„Skemai iš tikro yra kultūrinis židinys – tiek meno vienoje vietoje kitur rajone nėra – dabar žmonės į ekskursijas čia važiuoja…“ – svarsto globos namuose šiandien kuriantys menininkai iš visos Lietuvos. Į tą Skemų dalį, kur įsikūrę globos namai, juos ir svečius traukia beveik 200 meno darbų galerija. Dalis jos – po atviru dangumi, „relaksaciniu kampeliu“ vadinama paveikslų ekspozicija – viduje. Globotiniai ją saugo taip, kad net signalizacijos nereikia…
Pagaliau turi asfaltą
Šį pavasarį Skemų gyvenvietės link pagaliau išasfaltuotas kelias. „Vieninteliai iki šiol neturėjome asfalto“, – sako bendruomenės pirmininkas Arvydas Šapokas. Ta proga miestelyje jie galbūt surengs šventę. Kol su bendruomenės pirmininku nuo Rokiškio naujuoju keliu Rokiškio gatve važiuojame Skemų globos namuose kuriančių menininkų link, A. Šapokas pasakoja, kad apylinkėje kartu su globos namų gyventojais registruota apie 600 žmonių, tačiau dalis jų neturi balsavimo teisės, užtat ir balsavimas čia nebūna aktyvus. Pakeliui aptariame griūvančių pastatų likimą, apžiūrime kelių stambesnių ūkininkų valdas, aptariame prekybos vietas ir tai, kad Skemai – „miegamasis“ Rokiškio rajonas, kur dauguma gyventojų grįžta tik pernakvoti, o ryte lekia į darbus Rokiškin. Paskui užsukame į poilsiavietę, prieš metus įrengtą projektinėmis lėšomis – maždaug 10 tūkst. eurų. Čia, prie tvenkinio, – suoliukai, pavėsinė, akmenys aplinkai papuošti, planuose – sutvarkyti kelią poilsinės link… A. Šapokas tikisi, kad ji nebus niokojama ir Skemų gyventojai turės poilsio vietą. Tiesa, asfaltas pasibaigus pirmajai gyvenvietei, sukant globos namų link, baigiasi, prasideda žvyrkelis. A. Šapokas viliasi – „jei laiku spės į specialią programą“, gal gaus pinigų ir šiai maždaug dviejų kilometrų atkarpai asfaltuoti. Su Seimo nariu apie tai jau buvusi kalba.
Nuo paveikslų iki akmens
Pakeliui darkart apžiūrėję globos namų prieigas puošiančias skulptūras, sukame pas menininkus. Globos namuose aštuonioliktą kartą tradiciškai vykstantis meno pleneras šiemet skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui. Visuose pleneruose nuo pat pirmojo dalyvauja ir jį organizuoja kraštietis dailininkas, Lietuvos Senelis Kalėda Arvydas Bagdonas. Jis šimtmečiui skirs dar vieną sieninę freską. Rokiškėnas drožėjas Gintaras Varnas droš šventuosius, kurie stovės prie naujos koplyčios, Panevėžio tautodailininkų vadovas kalvis Saulius Kronis prie įėjimo į koplyčią iškals metalo kompoziciją, Rokiškio tautodailininkams vadovaujanti Birutė Dapkienė, jei bus gauta projektinių lėšų, nutapys keturias langines. Jos papuoš Skemų namus, Rokiškio dailininkų klubo „Roda“ vadovas Arūnas Augutis kuria keramikos pano ant lauko sienos, skulptorius Domininkas Čepas – dar vieną akmens skulptūrą.
Plenerą remia Rokiškio verslininkai. Stebėti kūrybinį menininkų darbą prieinama visiems norintiesiems. Ne tik tai, yra galimybė ir patiems įsilieti į kūrybinį procesą edukacinių užsiėmimų metu.
Jei gaus pinigų, kvies orkestrą
Dailės, skulptūros, keramikos, kalvystės ir medžio drožybos pleneras „Kultūros sostinės belaukiant“ tęsis du mėnesius, iki birželio pabaigs. Birželio 29 d. vyks plenero uždarymo šventė, skirta koplyčios pašventinimo metų sukakčiai. Plenero dalyviai nejuokauja – jei tik Lietuvos kultūros taryba skirs projektinių lėšų (tai paaiškės šiomis dienomis), jie ketina pasikviesti Šv. Kristoforo orkestrą.
„Jau 17 metų žinomi įvairių meno sričių Lietuvos menininkai čia gyvenantiesiems dovanoja unikalių dovanų – kūrybinį procesą ir kūrinius. Socialinės globos namų interjerą ir eksterjerą puošia jau apie 200 įvairių kūrinių. Juos sukūrė 20 profesionalių menininkų ir tautodailininkų. Betarpiškas kūrėjų bendravimas su vietos gyventojais ne vienam jų įžiebė norą ir pačiam tapyti, drožinėti ar lipdyti“, – teigia projekto autorė Nida Lungienė. Ji priminė, kad praėjusių metų pleneras buvo išskirtinis, skirtas naujam dvasinės traukos centrui – Skemų kaimo koplyčiai, įkurtai įstaigos 80-mečio proga, papuošti.
„Ji per pusmetį buvo įrengta nebenaudojamoje vandens nugeležinimo stotyje, o varpinė įkelta į apleistą vandens bokštą. Koplyčią papuošė meniniai darbai: altorius – Nukryžiuotasis, penkiolika Kryžiaus kelio stočių, ištapytos skliautinės lubos, vitražai, nukalti trys kryžiai (vienas – ant varpinės) ir sietynas, prieigose – sukurta akmens kompozicija „Koplytstulpis“. Skemų socialinės globos namų gyventojai ir kaimo bendruomenė rengė bendras talkas koplyčios aplinkai sutvarkyti. Taip nenaudojami statiniai, pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams, pavirto dvasiniu ir kultūriniu traukos centru“, – sakė N. Lungienė.
Veiksmas prasidės nuo Skemų
Kasmet naujais kūrybiniais darbais praturtėjanti Skemų socialinės globos namų meno galerija viduje ir po atviru dangumi po dvejų metų savo jubiliejiniu, 20-uoju, pleneru, tikimasi, „spalvingai įsilies į Rokiškio – Lietuvos kultūros sostinės – veiklų spektrą 2019-aisiais“. Plenero organizatorius A. Bagdonas nejuokauja, jis neabejoja, kad kultūros sostinės pirminis veiksmas prasidės nuo Skemų, o toliau „jau keliaus pro kitus miestelius“.
Bagdonas patenkintas, kad šių metų plenere dirbantys kūrėjai irgi pagaliau bus įamžinti A. Augučio miniatiūrose iš molio. „Šiaip dailininkai būna užmiršti“, – svarsto visą save šiam plenerui atiduodantis pašnekovas. Paties tapomą freską jis vadina „relaksaciniu kampeliu“, veda prie jos ir išsamiai pasakoja „nuskendusio laivo“ idėją.
Tuo tarpu G. Varnas, kurio skulptūromis apstatyti Skemai, šypsosi – jis droš šv. Mariją – jau berods trečią gyvenime. D. Čepas, virgulėmis nustatęs vietą, kurioje galima greičiau perskelti 11 tonų sveriantį akmenį (jį plenero rengėjai parsivežė nuo Krošinskių pilaitės), iš akmens kala Betliejų. S. Kronis savo kalvystės darbą pavadino „Du angelai, laikantys saulę“ ir pakabins jį ant koplyčios sienos, virš įėjimo.
Signalizacijos nereikia
Jei kiti menininkai Skemuose – senbuviai, A. Augutis plenere dalyvauja pirmą kartą. A. Bagdonas kvietė jį „dėl komunikabilumo ir talento“. Savo darbuose iš molio A. Augutis bando „įamžinti plenero temą“ ir nulipdyti tai, kuris iš kolegų ką daro: šeši dalyviai bus atvaizduoti ant sienos miniatiūrose. Jose atsispindės plenero dalyvių veikla, bus du kūrybiniai objektai. Juos – Pegasą ir Mūzą – A. Augutis jau sukūrė, kai lankėmės, buvo įpusėjęs molyje amžinti A. Bagdono miniatiūrą. Į Skemų plenerą patekęs dailininkas prisipažino nustebęs, kad globotiniai turi įvairiausių veiklų „kažkas pina, kažkas iš medžio pradėjo drožti kaukę, siurrealistinė gavosi“. „Kiti lėles siuva, katinus, rankdarbiais užsiima, yra giedotojų grupė… (A. Augutis dar nežino, kad jie čia turi ir savo grupę, yra išleidę CD). Įstaiga skirta neįgaliesiems, čia yra labai įdomių žmonių“, – svarstė dailininkas.
A. Bagdonas šypsosi, kad „net ir signalizacijos darbams saugoti nereikia“. Štai nukabino pats vieną savo paveikslą. „Globotiniai „pastatė visus ant ausų“, sukėlė didžiausią triukšmą, kur dingo Bagdono paveikslas?“ – juokėsi spalvotų minčių savyje visuomet randantis dailininkas.
Projektą iš dalies remia
