blank
Krašto muziejaus archyvo nuotr.

Pradžia – Alantos dvare

Trijų šalių pilių ir dvarų asociacijos susivienijo „organizuodamos tarptautinį projektą, padėsiantį vizualizuoti šių šalių dvarų tinklo tankumą, pabrėžti dvarų, kaip kultūrinės, ekonominės ir regioninės raidos variklių, svarbą praeityje ir dabar“. Lankytojai laukiami iki rugsėjo 16 d.

Pažinimo ir kelionių projektas „Aplankykime Baltijos pilis ir dvarus“ prasidėjo Alantos dvare.

Rokiškio krašto muziejaus darbuotojai kartu su Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentu Gintaru Karosu dalyvavo simbolinio rakto perdavimo pirmajam projekto lankytojui ceremonijoje. M. Mieliauskienė sakė, jog net 131 istorinė pilis ir dvaras trijose Baltijos šalyse atvers duris lankytojams šių metų vasarą. Pažinimo ir kelionių kampanijos  tikslas – visą vasarą atverti pažinimui kuo įvairesnes pilis ir dvarus. Informacija apie atvirus dvarus, lankymo dieną ir renginius pateikiama www.visitbalticmanors.com. M. Mieliauskienė sakė, jog lankytojai kviečiami per kiekvieną apsilankymą rinkti lipdukus keliautojo kortelėje, kurią bus galima gauti kiekvienoje pilyje ir dvare – Rokiškio dvaras irgi tam pasiruošęs ir laukia turistų. „Visi, surinkę daugiau nei penkis lipdukus savo šalyje ir dešimt kaimyninėse, dalyvaus loterijoje prizams laimėti. Pilių ir dvarų suteikiami prizai bus įteikti per baigiamąjį renginį“, – sakė direktorės pavaduotoja.

Sujungė savo jėgas

Švęsdamos Baltijos šalių valstybingumo atkūrimo šimtmečius, trijų šalių pilių ir dvarų asociacijos sujungė savo jėgas, taip parodydamos simbolinę Baltijos kelio tąsą.
„Baltijos šalių praeitis, taip pat ir dabartis, pilna iššūkių keliančių palikimo ir tarpkultūrinių dialogų prieštaravimų. Viena iš įdomių temų yra dvarų likimas XX a. Buvę politinės galios, architektūrinės ir kultūrinės didybės nešėjai – žinomų pasaulio tyrinėtojų, menininkų, rašytojų, mokslininkų ir pan. gimimo ir gyvenimo vietos – dvarai įgavo naujas funkcijas, o kai kurie buvo apleisti ir nyko (jau nuo 3-iojo dešimtmečio, o dramatiškai – sovietų okupacijos laikotarpiu). Dvarų palikimas labai iš lėto atgimė 9-ajame dešimtmetyje – pirmieji tyrimai ir išsaugojimo darbai 1991 m. nutiesė kelią Baltijos šalių kultūros paveldo aktualizavimui Europos kontekste. Nuo tada valstybės, savivaldybės, paveldo institucijos, o labiausiai šimtai privačių savininkų ir entuziastų paskyrė savo laiką, išteklius ir jėgas buvusiai dvarų didybei išsaugoti ir atgaivinti. Šiandienos iššūkis yra atkurti dvarų, kaip kaimiškų vietovių ekonominės ir kultūrinės raidos variklių šiuolaikinėje visuomenėje, poziciją. XXI a. pradžioje dvarų savininkai ir valdytojai susibūrė į nacionalines asociacijas, siekdami dalintis žiniomis, patirtimi ir remti vienas kitą. Šiemet pirmą kartą trijų Baltijos šalių pilių ir dvarų asociacijos susivienijo, kad sukurtų bendrą kelionių „žaidimą“, leisiantį pažinti dvarų tinklo tankumą, atrasti panašumus ir skirtumus, paliudyti pastangas žmonių, sunkiai dirbančių, kad išsaugotų mūsų bendrą kultūros paveldą“, – rašoma projekto pristatyme.

Pažinti verta

Šiais metais lankytojams duris atvers daugybė dvarų. Turistai kviečiami į juos, jau gerai žinomus, itin kruopščiai restauruotus, garsėjančius dėl ypatingų muziejų ar aukšto lygio kultūrinės veiklos – parodų, koncertų, edukacijų. Tačiau, anot muziejininkų, verta pažinti ir daugybę kitų – mažų ar didelių, įvairios būklės dvarų. „Visi ir kiekvienas iš jų yra praėjusių laikų liudytojas ir daro įtaką kultūrinei bei ekonominei vietovės raidai. Pažinimo ir kelionių projekto simbolis yra raktas kaip užuomina į pilį ar dvarą, kaip galimybė atverti duris į naujus kultūrinio paveldo atradimus. Lankytojai rinks simbolinius pilių ir dvarų raktus kaip patirties prisiminimą ir patirto įkvėpimo ženklą“, – rašoma projekto pristatyme.

Šis projektas skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo ir Latvijos bei Estijos valstybių paskelbimo šimtmečiams, Europos kultūros paveldo metams paminėti, taip pat daugybei asmenų bei institucijų, kurie dirba norėdami išsaugoti praeities liudytoją – kultūros paveldą.

Lankytojai pilyse ir dvaruose laukiami iki rugsėjo 16 d.Spalio 28 d. suplanuotas baigiamasis renginys Latvijoje.

Atvirų pilių ir dvarų skaičius kis kasdien. Svarbu visuomet pasitikrinti, kurios pilys ir dvarai yra atviri tą dieną, kai Jūs keliausite. Informacija apie tai pateikiama minėtame tinklalapyje.

Lietuvos dvarų ir pilių asociacijos projekto dvarai dalyviai: 

Abromiškių, Akmenos, Alantos, Aristavelės, Aštriosios Kirsnos, Aukštosios Fredos, Babtyno Žemaitkiemio, Biržų pilis, Bistrampolio, Buivydiškių, Čiobiškio, Dautarų, Gedimino pilis, Jakiškių, Jašiūnų, Kelmės, Kurtuvėnų, Liubavo, Markučių, Paberžės, Paliesiaus, Panemunės pilis, Plungės, Renavo, Rokiškio, Saldutiškio, Trakų salos pilis, Trakų Vokės, Vasaknų, Zyplių ir Žeimių.

Kodėl pradėjo nuo Alantos dvaro?

M. Mieliauskienė sakė, jog pažintis su Baltijos pilimis ir dvarais nuo Alantos dvaro (Molėtų r.), pradėta ne dėl to, kad jo pavadinimas – iš A raidės, o todėl, kad jis – vienas iš gražiausių pavyzdžių, kaip sovietmečiu užmirštas ir niūrus dvaras prikeltas naujam gyvenimui.

„Pokario laikais tame dvare buvo technikumas, kontora, kino salė. Kaip ir daugelis dvarų pokario metais jis buvo „pritaikytas visuomenės poreikiams“, – sakė M. Mieliauskienė, kuri pati dirbo tame dvare: technikume nuo 1976-ųjų dėstė istoriją ir visuomenės mokslus. Dvaro vidaus sienos tuomet buvo nuteptos tamsiai žalia, tuomet „madinga“ spalva, buvo niūru. Kai prieš keliolika metų pamačiau Alantos dvarą restauruotą, jo net nepažinau. Buvo atkurtas pirminis vaizdas. Ypač sužavėjo vidus – šviesu, gražu, išgriautos visos dirbtinės pertvaros, atsivėrė didžiulės erdvės. Dabar tai labai svarbus kultūros židinys su paveikslų galerija, biblioteka, Molėtų muziejaus etnografine ekspozicija. „Dvaras pilnas veiksmo – čia ir „Santaros“ suvažiavimai vasaros pradžioje vyksta, ir kiti renginiai“, – pasakojo M. Mieliauskienė.

Alantos dvaras restauruojamas ir dabar. Muziejininkai pasakojo, kad yra sumanyta įkurti palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio biblioteką, atstatyti prie dvaro esantį  25 metrų bokštą – svečiai galėtų grožėtis ir apylinkėmis.

Tikrai turime, ką rodyti 

M. Mieliauskienė priminė, kad turistai, norintys aplankyti akcijoje dalyvaujančius ne valstybinius, o privačius dvarus turėtų pasidomėti, kokiomis dienomis ar valandomis jie laukia lankytojų. Rokiškio dvaras taip pat pasiruošęs ir laukia turistų, kurie nori „atrakinti duris į praeitį“. Rokiškis pirmą kartą čia viešėsiantiems lietuviams, estams, latviams turės ką parodyti.

„Ekspozicija „Nuo akmens amžiaus iki 1940 metų“, Liongino Šepkos drožiniai, prakartėlės, didelio susidomėjimo ir nustebimo dėl grožio, unikalumo, kokybės ir daugybės įvairiausių juostų  sulaukusi Rokiškio krašto garbės piliečių Palmiros Damijonaitienės ir a. a. Monikos Bičiūnienės  kūrybos darbų – juostų ir tapybos – paroda. O dar danieliai, ne tik dvaro vidaus vertybės, bet ir išorė“, – vardijo muziejininkai.

Praėjęs amžius – dvarų „saulėlydžio“ laikas

Projekte mažiausiai dalyvauja Lietuvos dvarų – 31, daugiausiai – Estijos – 55, Latvija jų pristato 45. M. Mieliauskienė mano, kad šie skaičiai atskleidžia valstybės ir valdžios dėmesį dvarų atgimimui. „Tas atgimimas nėra toks, kokio norėtųsi. Girdžiu, štai vienas dvaras išbraukiamas iš sąrašo, nes iš jo teliko akmenų krūva“, – apgailestavo muziejininkė ir citavo dr. Zitą Medišauskienę, kuri teigia, kad „XX amžius yra tikrasis dvarų „saulėlydžio“ laikas, kai jų vaidmuo, reikšmė ir įtaka nuolat menko“. Nepaisant to, kad praėjusiais amžiais dvarai buvo kultūros židiniai visais atžvilgiais, Pirmasis pasaulinis karas ir žemės reforma jų įtaką sumenkino, dalį jų sunaikino, nuskurdino.  „Nepriklausomoje Lietuvoje (po 1918-ųjų) dvarai buvo nepriimtini, nes daugelio savininkai nebuvo lietuviai. Taigi dvarai laikyti priešiškais Lietuvos valstybei, o kai kurie tokie ir buvo“, – sakė M. Mieliauskienė. Gindamiesi dvarų savininkai išvežė iš Lietuvos meno kūrinius. Daug kas iš jų  nebuvo sužavėti Lietuvos valstybe, nes jų turtas buvo nusavintas, jiems palikta tik po „lysvelę“ – 80 ha. Tai buvo dvarų nykimo, menkėjimo, ekonominės ir kultūrinės galios netekimo laikotarpis. Šiandien jaučiamas „atvirkštinis procesas“. Tiesa, ne visi, ypač atsiėmusieji dvarus, turi dideles galimybės juos atstatyti, nes tam reikalingos milžiniškos lėšos.

Projektą iš dalies remia

Projekto rėmėjo logotipas.

Subscribe
Informuoti apie
guest
1 Komentuoti
Naujausius
Seniausius Įvertinimą
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Austėja
Austėja
2018 3 birželio 15:23

ale smagustas muziejininkų darbas, turistauji gražiai apsitaisęs.

Rekomenduojami video: