Organizatorių archyvo nuotr.

Savo klausytoją – ugdo

Anot Rokiškio kultūros centro kultūrinės veiklos koordinatorės Audronės Telšinskienės, vargonų muzikos bei kiti šio renginio metu skambantys klasikos koncertai turi išugdę savo klausytoją, be to, kasmet pritraukia naujų žiūrovų. „Festivalis sulaukia gausaus vargonų bei klasikinės muzikos atlikėjų, norinčių pristatyti savo programas, dėmesio. Jo svarbumą liudija ir partneriai: Nacionalinė vargonininkų asociacija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Čekijos Respublikos ambasada“, – sako organizatoriai.

Anksčiau festivalį rengdavo Panevėžio kolegijos Rokiškio filialas. Filialo nelikus, šį darbą jau kelinti metai perėmė Rokiškio kultūros centras. Organizatoriai neabejoja, kad festivalio pasisekimą lemia bendradarbiavimas su Šv. Mato bažnyčios bendruomene ir dekanu Eimantu Noviku.

Apie programą

Nuo rugpjūčio 15 iki spalio 6 d. vyksiančio festivalio metu rokiškėnų ir miesto svečių laukia trylika koncertų. Visi jie skambės Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje, tik rugpjūčio 17 d. koncertas vyks Rokiškio krašto muziejuje. „Festivalyje kasmet išgirstame išskirtinius balsus, chorus, įvairius instrumentus dermėje su bažnyčios vargonais. Šie metai ypač reikšmingi ir vertingi savo programa bei atlikėjais“, – sakė A. Telšinskienė.

Festivalio atidarymo koncertas

Vargonų muzikos festivalio atidarymo koncerte muzikuos Monika Streitova (fleita, Čekija, Portugalija) – viena produktyviausių Čekijos fleitos atlikėjų. Jos repertuare – daugiau nei du šimtai pasaulinių premjerų. Ji dirba su BBC, ORF2 Viena, RTP Portugalijoje ir BRB Berlyne, Čekijos ir Slovakijos televizijose bei radijuje. M. Streitova yra įrašiusi 6 solo kompaktines plokšteles ir 12 kompaktinių diskų su įvairiais ansambliais.

Taip pat koncertuos Marekas Vrabelis – vienas geriausių viduriniosios kartos Slovakijos vargonininkų menininkų, daugybės nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatas. Jis yra surengęs daugiau nei 120 rečitalių Slovakijoje ir užsienyje, taip pat 50 koncertinių turų po 14 Europos šalių, įrašęs 4 kompaktinius diskus, įskaitant jo paties kūrinius vargonams bei improvizacijas. Įvairūs kompozitoriai jam yra paskyrę savo kūrinius. M. Vrabelis nuolat vykdo įrašus Slovakijos radijuje, televizijoje, Čekijos televizijoje, Austrijoje. Yra aktyvus publicistas. Nuo 1997 m. dėsto vargonų specialybę Bratislavos bažnyčios konservatorijoje, kur nuo 2000 m. jis yra bažnytinės ir vargonų muzikos vadovas. Taip pat dirba Bratislavos scenos menų akademijoje, yra tarptautinių vargonų konkursų komisijų narys, o jo paruošti studentai yra gavę daugybę tarptautinių apdovanojimų.

Festivalio viešnia

Šių metų festivalio viešnia, surengsianti koncertą rugpjūčio 18 d. 15 val., – Kristina Kuzminskaitė (vargonai, Vokietija). Organizatoriai sako, kad ji jaučia sentimentus Rokiškiui, „kuriame ją vargonavimo paslapčių Rokiškio kolegijoje išmokė šviesaus atminimo vargonų dėstytoja Vanda Gražienė. Kartu atvykti į festivalį ji pasikvietė ypač reto balso, vienintelį Lietuvoje aukštu vyrišku balsu – sopraninu – dainuojantį solistą Viktorą Gerasimovą“. K. Kuzminskaitė žavisi J. S. Bacho vargonine kūryba, kurią prieš koncertą pristatys per teologinę prizmę. „Koncertas Rokiškyje man ypatingas, susijęs su nuostabiais prisiminimais. Šį koncertą skiriu savo pirmajai vargonų dėstytojai, šviesaus atminimo Vandai Gražienei, kuri vargonavimo paslapčių mane mokė Rokiškio kolegijoje. Koncertą pradėsiu mokytojos mylimiausiu ir dažnai grotu kūriniu“, – teigia kūrėja.

Pirmą kartą – Lietuvos kamerinis orkestras

Šiemet festivalis turės ir ypatingų debiutantų – pirmą kartą jame koncertuos Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergey Krylov) su jau pažįstamais, eksperimentų ir netikėtumų ieškotojais muzikoje solistais Gunta Gelgote (sopranas) ir Giedriumi Gelgotu (fleita). Renginį ves Viktoras Gerulaitis.

Programą taip pat paruošė garsiausias Lietuvos vargonininkas Gediminas Kviklys. Pedagogas, surengęs daugiau kaip 1000 solinių vargonų muzikos koncertų, gastroliavęs JAV, Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Danijoje, Švedijoje, Čekijoje. Jo repertuarą sudaro įvairių epochų ir stilių muzika.

Projekto autoriams rūpi ir išliekamoji vertė

„Festivalyje laukiama gražių dalykų ir mielų netikėtumų – choro „Jauna muzika“, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“, taip pat Rokiškyje įvyks Lietuvoje neskambėjusio kūrinio „Natiurmortas ir Jūra“ premjeros, o jos išgirsti atvyks kompozitorė Dalia Kairaitytė“, – sakė A. Telšinskienė. Ji vardijo išskirtinio dėmesio vertus su festivaliu susijusius įvykius – edukacinę programą vaikams „Instrumentų karalius kviečia“, kurią ves Nacionalinės vargonininkų asociacijos vargonininkai. Taip pat numatytas atminimo lentelės ant namo, kuriame gyveno R. Lymanas, atidengimas. Negana to, apie 40 proc. visų festivaliui skirtų lėšų atiteks Šv. Mato bažnyčios vargonų priežiūros darbams. Dėl tokio sprendimo organizatoriai gyrė projekto autorę Aušrą Gudgalienę, kurios rūpesčiu sukviesti neeiliniai atlikėjai ir pagalvota apie išliekamąją projekto vertę – vargonų priežiūrą, kurią prisiėmė vargonininkas Justinas Šapola.

Šiek tiek istorijos

Daugiau nei prieš 130 metų Rokiškyje įkurta vargonininkų mokykla, o jai vadovauti pakviestas čekų muzikas, pedagogas, vargonininkas ir kompozitorius Rudolfas Lymanas. Šiandien jo vardu pavadinta Rokiškio muzikos mokykla, o Lietuvos šiaurėje dėl nežinomų priežasčių tuomet įsikūrusio čeko asmenybė domina ir muzikantus, ir istorikus.

XIX a. pabaigoje R. Lymanas paliko savo gimtinę Čekiją ir apsistojo Rokiškyje. Jis – jauniausias gausios čekų  šeimos vaikas – į Rokiškį atvyko pakviestas  kultūros ir menų rėmimu garsios grafienės Marijos Tyzenhauzaitės–Pšezdzieckienės 1883–iaisiais. Tada ir įsteigė čia Grafiškąją muzikos ir giedojimo mokyklą. Ji buvo įkurta akmeniniame name šalia Šv. Mato bažnyčios.
Nors Rokiškyje muzikuota ir anksčiau, tačiau neabejojama, jog R. Lymano atvykimas ir vargonų mokyklos įkūrimas buvo labai svarbus įvykis Rokiškio kultūriniame gyvenime. Tuo padėti pamatai išskirtinėms tradicijoms puoselėti.

„Metras“, kaip  R. Lymaną vadino jo mokiniai, pasižymėjo reiklumu, o vaikai, atėję „nuo plūgo“, ne visada suprasdavo, ko iš jų laužyta lenkų kalba  su čekiškais žodžių intarpais reikalauja mokytojas. Grafienė „metro“ teiraudavosi, ar mokiniai gerai mokosi, ar verti stipendijos – 6 rublių per mėnesį.

R. Lymanas mirė Rokiškyje 1904 m. būdamas 48–erių. Archyvuose rašoma, jog nuo inkstų ligos. R. Lymano kapą jo palikuonys ir visi, kuriems rūpi ši asmenybė, gali aplankyti senosiose Rokiškio miesto kapinėse. Apmaudu, o jo darbų tyrinėtojams apskritai nesuprantama, kad patys muziką pasikvietę, mokyklą rėmę Rokiškio grafai po R. Lymano mirties net kuklaus paminklo jam nepastatė. Tuo, praėjus ne vienam dešimtmečiui, 1950–aisiais pasirūpino Rokiškio klebonas Albertas Talačka. Būtent jis, anot istorikų, rado muziko kapą ir pastatė kryžių, kuris, niekam nereikalingas, buvo išmestas už kapinių tvoros.
Taigi R. Lymano dėka vargonavimo tradicijos Rokiškyje siekia XIX a. Jas puoselėdamas Panevėžio kolegijos Rokiškio filialas ėmėsi ruošti vargonininkus ir 1991–aisiais išleido pirmąją jų laidą. Kolegijos dėstytojai prisimena, jog pradžioje susidomėjimas vargonų specialybe buvo didžiulis. Tiesa, vėliau jis nuslūgo – mat iš vargonavimo šiais laikais vargiai pragyvensi, jauniesiems muzikantams vis reikėdavo ieškotis papildomo darbo.

Tęsiant tradicijas

Prieš dvidešimt metų Panevėžio kolegijos filialas, norėdamas atiduoti deramą pagarbą R. Lymanui,  ėmė rengti tarptautinius vargonų muzikos festivalius, kuriuose jau dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Vokietijos, Čekijos, Belgijos bei kitų šalių atlikėjai – studentai ir profesionalai. Šio festivalio atsiradimas Rokiškyje – nėra atsitiktinumas. Jo iniciatorė – buvusi Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo direktorė Stanislava Juškienė „Gimtajam…“ yra pasakojusi, kaip gimė šis renginys. Krašto muziejuje tuomet koncertavo žinomas vargonininkas Gediminas Kviklys. Besiklausant jo, moteriai ir kilo mintis Rokiškyje rengti vargonų muzikos festivalius. G. Kviklys rokiškietės idėją palaikė ir prasidėjo darbas. Ne tuščioje vietoje, o tęsiant R. Lymano tradicijas. Festivalio koncertai vykdavo tuometinėje Rokiškio aukštesniosios pedagogikos mokyklos salėje. Tiesa, klausytis vargonų čia galėjo nedidelė visuomenės dalis, o skleisti šią muziką norėjosi plačiau, perkelti į dvarą, bažnyčias. Vėliau koncertai ir persikėlė į šias erdves.
Iš pradžių S. Juškienei sudėtingiausia buvo ne pasikviesti į festivalius vargonininkus, bet gauti jiems lėšų. Pirmąjį ir antrąjį festivalius tuometinė Rokiškio aukštesnioji pedagogikos mokykla rengė savo lėšomis. Trečiaisiais metais S. Juškienė rašė projektą: renginys gavo 2 tūkst. Lt paramos. Vėliau projektai būdavo finansuojami didesniais pinigais, be to, festivalį ėmė globoti ir remti Čekijos ambasada. Festivalyje yra dalyvavę žinomi Čekijos vargonininkai Tomas Imbramajeris, Deividas Postraneckis, Leošas Koukalas, Tatjana Chrobokova,  garsūs Lietuvos vargonininkai G. Kviklys, Bernardas Vasiliauskas, Renata Marcinkutė–Lesieur, solistai Virgilijus Noreika, Eduardas Kaniava, Regina Maciūtė,  Vilniaus arkikatedros bazilikos jaunimo choras, kamerinis ansamblis „Muzika humana“.

Užpildė spragas

Ilgą laiką apie R. Lymaną nebuvo žinių. Net elementariausių. Šias spragas užpildė 2004–aisiais tūkstančio egzempliorių tiražu išleista knyga „Čekų muzikas, pedagogas, vargonininkas Rudolfas Lymanas“. 10 tūkst. Lt jai atsirasti išrūpino S. Juškienė. Tai buvo pirmas rimtas leidinys apie šią neeilinę asmenybę. Jis pirmiausia įdomus tuo, kad čia sudėti iki tol niekur nepublikuoti R. Lymano laiškai, nematytos archyvinės nuotraukos. Jas rengėjai gavo iš Čekijos Antonino Dvoržako muziejaus bei muziko giminių. Knygoje pakankamai daug informacijos apie vargonininkų mokyklą, mokymosi sąlygas, aprašomas paties R. Lymano autoritetas ir galimybė baigus jo mokyklą „atverti bet kurias duris“. Leidinyje yra muziko giminių prisiminimų, 1984–2000 m. spaudoje publikuotų straipsnių apie šią asmenybę, tarptautinių vargonų festivalių fotografijų.
Šią knygą parengė kolegijos filialo dėstytojai. Jiems padėjo Čekijos ambasada, globojusi vargonų festivalį nuo 2002–ųjų, bei Rokiškio krašto muziejaus istorikai, parašę atskirus skyrius apie žymiojo čeko sąsajas su Rokiškiu.

Projektą iš dalies remia

Prie Dirdų

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie