Gimtasis Rokiškis Sugrįžimai Rokiškio grafo kolekcija – viena garsiausių Europoje. Ar pamatysime ją Rokiškyje?

Rokiškio grafo kolekcija – viena garsiausių Europoje. Ar pamatysime ją Rokiškyje?

Už vieną Rokiškio grafo, garsaus ornitologo Konstantino Tyzenhauzo kolekcijos iškamšą – rojaus paukštį – sovietmečiu Maskva Vilniaus universitetui būtų dovanojusi naujutėlaitį šeštąjį žigulį. Mokslininkai nesutiko, paukštis liko. Galima tik įsivaizduoti, kiek verta galbūt net tūkstančio eksponatų Rokiškio grafo kolekcija, kurią jo tėvas Reinoldas Tyzenhauzas padovanojo Vilniaus universitetui. Rokiškio dvaras negali jos susigrąžinti, tačiau keletą iškamšų Rokiškio salėse galbūt pamatysime lapkritį...

506
0

Dalis pradanginta per karą

Šiandien K. Tyzenhauzo kolekcija yra saugoma Vilniaus universitete (VU). Ji neįkainojama. Apie ją iš naujo pradėta kalbėti po to, kai šių metų pradžioje Rokiškio dvaro vertybės, saugomos kituose muziejuose, pradėtos atverti didesnei publikai ir kelios kolekcijos iškamšos eksponuotos Kaune.

Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė sakė, jog muziejus yra prašęs VU ilgesniam laikui paskolinti kolekciją Rokiškio dvarui. „Šiandien tai – jų nuosavybė, ir iškamšos yra trapios transportuoti“, – sakė N. Šniokienė. Mūsų muziejininkai jas tyrinėjo universiteto Zoologijos muziejuje, kur visuomet kviečiami norintieji pamatyti šias iškamšas. Lapkritį, kai Rokiškyje planuojama eksponuoti Rokiškio dvaro vertybes, saugomas ir kitose vietose Lietuvoje, tikimasi kelis paukščius parodyti ir mūsų dvaro svečiams.

Kodėl Rokiškio grafo kolekcija atsidūrė Vilniuje? N. Šniokienė neabejoja – šeima nutarė, kad Konstantino kolekcija labai vertinga, todėl dovanojo ją VU. Direktorės žiniomis, šiandien joje nėra tūkstančio eksponatų, nes daug jų per karus dalijantis turtus buvo išparceliuota, išvežta į Rusijos aukštąsias mokyklas ar kitaip pradanginta bemokslių ir beraščių.

Nuostatos sušvelnėjo

Kelios iškamšos šiuo metu yra eksponuojamos Kaune, kur publikai pristatomos Rokiškio dvaro vertybės. Anot VU docentės, Zoologijos muziejaus vadovės daktarės Gritos Skujienės, anksčiau jie laikėsi nuostatos eksponatų neskolinti. „Mat sovietmečiu yra buvę skandalų, kai Nacionalinis muziejus jų tiesiog negrąžindavo. Be to, tam, kad iškamšas būtų galima eksponuoti, reikalingos ypatingos sąlygos – jokios šviesos, stiklas, nežinia, kas atsakytų, jei eksponatas nukentėtų,“ – sakė G. Skujienė. Šiandien, anot jos, nuostatos nėra tokios griežtos, tačiau yra tam tikras įkainis.

Zoologijos muziejaus istorija siekia seniausius laikus

VU Zoologijos muziejus grafų pasirinktas, matyt, ne šiaip.

Šiandien jis yra seniausias mokslinis zoologijos muziejus Lietuvoje. Turi įdomią ir turiningą istorinę praeitį, siekiančią Žygimanto Augusto laikus, ir seniausias Lietuvos muziejuose zoologines kolekcijas.

Čia nuolatos eksponuojama dauguma stuburinių ir nedidelė dalis bestuburių gyvūnų. Kolekcijos vis papildomos naujais eksponatais ir inventorizuojamos.

Muziejaus ekspozicija išdėstyta laikantis sistematinio principo nuo pinčių ir duobagyvių iki žinduolių. Jūs galite pamatyti: 3000 rūšių įvairių bestuburių gyvūnų, pvz.: 500 rūšių drugių, 380 rūšių moliuskų kriauklių ir kt., 1032 rūšių įvairių stuburinių gyvūnų: 200 rūšių žuvų, 60 rūšių varliagyvių ir roplių, 716 rūšių paukščių, 66 rūšių žinduolių.

Viena seniausių Europoje

Tarp šių vertybių – ir Tyzenhauzų dovanotos iškamšos bei kiaušiniai. 1855 m. Rokiškio grafas Reinoldas Tyzenhauzas padovanojo universitetui savo tėvo, žymaus ornitologo, grafo Konstantino Tyzenhauzo, kolekciją: 1093 paukščių iškamšų ir 252 rūšių paukščių kiaušinių ir lizdų. Šiuo metu tai viena seniausių Europoje kolekcijų, kurioje – labai vertingos Pietų ir Centrinės Amerikos kolibrių, rojaus paukščių iš Naujosios Gvinėjos, lyrauodegio iš Australijos, Himalajų lofoforo, argaus ir kitų paukščių iškamšos. Dauguma šių paukščių įtraukta į Tarptautinę raudonąją knygą bei priklauso CITES konvencijai. Bendras skaičius – per tūkstantį vienetų. Viską ištyrinėti, anot G. Skujienės, yra istorikų reikalas.

Buvo pamišęs dėl ornitologijos

K. Tyzenhauzas – Rokiškio dvaro statytojo Ignoto Tyzenhauzo sūnus, pagarsėjęs savo moksline veikla – Rokiškio dvare buvo įsteigęs ornitologijos kabinetą. Čia preparavimo laboratorijose darė paukščių iškamšas. „Apsigyvenęs Pastovių dvare, jis surinko didelę mokslinės literatūros biblioteką ir ten, rūmų salėje, įrengė vieną didžiausių Europoje ornitologijos kabinetų, kur patalpino per 3000 pasaulio paukščių ir jų kiaušinių kolekciją. Paukščius grafas pirkdavo, parsisiųsdavo ir parsiveždavo iš užsienio, o savo dvaruose turėjo paukščių preparavimo laboratorijas, kuriose irgi buvo ruošiamos jų iškamšos. Teigiama, kad viena tokių laboratorijų buvo ir Rokiškio dvare“, – rašo dr. G. Skujienė. „Kadangi buvo pamišęs dėl ornitologijos, kolekcijoje turėjo visus Lietuvos paukščius, o kitų ieškoti keliavo iki Krymo ir toliau, pirko iš garsių keliautojų po pasaulį, galbūt Forsterio, norėjo kolekciją plėsti“, – sako istorikai. Kai VU buvo uždarytas, jos dalis iškeliavo į Peterburgą. Kita iki šiol saugoma VU zoologijos muziejuje. „O Rokiškyje, deja, nieko nebeliko“, – sakė istorikė Onutė Mackevičienė.

Rokiškio grafystės paveldėtojas istorikų yra laikomas vienu garsiausių Tyzenhauzų giminės atstovų, palikusių pėdsaką daugelio Europos šalių istorijoje. Anot muziejaus Istorijos skyriaus vedėjo Giedriaus Kujelio, jis buvo Napoleono gvardijos lenkų korpuso lietuvių  pėstininkų 19-ojo pulko pulkininkas, dalyvavo net Tautų mūšyje (Leipcigo mūšis) ir tik po Napoleono pralaimėjimo pasinėrė į mokslinę veiklą. Grafas, Lietuvos zoologas, daugiausia nuveikęs ornitologijos srityje, parengė ir išleido keliolika ornitologijos veikalų, sukaupė didelę paukščių iškamšų ir kitų eksponatų kolekciją. Jis – ir karininkas, tačiau jo veikla su karyba nesiejama. Grafas Konstantinas rėmė mokslą ir kultūrą, rinko ir kolekcionavo paveikslus.

Ko gero, ryškiausias

Ne veltui Konstantinas laikomas viena ryškiausių asmenybių tarp Tyzenhauzų. Be minėtų gebėjimų, K. Tyzenhauzas turėjo dar vieną – labai gražiai piešė. „Tai jam padėjo įamžinti ornitologinius rinkinius, autoportretus, Rokiškio grafystės palivarkus“, – sakė O. Mackevičienė.

Įžvalgus tėvas sūnaus talentams puoselėti pasamdė žinomą anų laikų dailininką Joną Rustemą, o K. Tyzenhauzas savo piešiniuose vėliau užfiksavo ir nemažai autentiškų miesto bei ūkio peizažų. Mat įamžino senuosius pastatus – išsaugotas ir jo pieštas Rokiškio dvaras, ir Rokiškio senamiestis, taip pat tų laikų ūkinė veikla. Pvz., tai, kaip sausinamas Skrebiškio kaimas, kaip atrodo Ignotiškio palivarkas. Pasak istorikų, tai labai vertinga ikonografinė medžiaga. Grafo Konstantino piešiniai Rokiškyje saugoti iki 1940-ųjų, vėliau, atėjus bolševikų valdžiai ir vertybes nacionalizavus, jie atsidūrė Kaune, M. K. Čiurlionio galerijoje. Rokiškio krašto muziejus turi šių piešinių puikias kopijas ir svečiai jas gali pamatyti.

Įkūrė tyrimų laboratoriją

Konstantinas, kaip gamtininkas, Rokiškio dvare įsteigė ir tyrimų laboratoriją. Istorikai teigia, kad jos šiltnamiai buvo dabartinėje dvaro parko teritorijoje. Čia grafas augino apelsinmedžius, citrinmedžius ir daugybę kitokių mūsų vietoms nebūdingų augalų, kuriuos pritaikė augti Lietuvos sąlygoms. Tie sodinukai, pasak O. Mackevičienės, buvo platinami ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos valstybėse, Lenkijoje. „Grafas sujungė mokslą ir verslą. Tai buvo idealu. Be to, lėšas jis investavo į kultūrą ir švietimą“, – sakė istorikė.

K. Tyzenhauzo plačias pažiūras rodo ir tai, kad būtent jis užsakė atlikti savo krašto žemėlapius. Vienas jų, datuojamas 1848-aisiais, Rokiškio krašto muziejuje vertinamas kaip vienas brangiausių eksponatų. Šį Rokiškio grafystės žemėlapį Kaune išsaugojo kraštietis mokslininkas Antanas Ražinskas. Jam perpirkti ir restauruoti buvo skirta 5 tūks. Lt. Žemėlapį gali pamatyti kiekvienas Rokiškio muziejaus lankytojas.

Projektą iš dalies remia:

blank

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus