Vaiga Čečytė yra dziudo ir sambo Lietuvos čempionė, priklauso ir Lietuvos rinktinei. Asmeninio archyvo nuotr.

– Kaip nutiko, kad susidomėjai dziudo? Ar buvo sunku pradėti sportuoti?

Esu ne tik dziudo atstovė, dalyvauju ir sambo varžybose (skiriasi apranga, tam tikromis kovos taisyklėmis ir vertinimo būdu), tačiau iš esmės kova yra labai panaši.

Mano mama Gita yra šios sporto šakos trenerė, ketverių metų mane atvedė į salę ir sportavau kaip visi vaikai, tik jie buvo vyresni. Po savo treniruotės visada pasilikdavau ir stebėdavau vyresnių vaikų treniruotes, kartais prisijungdavau. Salė buvo antri mano namai.

Treniruotės mažesnio amžiaus vaikams yra labai specifiškos, jos daugiau orientuotos į žaidimus, kad sutvirtintų kūno raumenis, treniruotų greitį, reakciją ir stiprintų charakterio savybes, todėl nemanau, kad buvo sunku, palyginti su treniruočių įdomumu ir įvairiapusiškumu. Iš vaikystės pamenu daug varžybų, kuriose puikiai sekėsi ir laimėdavau pirmą vietą. Nepraleisdavau nė vienos treniruotės, kartais, kai blogai jausdavausi ir neidavau į mokyklą, vis tiek treniruodavausi. Didžiausią padėką skiriu mamai, kuri mane atvedė į šį sportą, atidavė viską, ką galėjo geriausia, ir manimi tikėjo. Neįsivaizduoju savo varžybų be mamos palaikymo ir skardaus balselio, kuris visada girdisi kovojant.

– Kaip manai, ką dziudo gali duoti žmogui? Turbūt tai daugiau nei kovos menas?

Dziudo yra labai gera sporto šaka: stiprina žmogaus fizinį pasirengimą, treniruojami visi kūno raumenys, lavinama koordinacija, reakcija, greitis, lankstumas. Šis sportas turi didelę reikšmę asmenybės formavimuisi. Dziudo ugdo discipliną, motyvaciją, pasitikėjimą savimi, pagarbą kitam, mokėjimą susikaupti ir kiekvieną kartą perlipti ir nugalėti savąjį „aš“.

Dziudo yra dalelė manęs, be kurios neįsivaizduoju savo gyvenimo. Man ši sporto šaka davė daug kaip asmenybei – siekiu užsibrėžtų tikslų, niekada nepasiduodu. Be to, dziudo įskiepija pagarbą tėvams, varžovams, kolegoms, treneriui. Gyvenime praverčia netgi labai praktiški dalykai, pavyzdžiui, mokėjimas taisyklingai nukristi, kad kūnas patirtų kuo mažiau žalos, tai aktualu žiemą, kai lauke slidu; arba mokėjimas kontroliuoti savo svorį ir maistą. Manau, kiekvienas išbandęs dziudo, gavo naudos sau.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: