L. Audicko archyvo nuotr.

– Štai skaitau Agnei Raščiūtei duotą interviu mūsų laikraščiui. Jame sakei, kad Tau „kaip oro reikia žinojimo, jog tai, ką darai, turėtų prasmę“. Kokie nesavanaudiški žodžiai. Paskutinį kartą kalbėjomės, kai dar studijavai, Londone dirbai barmenu, jei teisingai pamenu, važinėjai motociklu, buvai toks semiantis pasaulį visaip, kaip įmanoma. Ką šiandien darai, ką dirbi?

– Dėkui, Agnei, labai teisingai pastebėta. Dėl šios priežasties visos mano profesionalios karjeros pozicijos buvo viešajame sektoriuje. Žinojimas, kad tai, ką veikiu, prisideda, padeda vystyti mano aplinką ar šalį, kurioje gyvenu, man suteikia motyvaciją. Tai padeda sutapatinti darbą su pomėgiu. Todėl valandos prabėga nejučia, o į kiekvieną iššūkį galiu žvelgti kaip į asmeninį tobulėjimą. Už šią neįkainojamą pamoką esu dėkingas patirčiai jaunimo organizacijose. Nuo keturiolikos metų veikdamas Jaunųjų lyderių klube Rokiškyje, gavau daugybę dalykų. Tai labai padeda karjerai. Ta patirtimi ne kartą teko pasidalinti darbo pokalbių metu. Ne išimtis ir mano naujausias darbas.

Po paskutiniojo mūsų pokalbio pakeičiau ne vieną poziciją. Dirbau analitiku Jungtinės Karalystės (JK) Duomenų archyve, didžiųjų duomenų (ang. Big Data) komandoje. Vėliau panašioje rolėje Essex‘o regiono savivaldoje. Ketvirtus metus dirbu JK Parlamente. Čia karjerą pradėjau Bendruomenių rūmų (ang. House of Commons) Statistikos skyriuje. 2019 m. koordinavau NATO Parlamentinės Asamblėjos metinę sesiją Londone. Tai buvo vienas didžiausių tarptautinių renginių, koordinuotų JK Parlamento per pastaruosius dešimt metų. Ši sesija sujungė daugiau nei 700 parlamentarų ir valstybės atstovų iš 59 NATO narių bei partnerių šalių.

– Papasakok daugiau apie savo naująsias pareigas?

– Šį mėnesį pradėjau dirbti Vidinės komunikacijos vadovu parlamentinių ir vyriausybės ryšių komandoje. Paprastai tariant, esu atsakingas už tai, kad JK parlamentarai ir vyriausybės atstovai būtų patenkinti tuo, kaip vyksta Parlamento rūmų restauracijos projektas. Turiu bendrauti su skirtingomis interesų grupėmis, užtikrinti, kad visų nuomonės yra teisingai atspindėtos.

Parlamento rūmų restauracija yra vienas brangiausių ir ilgiausiai truksiančių restauracijos projektų JK istorijoje. Tai bus pirmoji tokio masto rekonstrukcija nuo tada, kai Vestminsterio rūmai buvo atstatyti po gaisro prieš daugiau nei pusantro šimto metų. Projekto metu numatoma bent šešeriems metams perkelti Lordų ir Bendruomenių rūmus į netoliese įrengtas patalpas, kurios šiuo metu yra statomos. Planuojama, kad parlamentarai sugrįžti į rūmus, paruoštus ateinantiems amžiams, galės 2035-aisiais.

Esu atsakingas už vidinę komunikaciją Vestminsterio rūmų restauracijos ir Parlamento meno kolekcijų panaudojimo projektuose. Kolegos mano komandoje dirba prie panašių strategijų naujosios Bendruomenių rūmų posėdžių salės bei Lordų rūmų, kuriuos žadama perkelti į netoliese esantį konferencijų centrą.

– Esi atsakingas už tai, kaip bus elgiamasi su meno kolekcijomis, esančiomis Parlamento rūmuose. Kokios tai kolekcijos ir kaip su jomis galėtų būti elgiamasi?

– Dalis JK Parlamento rūmų ansamblio pastatų, tokių kaip Vestminsterio salė, skaičiuoja jau beveik tūkstantį metų. Todėl netgi nemaža dalis sienų apdailos yra istorinė vertybė. Ten sukaupta daugybė meno kūrinių kolekcijų ir antikvarinių baldų. Tarp jų – tūkstančiai muziejinių meno kūrinių: paveikslų, skulptūrų. JK Parlamentas yra išskirtinis tuo, kad veikia kaip gyvas muziejus. Visos jo patalpos yra naudojamos Parlamento darbui, tačiau tuo pačiu metu saugo ceremoninius ir dažnai kasdien naudojamus meno kūrinius. Dauguma baldų ministrų kabinetuose mena keletą šimtmečių.

Yra keli galimi scenarijai, kaip būtų galima elgtis su Parlamente saugomomis vertybėmis. Didžiausia užduotis – visas jas perkelti į laikinąją saugojimo vietą. Reikia nuspręsti, kur ši vieta bus ir kokias funkcijas joje bus galima atlikti. Svarstomi variantai, kaip sukurti sąlygas ten restauruoti dalį meno kūrinių ir rengti parodas. Diskusijose minimos ir keliaujančios parodos su svarbiausiomis parlamento relikvijomis.

– Sakyk, kas Tave labiau nei eilinius piliečius, sakykim, vartotojus, sieja su menu – paveikslais, literatūra?.. 

– Menas ir literatūra man visada buvo artima. O šiandieniniame darbe svarbiausia koordinuoti ir valdyti interesų grupes. Įdomiausia, jog tenka tiesiogiai bendrauti su dešimtis metų patirties sukaupusiais ekspertais. Tais, kurie pažįsta parlamentines meno kolekcijas kaip savo penkis pirštus. Spręsdami iškilusius klausimus konsultuojamės su srities profesionalais. Mano darbas yra užtikrinti, kad visų grupių atstovai dalyvautų pokalbyje ir būtų išgirsti.

– Turi laiko skaityti poeziją kaip anksčiau? Ką skaitai, be Justino Marcinkevičiaus?

– Seni pomėgiai nedingsta, tačiau turiu pripažinti, kad per pastaruosius pora metų ant mano lentynų atsirado daugiau profesinio tobulėjimo nei poezijos knygų. NATO sesija ir naujas darbas reikalavo susipažinti su nemažais kiekiais naujos informacijos. Dažnai tai pavirsta ir vakaro skaitymu. Su darbu susijusios knygos ir tyrimai.

– Pandemijos akivaizdoje beveik visiems pasaulis keičiasi. Sakyk, kaip Tau?

– Aš jau keletą savaičių dirbu iš namų, kaip ir mano sužadėtinė. Visada stengiamės įžvelgti pozityviąją pusę. Pandemija sudarė sąlygas daugiau laiko praleisti su brangiu žmogumi. Žinoma, trūksta gyvų susitikimų su draugais, bet tam sėkmingai naudojame technologijas.

Turėjau neįprastą iššūkį pradėti naują darbą iš namų. Džiaugiuosi, jog JK Parlamento darbuotojai tam buvo puikiai pasiruošę. Dauguma parlamentinių komandų visada turėjo galimybę kada nori dirbti iš namų. Taigi situacija nesukėlė labai didelių trukdžių. Žinoma, trūksta tiesioginio neformalaus bendravimo, tačiau dauguma susitikimų sklandžiai vyksta nuotoliniu būdu. Greitu metu ir Parlamento bei komitetų posėdžiai vyks virtualioje erdvėje.

– Kokia Tavo nuomonė apie Britanijos valdžios požiūrį į pandemijos valdymą, augantį mirčių skaičių? Pasaulis kritikavo šios šalies premjerą, bent jau kol jis pats nesusirgo. O Tu?

– Dėl kontrakto įsipareigojimų negaliu daug komentuoti JK valdžios sprendimų. Manau, laikas parodys, kokia šios krizės valdymo strategija yra pati veiksmingiausia. Politikoje nėra vieno teisingo atsakymo. Tai – menas suderinti skirtingus interesus. Šiuo atveju turime valdyti iššūkius. Žmonių sveikatos ir ekonomikos labui. Tai tikrai nelengvas darbas visų šalių vadovams.

– Sakei, kad nori kada nors grįžti į Lietuvą? Ar klystu?

– Niekas negali pakeisti gimtinės. Todėl Lietuva man visada yra labai svarbi. Mes gyvename globaliame pasaulyje. Šiandien iš bet kurios pasaulio šalies galima grįžti į gimtinę savo darbais, per atstumą dirbant dėl mums visiems svarbių dalykų. Tai per praėjusius keletą metų dariau veikdamas Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungoje. Šiuo metu noriu pasinaudoti turimomis galimybėmis vystyti JK Parlamento ateitį. Žinau, kad šią patirtį galėsiu panaudoti vėlesniuose darbuose.

– Kai grįžti į Rokiškį, kur būtinai nueini? Juk Britanija ir Parlamentas galbūt nėra užvaldę Tavo visų minčių ir laiko?

– Stengiuosi sugrįžti į vietas, kuriose galiu susitikti su man svarbiais žmonėmis. Kiekvieną kartą aplankau močiutę, kuri vis dar gyvena Rokiškyje. Stengiuosi užsukti į Kultūros centrą ir aplankyti Jaunųjų lyderių klubą, kuriame pradėjau veiklą. Visada būna malonu susitikti su mokytojais pradinėje, gimnazijoje ir muzikos mokyklose. Susitikęs su draugais visuomet aplankau vietas, kur drauge leidome laiką. Žinoma, ateinu ir į Nepriklausomybės aikštę ir dvarą.

– Ačiū už pokalbį.

Projektą iš dalies remia

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie