Vaikas yra betarpiškai susijęs su savo mama. Jis, vos pradėjęs suvokti šį pasaulį, garsus, ištaria pirmąjį žodį – „Mama“, kuris nepakito per amžius. Motina yra ir pirmoji mokytoja, išmokiusi mus kalbėti gimtąja kalba. Ir šią kalbą privalome gerbti visą gyvenimą, kurioje šalyje begyventume. Juk motinos formuoja mūsų charakterį, skiepija visas gražiausias žmogiškąsias vertybes, kurias mums belieka vėliau tik tobulinti…
Motina ir pavasaris. Motinos visame pasaulyje dovanoja naujas gyvybes ir nuo pirmos gimimo valandos kiekvienam prasideda gyvenimo pavasaris. Todėl atsidėkodami už mums suteiktą gyvybę, Motinos dieną švenčiame pavasarį.
Dabar, kai pats sulaukiau garbingų metų, o mano tėvai paliko šį pasaulį prieš kelis dešimtmečius, pajutau, kaip greitai bėga gyvenimas. Tik tėvai išlieka tokie, kokie buvo mūsų išsiskyrimo valandą, jie daugiau nebesens. Dabar jiems lieka ramus amžinasis poilsis, o mums, gyviesiems, pareiga aplankyti jų amžinojo poilsio vietas, prisiminti laiką, kai buvome kartu.
Dabar smarkiai pasikeitė ir vaikų auklėjimas, ir supratimas apie pareigas bei teises. Anksčiau vaikams daugiau skiepydavo pareigas, atsakomybę ir tėvai nebijodavo jų sudrausminti. Teisės atsirasdavo tik gerokai vaikams paaugus, paauglystėje, kai jau būdavo suformuoti jų charakteriai. O dabar teisės yra svarbiau už pareigas…
Mielos motinos, šios garbingos jums šventės proga nuoširdžiai sveikinu, linkiu sveikatos, dar ilgų gyvenimo metų. O savo brangiausią turtą – vaikus – prižiūrėkite ir auklėkite pačios, nes tai mūsų Lietuvos šviesi ateitis, kurią gali sukurti tik dori ir sąžiningai išauginti jos piliečiai.
Alfonsas Keraitis
