– Du didžiausi Lietuvos motokroso čempionatai pabaigėsi. Kaip vertini savo pasirodymą?
– Šiuos metus vertinu gerai. Lietuvos motokroso čempionate iškovojau pirmąją vietą, tapau Lietuvos čempionu. Čempiono titulas apgintas – tai buvo svarbiausia užduotis šį sezoną. Turėjau ką veikti, pritariu posakiui, kad titulą kur kas sunkiau apginti. Ne ką prasčiau sekėsi ir Lietuvos taurės varžybose. Galbūt jos žemesnio lygio nei pats čempionatas, bet neturėjau lengvų varžybų. Džiaugiuosi, kad ir čia pavyko užimti pirmąją vietą. Dalyvauju ir „Cross Country“ varžybose – vadinamajame „enduro“. Čia sezonas buvo sunkesnis – likus pusei rato iki finišo, sulaužiau keturračio galinę ašį, todėl šiuo metu esu ketvirtoje vietoje, bet laukia dar trys etapai ir galimybė pakilti iki pirmosios vietos, pagal taškus vejuosi tris lyderius.
– Nors pagrindinis sezonas Lietuvoje baigtas, prieš akis dar keletas varžybų. Kur ir kada?
– Laukia dar keletas „Cross Country“ varžybų, startuosiu Latvijoje, motokroso dviejuose etapuose, kurie užsitęsė dėl koronaviruso. Svarbiausios varžybos laukia spalio pradžioje – nacijų taurė „Quadcross of Nations“ Prancūzijoje. Čia atstovausiu Lietuvai.
– Nacijų taurė. Kokios tai varžybos? Kaip joms ruošiesi?
– Tai pačios sunkiausios, sudėtingiausios ir prestižiškiausios motokroso varžybos, lyg savotiška motokroso olimpiada. Į jas susirenka sportininkai iš viso pasaulio. Lietuvai bei savo miestui atstovausiu jau penktąjį kartą. Pasiruošimas šioms varžyboms yra labai ilgas, ruošiuosi jau kelias savaites ir tai darysiu iki paskutinės minutės. Technikos parengimas ilgas ir labai atsakingas darbas, o treniruočių ciklas įtemptas ir sudėtingas, daug turiu dirbti fiziškai, nes važiavimai čia dvigubai ilgesni nei Lietuvoje.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
