2018 m. Baltoji vakarienė Pandėlyje. Armino Šimėno nuotr.

Nuo Paryžiaus iki Pandėlio

Pirmosios vakarienės idėja kilo prancūzui Francois  Pasquier prieš 25 metus. Praleidęs keletą metų užsienyje, jis norėjo pasimatyti su senais gerais draugais ir suorganizavo jiems „pikniką“. „Pikniko“ mintis buvo paprasta – atsinešk maisto ir atsivesk naują draugą. Tačiau Francois  sodas buvo per mažas svečiams, todėl jis pakvietė visus susirinkti Bulonės miške. Tam, kad kompanijos draugai vienas kitą lengvai surastų, paragino apsirengti baltais drabužiais.

Iš pradžių šio vakaro idėja tapo populiari tarp paryžiečių, vėliau išpopuliarėjo visame pasaulyje. Kasmet vis daugiau miestų prisijungia prie šios draugystės ir elegancijos šventės, ji rengiama daugiau nei 70 skirtingų pasaulio miestų Afrikos, Azijos, Europos, Pietų ir Šiaurės Amerikos bei Australijos žemynuose.

Lietuvoje Baltosios vakarienės tradicijos pirmiausiai pasiekė didmiesčius. Iš jų plinta į mažesnius miestus ir miestelius. Pernai per Šv. Onos atlaidus ji pirmąkart vyko ir Pandėlyje.

Pandėlio kultūros centro vadovė Jūratė Bagužienė, paklausta, kaip kilo mintis rengti tokią vakarienę, prisiminė: „Per Onines renginiai vyksta visą savaitgalį. Sekmadienį vakare buvo nuspręsta  publikai parodyti senovines pandėliečių vestuves. Tada pagalvojome: žiūrovai stoviniuos, vaikštinės, sėdimų vietų visiems nepakaks. Vėliau bus kitų atlikėjų pasirodymų.  Ką daryti? Nutarėme (kultūros centro darbuotojai – aut. past.) žmonėms pasiūlyti ką nors naujo, „užsikabinome“  už minties organizuoti Baltąją vakarienę. Kodėl mums nepabandžius? Mes paruošime staliukus, kėdes, o žmonės turės ateiti apsirengę baltai, pasirūpinti stalo dekoru, gėlėmis, indais ir maistu.“

Tuomet Oninių afišoje buvo išsamiai paaiškinta, kodėl vakarienė vadinama baltąja: „Nes balta spalva simbolizuoja šviesą, džiaugsmą ir sėkmę. Tai švaros, išminties ir šventės, paliaubų ir taikos spalva. Susėskime drauge prie bendro stalo pabendrauti, patirtimi pažinti, paragauti ar tiesiog pasibūti drauge. Vakaro metu pasirūpinsime stalais bei atmosfera, o dalyviai kviečiami atsinešti maisto, pasirūpinti dekoracijomis: baltomis žvakėmis, indais, servetėlėmis, aprangos akcentais.“

Šventės režisierė ir idėjos autorė  Neringa Danienė, pernai pirmą kartą rengdama Baltąją vakarienę, sakė nežinojusi, kaip viskas pavyks, tačiau nekasdieniški norai pasiteisino – buvo gražu, jauku, šventiška. Žmonės sėdėjo, užkandžiavo, kalbėjosi, šoko, nes visą vakarą skambėjo muzika.

Vietiniai seniai juokauja, kad visų didžiųjų miestų pavadinimai prasideda raide P: Pekinas, Paryžius, Pandėlys, Panemunis…Matyt, tai ir lėmė, kad Paryžiuje prasidėjęs reiškinys pasiekė ir Pandėlį.

