V. Bičiūnaitės ir Kavoliškio bendruomenės archyvo nuotr.

Pažintis išaugo į bendradarbiavimą

Draugystė ir bendradarbiavimas su Latvijos Aknystos bendruomene užsimezgė  2007 metais, kada buvo rengiamos  artojų arimo arkliais „Pirmosios vagos“  varžytuvės.  Įdomu tai, kad Aknysta –buvusios lietuvių etninės žemės, 1921 m. pagal Lietuvos – Latvijos sienos sutartį iki Susėjos upės atiduotos Latvijai ir mainais iškeistos į  Šventosios pajūrį. Ilgą laiką Aknysta buvo miesto tipo gyvenvietė, 1950 – 1956 m. –  rajono centras, o 1991 m. suteiktos miesto teisės. Aknysta įsikūrusi vos 10 kilometrų nuo Juodupės.

Taip sutapo, kad rengdami varžytuves kavoliškėnai pirmiausiai susipažino su latvių Dzintros ir Mariaus Medveckų žirgų jojimo klubu. Vėliau ėmė bendradarbiauti su  vietos veiklos grupių vadove Skaidrite Medvecka, tad draugystė išaugo.

Kavoliškyje buvo organizuojamos bendros lietuvių ir latvių amatų dienos,  muzikinių kolektyvų  pasirodymai, rankdarbių parodos. Tuometinės Kavoliškio mokyklos-darželio auklėtiniai mokėsi latviškų šokių, abiejų vietovių šeimininkės keitėsi maisto gaminimo receptais.  Kavoliškio bendruomenė viešėjo Aknystoje surengtoje Mykolinių rudens mugėje, o latviai atvyksta į Baltų dienos šventę, rengiamą ant Moškėnų piliakalnio.

Jaunėja

D. Kirstukienė prisimena, kad pirmaisiais bendradarbiavimo metais pas juos atvykdavo vyresnio amžiaus kolektyvai, propaguojantys etninę kultūrą. Laikui bėgant, prie jų ėmė jungtis jaunesni. Pavyzdžiui, jauniausiam Aknystos etnografinio ansamblio „Čukurinčas“ penkiolikos žmonių kolektyvo nariui – 10 metų, vyriausiam – 88-eri. Senolis Osvaldas Ketensas kartu su visais kopia į 23 metrų aukščio Moškėnų piliakalnį, su visais šoka ratelius, dainuoja tradicinei latviškajai rudens lygiadienio šventei skirtas dainas. Šiam smagiam ansambliui vadovauja buvusi pedagogė Daina Miezanė. Išvertus į lietuvių kalbą, ansamblio pavadinimas reiškia stogo atkaltės kryžmę. Su kai kuriais dalyviais nesunku susikalbėti lietuviškai, mat yra už latvių ištekėjusių lietuvių, anksčiau dirbusių Juodupės audinių fabrike.

Aknystos bendruomenei vadovauja  Ingrida Degtjarova, jai su lietuviais aktyviai bendrauti padeda   Katrina Užkurė, Lelde Eatniecė.

Gausėja svečių

 Lietuviams ir latviams Moškėnų piliakalnis (Rokiškio kaim. sen.) tampa svarbia  vieta. Kelinti metai iš eilės lietuvių ir latvių bendruomenės, ansambliai rugsėjo 22-ąją – Baltų vienybės dieną – susitinka šioje vietoje,  mat visais laikais ugnies sąšauka tarp piliakalnių kvietė vienytis – ginti savo savastį, žemes, gyvastį, gyvenimo būdą. Čia atvyksta ne tik kolektyvai iš Aknystos, bet ir iš Viesitės savivaldybės Kaldabrunės kaimo bendruomenės (Jėkabpilio rajonas).

 2017 m. ši šventė sutapo su Rokiškio 518-ojo gimtadienio renginiais. Norinčiųjų  pakliūti buvo daug: prieš pat renginio pradžią kelyje nuo Rokiškio išsirikiavo ilga automobilių kolona. Tais metais gausiai susirinkusius dalyvius bei žiūrovus suintrigavo ir pradžiugino smagios Viesitės  pučiamųjų orkestro melodijos. Jos pakiliai ir romantiškai skambėjo dar ir todėl, kad buvo apgaubtos romantiškų vakaro sutemų.

2018 m. rugsėjo 22 d. vykusi „Baltų ugnies šviesos“ ir lygiadienio šventė sulaukė menkesnio būrio žmonių, nes daug ką išgąsdino  nupliaupusi liūtis. Tačiau tai nuotaikos negadino – be mūsų rajono folkloro kolektyvų, liaudies dainas atliko svečiai iš Latvijos. Ne vieną sužavėjo jų nepriekaištinga, autentiška apranga. Tą vakarą aukure įžiebta  ugnis pamaitinta rugeliu, aukota pagonių dievams: Perkūnui, Žemynai, likimo ir laimės deivei Laimai, šildančiai ir jungiančiai žmones šventosios ugnies saugotojai deivei Gabijai. Skambėjo lietuvių ir latvių kalbomis atliekamos apeiginės dainos, sukosi rateliai. Jau sutemus, kaip ir 2017 m., piliakalnį nušvietė  liepsnojantys šiaudais apipinti pagoniški simboliai. Piliakalnio papėdėje stovėjusiame stende dalyviai turėjo progą parašyti savus linkėjimus Lietuvai. Jie linkėjo vienybės, klestėjimo, bendrystės, klestėjimo… Tarp jų – ir latvių palinkėjimai.

Talkina seniūnė, kaimynai stebina šokiais

Prie abiejų šalių bendruomenių renginių aktyviai prisideda  Rokiškio rajono kaimiškosios seniūnijos seniūnė Dalia Janulienė. „Seniūnė talkina, pataria. Būtent ji mūsų bendruomenei pristatė puikų žmogų, buvusį Viesitės merą Jurį Lycį. Dabar jis užima Viesitės švietimo skyriaus vedėjo pareigas“, – sakė D. Kirstukienė.

Kuo lietuvius praturtina draugystė su latviais? D. Kirstukienės manymu, unikalu tai, kad kaimynai yra nuostabūs šokėjai, trypia su atsidavimu. „Pas juos kone kiekvienas kaimas turi šokių kolektyvą. Į devintąsias arimo arkliais varžytuves buvo atvažiavęs mokinių šokių kolektyvas. Apstulbino skaičius – jame net 55 dalyviai“, – neslėpė susižavėjimo bendruomenės vadovė.

Projektą iš dalies remia

interrampa mažas

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie