– Kada pradėjai sportuoti?
– Sportas niekada nebuvo man svetimas, esu aktyvi nuo vaikystės. Tačiau tai, kas man patinka ir kelia džiaugsmą bei pasitikėjimą savimi, atradau būdama beveik trisdešimties. Kultūrizmu užsiimu kiek mažiau nei dvejus metus. Visada žavėjausi „fitnesu“, gražūs, ištreniruoti kūnai, blizgučiai… Kuriai moteriai tai nepatiktų? Vis nedrįsau pradėti, bet džiaugiuosi, kad pabandžiau, nes iškart susirgau ta geležies „trūkumo“ liga.
– Sportuoji „JTK Grizlis“ salėje. Kodėl pasirinkai būtent ją?
– Man visiškai nesvarbu, kur sportuoju, ar tai prašmatnus sporto klubas, ar tiesiog „kačelkė“ rūsyje. Renkuosi antrąjį variantą, nes ateini sportuoti – tai ir yra svarbiausia, o ne pasimaivyti prieš veidrodį nuotraukoms.
– Ar pradėjusi sportuoti nesusidūrei su kokiais sunkumais? Gal teko kažko atsisakyti?
– Sporte sunkumų tikrai nematau, man viskas tinka ir patinka. Pati sau metu iššūkių, klausiu savęs: „Jei kažkas gali, kodėl aš negaliu?“
Ar teko kai ko atsisakyti? Tai priklauso nuo to, ar sieki rezultatų, ar sportuoji savo malonumui, vien tam, kad gerai praleistum laiką (sporto metu gaminasi laimės hormonas). Tokie dalykai kaip padažai, gazuoti gėrimai, cukrus ir sportas nedera, tad jų visiškai atsisakiau ar gerokai sumažinau. Jei sportuoji savo malonumui, gali suvalgyti pyrago gabalėlį ar ledų porciją, pasaulis nesugrius, tai – tavo pasirinkimas.
Išsamiau skaitykite šeštadienio „Gimtajame…“
Visus tuos tuščiai prakaituojančius varyčiau į priverstinius darbus, kad tuščiai CO2 neleistų.
Pagarba Geležinei Ledi ir “Grizliui”. 😀