Konspiracija neužsiima

Didmiesčiuose tokios vakarienės rengiamos iš anksto nepranešus, kur vyks, todėl vadinamos paslaptingiausiomis metų puotomis. Į jas baltai išsipuošę susirenka tie, kurie iš anksto registruojasi ir pereina atrankas. Paslaptyje išsaugoti šventės vietą yra sunkiausia, nes iki renginio reikia nuveikti daug darbų: užsakyti įvairiausių paslaugų, pasirašyti daug sutarčių. Kartais net keičiamas renginio pavadinimas ar jis visai neminimas norint, kad apie šventės organizavimą ir jos vietą sužinotų kuo mažiau žmonių. Apie šventės vietą būna daug spėliojimų. Kartais žmonės yra tokie tikri dėl vietos, kad net siūlo lažintis. Tokiomis mįslėmis vakarienės dalyviai net mėgaujasi, jiems patinka daugybę šventės detalių sužinoti paskutinę minutę. Didmiesčių Baltųjų vakarienių organizatoriai yra prasitarę, kad net jų artimiausi draugai nežino, kur bus surengta šventė, o visi renginio partneriai pasirašo konfidencialumo sutartis ir priversti saugoti šventės paslaptis.

Pandėlyje atrankų nebūna. „Tai nėra renginys išrinktiesiems. Tai viena iš bendruomeniškumo formų“, – pernai minėjo N. Danienė. Viešinama ir vieta, dėl jos spėlioti netenka, kadangi visi pagrindinės miesto šventės renginiai vyksta skvere šalia kultūros centro ir bažnyčios. Norintieji rezervuoti baltai papuoštus staliukus turi skambinti organizatoriams. „Mūsų bus dekoras, baltos staltiesės, aplinka, o dalyviams reikia pasirūpinti stalo papuošimu ir maistu“, –  sakė antrąkart  Pandėlyje organizuojamos Baltosios vakarienės režisierė.

Besimėgaujantieji balta spalva turės ką veikti ir į ką dairytis – vyks atlikėjos Laisvos koncertas, motociklų paradas, ugnies šou, dangų nušvies fejerverkai.

Patiko idėja

Pernai į Baltąją vakarienę suvažiavo žmonių ir iš Rokiškio, Suvainiškio.

Pandėlietė  Ramunė Samuilovienė  nesėdėjo tarp jų, tačiau šįmet nusprendė dalyvauti. Jos manymu, tokioje aplinkoje pasijunti pakylėtas, pajauti šventišką nuotaiką. Yra ir vienas praktinis aspektas – būdamas prie stalelių gali laisvai stebėti atlikėjų pasirodymus, pašokti. Prie jos prisijungs ir rokiškėnų, kurių šaknys – Pandėlyje.

Pandėlietė Violeta Majauskienė dalyvavo pernykštėje šventėje ir stengėsi žaisti pagal organizatorių nustatytas taisykles – rengėsi baltai, ieškojo baltų aksesuarų. Paprašyta prisiminti savo įspūdžius, moteris sakė: „Tai yra kažkas nuostabaus, išskirtinio. Man buvo gera ir gražu bendrauti, šilta.  Pernai net krepšį pasiėmiau baltą, kad tiktai neišsiskirčiau iš kompanijos. Man ta idėja labai patiko. Šįmet užsirašiau pirmoji. Nors pati tą dieną iki vakaro dirbsiu parduotuvėje, bet susikviečiau gimines iš Panevėžio, Vilniaus.  Pusseserė panevėžietė ieškosi baltos skrybėlaitės! Pernai dalyvavo ir dukra Justina, ji apgailestavo, kad šįmet nepavyks atvažiuoti.   Žinoma, daug kas priklauso nuo kompanijos atvirumo ir bendravimo.  Smagu bendrauti, o ne prasistumdyti pakampėmis.“ Toji idėja patiko ir V. Majauskienės minėtai panevėžietei giminaitei, kuri savame krašte priklauso bendruomenės tarybai, tad labai domisi kultūros naujovėmis.

Taigi panašu, kad laikui bėgant pandėliečių idėja mažuose miestuose švęsti Baltąją vakarienę pasklis toliau, o kartą per metus sugrįžti čia kvies ne tik kraštiečius, bet ir svečius.

Projektą iš dalies remia

Prie Dirdų

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie