Naują knygą galite įsigyti muziejuje
Seimas 2020-uosius paskelbė Lietuvos žydų istorijos metais. Na, o Rokiškio krašto muziejus, dar nė nesulaukęs šių metų, išleido knygą „Rokiškio krašto žydai: istorija, atmintis, paveldas“. „Ši knyga prasmingai papildys tiek mokslinių, tiek kraštotyros žinių visumą, paskatins gilinti ir plėsti turimas žinias apie litvakų indėlį į Lietuvos miestų gyvenimą. Čia pateikiamas istorinis Rokiškio krašto žydų bendruomenės sanklodos ir kaitos tyrimas, nagrinėjamas žydų gyvenimas, jų palikimo įamžinimas, pateikiami Krašto muziejuje saugomi su žydų gyvenimu susiję eksponatai“, – sakė muziejininkė, viena iš knygos autorių Jolita Jurevičienė.
Knygos leidybą rėmė Kultūros paveldo departamentas, organizacija „Prisimenant litvakus“. Knygą, kurios išleista daugiau nei 300 egzempliorių, galima įsigyti Krašto muziejaus kasoje.
Dažniausiai pažįstam per holokausto tragedijos prizmę
Krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas G. Kujelis sakė, kad tai trečias muziejaus leidinys, skirtas žydams. Pirmasis buvo maža brošiūra „Kas mena Rokiškyje gyvenusius žydus?“, išleista 2007-aisiais; antras – „Rokiškis Sanos Melleraitės ir Matildos Olkinaitės akimis“, išleistas 2014-aisiais. Be to, 2005-aisiais muziejus sukūrė filmą „Jie gyveno Rokiškyje“ apie Rokiškio žydų bendruomenę. „2020-ieji paskelbti Lietuvos žydų kultūros ir Elijo Ben Saliamono Zalmano (Vilniaus Gaono) metais. Pasitinkant šiuos metus ir buvo išleistas naujasis leidinys, skirtas Rokiškio žydų bendruomenei. Kiekvienais metais vis gausėja informacijos apie šią Antrojo pasaulinio karo metu sunaikintą bendruomenę, kuri pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu Rokiškyje sudarė apie 50 proc. visų miesto gyventojų ir, žinoma, darė nemažą įtaką miesto kultūriniam gyvenimui. Tačiau dažniausiai šią bendruomenę pažįstam per holokausto tragedijos prizmę ir mažai pažįstam savo buvusių draugų, kaimynų kasdienį gyvenimą, kultūrą, papročius, religiją, istoriją. O žydų istorinis ir kultūrinis palikimas yra labai turtingas, tik problema, kad jį reikia rankioti tarytum iš mažų mozaikos gabalėlių, nes kažkodėl mes norime ištrinti šios bendruomenės palikimą ir indėlį iš Lietuvos valstybės ir miestų istorijos“, – sako. G. Kujelis.
Sugalvojo premiją besirūpinantiems
Kad tas palikimas ir indėlis nebūtų užmiršti, organizacija „Prisimenant Litvakus, Inc“, atstovaujama Philipo S. Shapiro (JAV), ir Rokiškio krašto muziejus 2016 m. įsteigė Lietuvos eilinio kario savanorio Ruvino Būno (1902–1920) vardo premiją. „R. Būnas – žydų tautybės jaunuolis, kilęs iš Pasubatės (Rokiškio r.) kaimo. Lietuvai kovojant už nepriklausomybę, jis tapo kariu savanoriu. 1920-aisiais R. Būnas paguldė galvą už Lietuvos laisvę Giedraičių mūšyje. Jo palaikai ilsisi Ukmergės žydų kapinėse. Po mirties savanoriui R. Būnui buvo skirtas valstybinis apdovanojimas, kuris 1937 m. įteiktas jo tėvui Abraomui“, – naujoje knygoje, straipsnyje apie žydų kultūros puoselėtojus, rašo J. Jurevičienė. 2018-aisiais premija atiteko rokiškietei režisierei Neringai Danienei ne tik už ypatingą spektaklį „Nutildytos mūzos“, bet ir už kryptingą veiklą įamžinant poetės Matildos Olkinaitės ir jos šeimos atminimą. „Spektaklyje – jos eilės, dienoraščio ištraukos, amžininkų atsiminimai iki pat tos siaubingos 1941-ųjų vasaros, kai jaunosios poetės bei Jofių šeimos buvo sušaudytos Šeduikiškio miške“, – rašo J. Jurevičienė.
Išvertė į anglų kalbą ir papildė naujais faktais
Viename iš knygoje publikuojamų straipsnių G. Kujelis rašo, kad žydų išeivių iš Rokiškio krašto iniciatyva 1952 m. Johanesburge (Pietų Afrikos Respublika), minint bendruomenės 40-metį, buvo išleista atsiminimų knyga „Yisker – Bukh fun Rakishok un umgegent“. 626 puslapių knygoje buvo sudėti atsiminimai apie Rokiškio kraštą, žinomus visuomeninius, politinius veikėjus, visuomenines ir kultūrines organizacijas. Vėliau nevyriausybinės organizacijos iniciatyva ši knyga buvo verčiama į anglų kalbą.
„2017 m. Niujorko žydų paveldo muziejus išleido knygą „Yizkor Book of Rokiskis“. Tai ne tik 1952 m. knygos vertimas – angliškas leidimas papildytas nauja istorine medžiaga. Prie projekto dirbo daugybė savanorių. Šiai knygai straipsnius rašė ilgamečiai Rokiškio krašto muziejaus draugai ir rėmėjai Philipas S. ir Aldona Shapiro. Pirmasis skyrius skirtas Lietuvos ir Rokiškio litvakų istorijai, antrasis – bendruomenės narių atsiminimams apie gyvenimą Rokiškyje, trečiasis – kultūrai, švietimui ir visuomeniniam gyvenimui. Ketvirtajame ir penktajame skyriuose pasakojama apie Rokiškio krašto ir Novo Aleksandrovsko (dab. Zarasų) apskrities miestelių žydų bendruomenių gyvenimą. Šeštasis skyrius skirtas holokausto tragedijai, septintas – Ladsmanshaffto (išeivių iš to paties krašto bendruomenės) istorijai ir garsiausioms asmenybėms. Aštuntajame skyriuje pateikiama papildomos medžiagos, kurios nebuvo pirmajame leidime. Knygoje gausu iki tol niekur nepublikuotų fotografijų, amžininkų atsiminimų, istorinių žinių ir faktų apie Rokiškio litvakų bendruomenės gyvenimą“, – rašo G. Kujelis. Rengdami naująją knygą šiandien, Rokiškio istorikai, suprantama, rėmėsi ir tuomet publikuotais faktais, istorine medžiaga, dokumentais. Įdomu, kad ant tos Amerikoje išleistos knygos viršelio – Rokiškyje egzistavusi futbolo komanda „Maccabi“. „Buvo toks sporto klubas, jo būstinė buvo ten, kur dabar yra kazino“, – sakė G. Kujelis. Ar toje komandoje buvo vien žydai? Istoriko nuomone, taip.
Antspaudai, žvakidės, skelbimai, nuotraukos, taurės ir kita
Detales atspindi knygos skyrius, kuriame dokumentai, daiktai, nuotraukos ir tai, kas žydų atmintį saugo Rokiškio krašto muziejuje. Čia chanukija – įspūdingai atrodanti žydų žvakidė, kurios nuotrauka puošia knygos viršelį, žydų naudoti antspaudai. Taip pat medalionas su įrašu „Klausykite, Izraeli, viešpats yra mūsų dievas, viešpats yra vienas. Palaimintas jos vardas, kurio šlovingoji karalystė bus per amžių amžius“. Taip pat knygoje gausu nuotraukų, liudijančių žydų verslo klestėjimą Rokiškyje tarpukariu, Rokiškio saldainių fabrike „Avanti“ tarpukariu gamintų saldainių popierėliai, čia ir M. Olkinaitės, pasipuošusios Naujųjų metų šventei, fotografija, ir vaistininko M. Šero išrašytų vaistų etiketė, ir skelbimas apie Rokiškio mieste dirbančią dantų gydytoją L. Ramonaitę, kur „pacientai priimami kasdien“. Dar dėžutė su dantų protezais ir dantų gręžimo aparatas iš Berelio Cindelio dantų protezavimo kabineto, taurelės šabo vynui. Taip pat dokumentai, liudijantys ir atspindintys žydų gyvenimo Rokiškyje kasdienybę: vedybų sutartis (1924 m. balandžio 17 d.), prekių sandėlio važtaraštis, notaro sudarytas protesto aktas ir daugybė kitų detalių.
Skaitydami knygą sužinosite ir konkrečių faktų apie žydų šeimas ir verslą, pavyzdžiui, fotografijos, kurį jie čia turėjo, apie tai, kaip tragiškai susiklostė likimai.
Projektą iš dalies remia
