Paulina Stuglytė (kairėje) ir Airūnė Šutaitė. Asmeninių archyvų nuotr.
rezidencija

Paulina Stuglytė ir Airūnė Šutaitė – būsimos Juozo Tūbelio progimnazijos aštuntokės, po pamokų uoliai lankančios Kūno kultūros ir sporto centrą ir svariais sportiniais pasiekimais garsinančios Rokiškį. Paulina – Lietuvos jaunučių (gim. 2003, 2004 m.) rinktinės narė, disko metikė, Lietuvos metimų čempionate diską nusviedusi 43,95 m ir pasiekusi trylikamečių rekordą. Šio amžiaus sportininkės meta 750 g sveriantį diską. Airūnė  – rutulio stūmikė, dalyvauja jaunučių grupėje, jos rekordas –  12,04 m – antras rezultatas Lietuvoje. Jaunutės stumia 3 kg rutulį. Abiem priklauso ir daugelis kitų puikių pasiekimų. Abi treniruoja Rimantas Šinkūnas. Su jaunosiomis sportininkėmis ir jų treneriu kalbėjomės ne tik apie pasiekimus, bet ir apie smagią ranką, susitarimą ūgtelėti ir rytines treniruotes…

– Kūno kultūros ir sporto centro vadovas yra minėjęs, kad mergaites sunku pritraukti į treniruotes, jos mieliau renkasi Choreografijos mokyklą. Ar Jums nebuvo kilę minčių rinktis, pavyzdžiui, dailę arba šokį, o ne sportą? Kas lėmė tokį pasirinkimą?

Paulina Stuglytė: – Lankyti lengvąją atletiką man niekada nebuvo kilusi mintis. Tačiau 5 klasėje mokyklos kvadrato varžybas stebėjęs treneris (Rimantas Šinkūnas – aut. past.) pastebėjo, kad turiu smagią ranką. Jis mane įsidėmėjo kaip būsimąją ieties metikę, tačiau ietis man netiko. Sportas visada traukė, bet niekada nebuvau pagalvojusi būtent apie lengvąją atletiką. Šokis, dailė ar dainavimas manęs nedomino, maža būdama norėjau groti gitara, bet taip ir neprisiruošiau.

Airūnė Šutaitė: – Iš tikrųjų net negalvojau kuo nors užsiimti, maniau, kad sėdėti namie ir po pamokų nieko neveikti man bus geriausias pasirinkimas. Bet penktoje klasėje kūno kultūros mokytoja (Dalia Paliūnienė – aut. past.) pastebėjo, kad esu aukšta ir puikaus sudėjimo, todėl tinku lengvajai atletikai. Tuomet į mokyklą atėjo treneris R. Šinkūnas ir bandė mane prikalbinti, mama taip pat siūlė pradėti sportuoti ir ko nors gyvenime siekti. Dabar apie kitą užsiėmimą negalvoju.

– Kaip atrodo Jūsų eilinė mokslo metų diena? Kiek laiko praleidžiate  treniruotėse ir varžybose?

P. S.: – Įprastą mokslo metų dieną po pamokų eidavau sportuoti į „Grizlio“ klubą (dėl jėgos), iš ten – iškart į lengvosios atletikos treniruotę. Susidarydavo beveik keturios valandos kasdien. Bet taip sportavau tik rudenį, žiemą ir pavasario pradžioje. Atšilus orams, ėjome į lauką mėtyti disko. Iš pradžių sportavome mokyklos, vėliau – Kūno kultūros ir sporto centro stadione. Treniruodavomės daug. Pasibaigus mokslo metams, treniruotės vykdavo rytais. Būdavo dienų, kai rengdavome dvi treniruotes per dieną – vieną ryte, kitą vakare. Teko keltis ir 7 val. Draugės juokėsi: juk vasara, reikia pailsėti. Bet noras pasiekti gerą rezultatą ir išspausti iš savęs viską buvo didesnis nei noras ilsėtis.

A. Š.: – Pusę dienos praleidžiu mokykloje, grįžusi namo šiek tiek laiko skiriu sau. Jeigu dar būna laiko iki treniruotės, ruošiu namų darbus. Treniruotėje atlieku trenerio skirtus pratimus. Aišku, būna šiek tiek pokalbių pertraukėlių – su drauge Paulina aptariame varžybas ar per savaitę patirtus nuotykius. Paskui namuose pabaigiu visus darbus ir ruošiuosi kitai dienai. Treniruotės dažniausiai tęsiasi dvi valandas, varžybose mano rungtis trunka apie valandą. Tai priklauso nuo dalyvių skaičiaus. Jeigu renkuosi dvi rungtis (stumiu rutulį ir metu diską), tai trunka apie porą valandų.

– Kokie ryškiausi pasiekimai? Kuriuos laikote solidžiausiais ar įsimintiniausiais?

P. S.: – Svarbus pasiekimas – Lietuvos jaunučių rekordas. Varžybose Alytuje diską numečiau 43,95 m. Visą žiemą treniravausi norėdama pasiekti gerų rezultatų. Neseniai Baltijos šalių mače man pavyko užimti antrąją vietą – Jelgavoje (Latvija) numečiau 42,73 m. Rezultatu ir iškovota vieta aš ir treneris esame patenkinti.

A. Š.: – Manau, mano ryškiausias pasiekimas yra galimybė rungtis su stipriausiomis ar vyresnėmis varžovėmis. Smagu, kai mano rezultatas mažai skiriasi nuo jų. Visada džiugu, kai treneris pasako, kad važiuosime į varžybas ir susitiksiu su vyresnėmis.

– Ar siejate savo ateitį su sportu?

P. S.: – Sieti savo gyvenimą su sportu tikrai norėčiau. Tikiuosi, taip ir bus. Norėčiau išvažiuoti sportuoti į kitą miestą. Tikiuosi, kada nors pakvies į sporto gimnaziją. Aišku, liūdna būtų palikti šeimą, draugus, bet per atostogas grįžčiau.

A. Š.: –Dėl ateities dar nesu tikra. Nežinau, ar taip pat gerai seksis toliau, bet sporto nežadu mesti. Manau, jeigu tik įdėsiu noro ir jėgų, pasieksiu labai daug. Šiuo metu nenorėčiau profesionaliai sportuoti, norėčiau likti čia, Rokiškyje, ir su treneriu siekti geresnių rezultatų. Sporto mokyklose vien tik sportuoji, mintyse nebelieka vietos kitiems dalykams, nebelieka laisvalaikio. Taip pasakojo ten besimokantis rokiškietė. Sportą kol kas laikau savo pomėgiu.

– Ar giminėje yra sportuojančiųjų? Gal paveldėjote jų genus?

P. S.: – Šeimoje sportuojame aš ir mama. Ji lanko „Grizlio“ sporto klubą. Manau, sportas daugiau priimtinas vyrams, bet tėtis prisisportuoja darbe – jo darbas fizinis. Sportą laikau savo gyvenimo būdu ir pomėgiu, nes nesu gabi nei dailei, nei šokiui… Mano svajonė – sportas.

A. Š.: Taip, mano tėtis ir brolis sportavo – lankė lengvąją atletiką, jiems sekėsi labai gerai. Dabar abu padeda man pasiruošti psichologiškai, sako, galiu dar daugiau pasiekti negu jie. Jų palaikymas man labai svarbus. Kai pradėjau sportuoti, jie padėjo „įsivažiuoti“ ir gerinti rezultatus. Prieš tai apie sportą nieko nepasakodavo. Man sekasi ten, kur reikia jėgos. Berniukai pasižiūri keistai, bet neigiamų reakcijų nesulaukiu. Bandžiau mesti diską – mažiau sekėsi.

– Dėkoju už pokalbį.


Treneris Rimantas Šinkūnas: – Abi merginos labai skirtingų charakterių. Paulinai būdingas kovingumas. Per varžybas ji sugeba realizuoti savo pasiruošimą – jei ruošėsi varžyboms, tai ir pasieks gerų rezultatų. Dažniausiai labai pasiseka paskutinieji bandymai (per varžybas diskas sviedžiamas šešis kartus). Tai teigiama sportininko savybė. Paulina išsiskiria pareigingumu. Jei susitarėm, kad treniruosimės 8 val. ryto, tai ir ateis. Važiuoti į varžybas jai smagu. Ja galima pasitikėti, su ja galima eiti per ugnį ir vandenį. Dabar Paulinos ūgis 172 cm. Draugiškai sutarėme, kad ji dar ūgtelės bent 10 cm, kad pasiektų geresnių rezultatų, nes disko metikams svarbu ūgis.

Airūnė tvirta, aukšta, apie 180 cm ūgio. Buvo kviesta į Lietuvos rinktinę, kalbinta vykti mokytis į sporto gimnaziją Vilniuje, bet nevyko – toks buvo pasirinkimas. Ji mėgsta vėlyvesnes treniruotes. Išbandė kūjo metimą. Vykdama į varžybas pasvarsto, ar verta:  jei neužims pirmosios ar antrosios vietos, tai neverta…

 

 

 

 

 

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie