraus reputacija prasta ne veltui
Dažno lietuvio šventinis stalas yra neįsivaizduojamas be saldumynų, o gausiai pasilepinti pyragaičiu, torto gabalėliu, saldainiu ar kitais skanumynais dažnai nevengiama visą šventinį laikotarpį. Tačiau daugelyje skanumynų yra dideli kiekiai cukraus, o jis kenkia įvairioms žmogaus organizmo sistemoms. Ne veltui cukrus dažnai yra vadinamas „baltąja mirtimi“.
Cukrus didina riziką susirgti cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, blogina medžiagų apykaitą, cholesterolio ir kitus sveikatai svarbius rodiklius. Kai kurie tyrimai rodo, kad nesaikingas cukraus vartojimas yra susijęs ir su didesne onkologinių ligų rizika. Gausus cukraus vartojimas gali turėti įtakos ir svorio augimui.
Pavojingiausias žmogaus sveikatai yra pridėtinis cukrus, kurio gausu kepiniuose, įvairiuose desertuose, sūreliuose, šokoladiniuose batonėliuose, gazuotuose vaisvandeniuose ir daugelyje kitų produktų. Suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 25-30 g pridėtinio cukraus. Jam tenkanti dalis bendrai gaunamose kalorijose turėtų būti ne didesnė nei 5 proc. Tad šventiniuose kepiniuose reikėtų stengtis naudoti kuo mažiau pridėtinio cukraus, o pagardams verčiau rinktis uogas, vaisius, riešutus, tokius natūralius saldiklius kaip stevija, agavų sirupas ar melasa, nors juos taip pat svarbu vartoti saikingai.
Nesaikingas riebalų vartojimas – flirtas su ligomis
Lietuviai garsėja kaip sočiai pavalgyti mėgstanti tauta. Deja, sočiai dažnu atveju suvokiama kaip riebiai. Nors kai kurių riebalų – visų pirma, nesočiųjų riebalų rūgščių, tokių kaip omega-3 ar omega-6 – žmogaus organizmui reikia, tačiau gerokai dažniau kasdien ir per šventes mėgstama pasilepinti daug sočiųjų riebalų turinčiu maistu. Visi gyvulinės kilmės riebalai yra sotieji, o nesaikingas jų vartojimas didina vėžio, nutukimo, cukrinio diabeto ir kitų ligų riziką. Vartojant daug sočiųjų riebalų tai pat didėja „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje.
Sotieji riebalai limpa prie kraujagyslių sienelių ir sukelia jų uždegimą, skatina kraujagyslių kietėjimo ir siaurėjimo procesus. Tai gali privesti tokių pavojingų sveikatos būklių kaip infarktas ar insultas, pagal kurių dažnumą Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje.
Žmogaus sveikatai ypatingai pavojingi transriebalai, kurie dažnai gaunami pramoniniu būdu ir naudojami įvairiuose kepiniuose, kremuose, bulvių traškučiuose, pusfabrikačiuose. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktas tyrimas rodo, kad vos 2 proc. padidinus iš transriebalų rūgščių gaunamų kalorijų kiekį, širdies ligų rizika išauga net 23 procentais.
Bendrai iš riebalų gaunamos energijos dalis, pagal PSO rekomendacijas, neturėtų būti didesnė nei 30 proc. Sotiesiems riebalams turėtų tekti ne daugiau kaip dešimtadalis, o transriebalams – ne daugiau kaip 1 proc. visų gaunamų kalorijų. Kai norisi riebesnio maisto, verta rinktis sveikatai naudingus ir daug nesočiųjų riebalų rūgščių turinčius produktus – riebią jūrinę žuvį, avokadus, graikinius ar migdolo riešutus, kokybišką alyvuogių arba rapsų aliejų.
Rūkymas – malonumas, už kurį organizmas sumoka itin brangiai
Rūkymas yra žalingas įprotis, kuriam visame pasaulyje neatsispiria milijonai žmonių. Šventės dažnai tampa proga ir pasiteisinimu cigaretę prisidegti dažniau. Tabako augale natūraliai susidarantis nikotinas iš tiesų veikia smegenų malonumo centrus ir sukelia norą rūkyti. Tačiau už tokį malonumą sumokama didžiulė kaina – sveikata.
Nikotinas tik skatina norą rūkyti, tačiau didžiausią žalą daro gausybė cigaretei degant aukštoje temperatūroje išsiskiriančių kenksmingų medžiagų. Tarp jų plaučių ląsteles žudančios dervos, vėžį sukeliančios medžiagos – kancerogenai, anglies monoksidas ir daugelis kitų pavojingų junginių. Šias medžiagas rūkantysis įkvepia į plaučius, o taip pat paskleidžia aplinkoje, todėl jos yra pavojingos ir aplinkiniams.
Žala organizmui daroma net ir rūkant retkarčiais. Pavyzdžiui, anglies monoksidas poveikį organizmui ima daryti vos tik į jį patekęs. Išstumdamas deguonies molekules iš kraujo hemoglobino, anglies monoksidas sutrikdo įvairių organų aprūpinimą deguonimi, gali lemti nuovargį, jėgų trūkumą, prastą savijautą. Visgi didžiausią pavojų kelia cigarečių dūmuose esančios dervos ir kancerogenai, kurie sukelia kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligas, onkologinius susirgimus. Pavyzdžiui, tikimybė susirgti plaučių vėžiu rūkantiems yra iki 30 kartų didesnė nei nerūkantiems.
Geriausia, ką galite padaryti – tai iš viso atsisakyti šio žalingo įpročio. Na, o jeigu jums nėra paprasta tai padaryti, neigiamą poveikį sveikatai galite mažinti cigaretę iškeisdami į nedegias tabako alternatyvas. Jos neišskiria pavojingų medžiagų, išsiskiriančių cigaretei degant, todėl gali sumažinti rūkymo daromą žalą organizmui.
Alkoholis – sveiko organizmo priešas
Kaip ir cigaretės, alkoholis yra dažnas švenčių palydovas. Jo žala organizmui taip pat gerai žinoma. Padauginus alkoholio galima juo apsinuodyti, patirti traumas ir sužalojimus. Ilgalaikės alkoholio vartojimo pasekmės apima dar plvatesnį spektrą pavojų – aukštą kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių ligas, virškinimo problemas, kepenų veiklos sutrikimus, susilpnėjusią imuninę sistemą. Nesaikingas alkoholio vartojimas taip pat siejamas su kepenų, žarnyno, burnos ir gerklės bei kitų rūšių vėžiu. Be to, alkoholis gali sukelti atminties ir pažinimo funkcijos sutrikimus, įvairias psichologines bei socialines problemas.
Dėl to alkoholį reikėtų vartoti saikingai, o – geriausia – jo visai atsisakyti. Rekomenduojama per savaitę suvartoti ne daugiau kaip 14 alkoholio vienetų. Vienas alkoholio vienetas prilygsta 10 ml gryno alkoholio, tad daugiau nei 5-6 vidutinio stiprumo alaus bokalų per savaitę suvartojimas gali būti laikomas nesaikingu gėrimu. Visgi net ir toks kiekis, suvartotas iškart, gali būti pavojingas ir lemti apsinuodijimus, traumas bei kitas neigiamas pasekmes. Tad tiek per šventes, tiek kitomis dienomis svarbu alkoholiu nepiktnaudžiauti, o geriausia – rinktis mėgstamus nealkoholinius gėrimus. Net ir alaus ar vyno mėgėjai šiandien gali rasti platų kokybiškų nealkoholinių šių gėrimų versijų pasirinkimą.
