Naujos knygos pristatymas Vilniuje. 2015 m. Zita Čepulytė–Gažimonienė – ketvirta iš dešinės. Zitos Čepulytės-Gažimonienės asmeninio archyvo, Pandėlio bibliotekos ir V. Bičiūnaitės nuotr.

Profesiją išpranašavo mama

Zita Čepulytė-Gažimonienė gimė 1935 m. Pandėlyje, mokėsi šio miesto pradinėje ir vidurinėje mokyklose. Ji yra minėjusi, kad tėvas apylinkėje garsėjo kaip turintis auksines rankas, šimto amatų meistras. Motina buvusi labai religinga, daug skaitanti, kūrybinga, visų keturių namų kampų saugotoja ir sumani šeimininkė. Kartu su Zita augo du broliai ir sesuo. „Motina mus ugdydama ir stebėdama, pati visiems išrinko profesijas. Aš – mokytoja, sesuo Birutė – gydytoja, brolis Vilius – geležinkelių inžinierius, o brolis Jonas – energetikas“, – prieš keletą metų vienam spaudos leidiniui sakė kūrėja.

Motinos parinktas kelias pateisino lūkesčius. 1950 m. Zita pradėjo studijuoti Trakų pedagoginėje mokykloje, vėliau Vilniaus pedagoginiame institute pasirinko lietuvių kalbos ir literatūros pedagogo specialybę. Baigusi dirbo mokytoja Kuršėnų, Telšių rajonuose,  Vilniuje. Nuo 1974 m. iki 2004 m. lietuvių kalbą ir literatūrą dėstė Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje. Apie savo šeimą yra pasakojusi: „Mano šeima iš trijų asmenų. Vyras ukrainietis – Ivan Gažimov, sūnus pasirinko lietuvių tautybę – Jonas Gažimovas. Vyras – rašytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, o sūnus irgi filologas.“

Įvertinta

Z. Čepulytė–Gažimonienė yra Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, dalyvauja Lietuvos mokytojų literatų draugijoje „Spindulys“, priklauso Lietuvos moterų lygai, Šv. Kazimiero ordinui, T. Daugirdo vardo Tėvynės pažinimo draugijai.

Pirmieji eilėraščiai respublikinėje spaudoje pasirodė 1954 m. Pirmasis poezijos rinkinys „Angelų sūpuoklėse“ išėjo tik 1997 m. Be brandžiam skaitytojui skirtų knygų, ji išleido du poezijos rinkinius vaikams – „ABC – trys vyturėliai“ ir „Į mokyklėlę“, taip pat dvi eiliuotas lietuvių liaudies pasakas. Poezija spausdinta daugelyje poezijos rinkinių ir almanachų. Už knygą „Ulbėki širdyse, atminties paukšte“ autorei skirta dr. N. Glatė literatūrinio fondo premija (Los Angeles, JAV).

Iš viso kraštietė  yra išleidusi net 16  knygų, 2 paruoštos leidybai. Ji parašė straipsnį ir ruošiamai monografijai apie Pandėlio valsčių.

Kūryba spausdinta įvairiuose leidiniuose: „Gimtinė“, „Lietuvos aidas“, „Gintaro gimtinė“, „Gimtasis Rokiškis“, „Prie Nemunėlio“, „Sūduva“, „Šeimininkė“, „Tėviškės žiburiai“, „Vakarinės naujienos“ ir kt.

Knygas ji  leidžia savo lėšomis ir teigia neturinti jokių rėmėjų, kadangi nuo vaikystės  motina mokė  taupiai tvarkyti ekonominius reikalus. Be to, moteris moka daug darbų, kurie pagerina buitį, taigi knygų leidybai susitaupo pati.

Neabejinga gimtojo krašto skaitytojams

 Nuo 2013 m. trejus metus iš eilės Pandėlio bibliotekos skaitytojai sulaukdavo ypatingos dovanos. „Tai mūsų kraštietės poetės, dabar gyvenančios Vilniuje, Zitos Čepulytės knygos. 2013 metais ji išleido savo pirmąjį romaną „Dauguvoje nuskendę pasakos“  ir prieš pat Kalėdas jį atsiuntė bibliotekos skaitytojams, o 2014 metais šviesą išvydo jos antrasis romanas „Paslapties lydėta“, kuris suteikė daug džiaugsmo mūsų skaitytojams, kurie su poete Pandėlyje praleido gražiausius jaunystės metus. 2015 m.  mūsų gerbiama kraštietė, poetė Zita Čepulytė šventė 80–ąjį gimtadienį. Ta proga ji išleido savo keturioliktą eilėraščių knygelę „Kai diena šimteriopai pabrangsta“. Tą jos dovaną su dideliu džiaugsmu mes laikėme savo rankose“, – sakė Pandėlio bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Aušra Skaburskienė.

Savo knygų autorė dovanojo ir jaunystės draugams,  susirenkantiems į jos kūrybos pristatymus Pandėlyje, taip pat Ragelių bei Rokiškio Juozo Keliuočio bibliotekoms.

Naujas reiškinys net Vilniuje

Ilgus metus gyvendama Vilniuje, literatė pamilo ir šį miestą. „Man Vilnius – šventa vieta, brangi jo šviesa ir jis mane įkvėpė, tiesiog jaudino savo grožiu, istoriniu paveldu, todėl jam viešai prisipažinau meilėje, išleidusi eilėraščių knygą „Priminki meilės žodį, Vilniau“, – tokiais žodžiais autorė į dienos šviesą palydėjo poezijos rinktinę apie Vilnių. Joje net 80 eilėraščių. Šį prisipažinimą išgirdo  ne vienas žmogus. Pavyzdžiui, profesorė Ona Voverienė „Tautos metraščių“ I tome rašo, kad „vieno poeto visa eilėraščių rinktinė, dedikuota Vilniui – tai naujas reiškinys lietuvių literatūroje“.

Visgi gimtinėje pati populiariausia išlieka knyga „Širdies žiedai gimtinei“, į kurią sudėta  40 eilėraščių. Juose įamžinti Pandėlio istorijos faktai, širdžiai mielos vietos ir, žinoma, draugai, pažįstami.

 Įkvėpimo netenka laukti – jis visada šalia

„Rašydama apie tėviškę, kūrybinio įkvėpimo nelaukiu, nes jis mane lydi nuo lopšio, jis visuomet šalia. Žiedai gimtinei skleidžiasi (autorė kalba apie eilėraščių knygą „Širdies žiedai gimtinei“ – aut. past.) bekalbant su jumis, vos išgirdus klausimą. Įkvėpimas amžinas, nes žodis „tėviškė“ giliai įaugęs į širdį. Kur bevaikštinėčiau, jo (Pandėlio – aut. past.) šaligatviai groja  kaip fortepijonas senojoje mokykloje“, – apie kūrybą samprotavo kraštietė.

P. S. Rengiant straipsnį naudotasi Pandėlio bibliotekos vyresniosios bibliotekininkės Aušros Skaburskienės surinkta medžiaga.

Projektą iš dalies remia

bangenis

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie