blank
Krašto muziejaus archyvo nuotr.

Apie keletą  eksponatų

Ties kiekvienu eksponatu, kuris skelbiamas, muziejininkė Ieva Černiauskaitė surašė ir jo kelio į muziejaus fondus istoriją, jei įmanoma, surinko ir žinias apie žmogų, kuris jį dovanojo. Kokie tie eksponatai?

Kad ir trispalvė vėliava, siūta beveik prieš 100 metų, išsaugota sovietmečiu, iškilmingai nešta tautinės vėliavos pakėlimo dieną Rokiškyje 1988 m. Įdomu tai, kad pirmą kartą ši vėliava iškelta Viekšniuose  (Mažeikių r.) XX a. 2 dešimtmetyje. „Monika Deksnienė, gimusi 1903 m. Jurbarko rajone, Skirsnemunėje, nuo 1926 m. gyvenusi Rokiškyje, šį brangų simbolį gavo iš brolio kunigo Juozo Žemaitaičio, kuris palaidotas Obelių bažnyčios šventoriuje. Trispalvė buvo slėpta pagalvėje, palto pamušale. Išsaugota vėliava tapo lyg ir šeimos dvasingumo simboliu, skatinančiu ir rokiškėnus rytdienos siekiams. M. Deksnienė vėliavą perdavė sūnui Aloyzui, kuris 1988 m. dovanojo ją Rokiškio krašto muziejui“, – po šio eksponato fotografija rašo I. Černiauskaitė.

Kaip šimtmečio eksponatas pateikiamas ir Savanorių medalio apdovanojimo liudijimas. Šiuo medaliu 1929 m. liepos 26 d. buvo apdovanotas  Kamajų valsčiuje gyvenęs Pranas Lapinskas. Liudijimą patvirtino ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras.

„Pasak šiuos eksponatus 2013 m. dovanojusios Vandos Andriuškevičiūtės, P. Lapinskas  jaunystėje gyveno Petrograde (Peterburge), po 1917 m. spalio revoliucijos grįžo į Lietuvą. 1919 m. birželio 11 d. įstojo į Lietuvos kariuomenės savanorių gretas. Už savanorystę gavo apie 11 ha žemės prie Salų ežero. Daug dirbo, kad pasistatytų namus ir turėtų stiprų ūkį. Neramiais 1940 m., kai tėvai, jausdami baimę, savo vaikus net rugių laukuose slėpdavo, ir P. Lapinskas neišvengė represijų. Į jo namus atvykę sovietinės valdžios atstovai išvežė buvusį savanorį tardyti į Kamajus. Tačiau po dienos paleido, nes hitlerinės Vokietijos kariuomenė įžengė į Lietuvą“, – nuotraukos prieraše rašo I. Černiauskaitė.

Tarp šimtmečio eksponatų  atsirado ir Marijos Tūbelytės-Kuhlmann (1923–2014), Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Juozo Tūbelio (1882–1939) dukters, austas kilimas, sena  Rokiškio krašto muziejaus iškaba, telefonas, kuriuo naudojosi rokiškėnai tarpukario metais ir po Antrojo pasaulinio karo. Istorikų dėmesio vertas daug kas, kad ir 1922-ųjų gegužinės vakaro skelbimas, taip pat Rokiškio pašto telefonisčių saldainių dirbtuvės „Avanti“ saldainių vyniotojų, kurioje jos įamžintos 1935-aisiais nuotrauka.

Žinios pasiekdavo mažai žmonių

„Pernai pavasarį kartu su Krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėju Giedriumi Kujeliu parengėme kilnojamąją parodą „Kraštiečiai – Lietuvos valstybingumo kūrėjai ir puoselėtojai“. Dešimtyje Rokiškio rajono švietimo įstaigų pristačiau parodą apie žymiausius Rokiškio kraštiečius, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo kūrimo ir puoselėjimo. Didžiausią dėmesį norėjau atkreipti į 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarą, Pirmosios Lietuvos Respublikos ministrą pirmininką Vladą Mironą, Antaną Tumėną ir Juozą Tūbelį, Lietuvos konstitucinės teisės tėvu vadinamą Mykolą Romerį.

„Tačiau parodos pristatymų metu žinios apie mūsų kraštiečius ir to meto Rokiškio rajoną pasiekdavo ribotą kiekį žmonių. Dažnas rokiškėnas lankosi Krašto muziejaus renginiuose, bet ne visada užsuka pasižvalgyti po ekspozicijas. Todėl norime supažindinti visuomenę su Rokiškio krašto muziejaus eksponatais, kurie liudija mūsų miesto 100 metų istoriją“, – sakė muziejininkė ir ekskursijų vadovė I. Černiauskaitė.

Svarbesnė – istorija

Idėja  surinkti 100 eksponatų Lietuvos 100-mečiui kilo Istorijos skyriaus vedėjui G. Kujeliui, o Ieva kartu su juo ėmėsi darbo. „Eksponatai publikuojami antradieniais ir penktadieniais svetainės www.muziejusrokiskyje.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ muziejaus paskyroje. Kiekvieną savaitę atrenkame du. Dažniausiai jie internetinėje erdvėje skelbiami pirmą kartą“, – sakė muziejininkė.

Ieva pastebėjo, kad renkantis svarbu ne tik pats eksponatas. „Kur kas svarbiau, kokios vertės istorija jame glūdi. Malonu būna bendrauti su žmogumi, kuris eksponatą kadaise buvo padovanojęs Rokiškio krašto muziejui. Tik apmaudu, kad likusių gyvų tokių žmonių nebėra daug. Dažnai apie eksponatą žinome nedaug. Tuomet tenka susieti to meto bendrą visos šalies ar Rokiškio situaciją su konkrečiu daiktu. Taip nutiko, kai publikavome, pavyzdžiui, telefoną“, – pasakojo muziejininkė.

Per mažai informacijos viešumoje

I. Černiauskaitė šypsosi tuomet, kai galvodama apie eksponato istoriją randa faktų, kurių prieš tai nežinojo. „Taip nutiko ieškant informacijos apie fotografiją, kurioje įamžintas ministrų kabinetas, atvedęs Lietuvą į Steigiamąjį Seimą. Pavyko išsiaiškinti, kad net šeši Steigiamojo Seimo nariai buvo Rokiškio kraštiečiai: Kazys Bieliūnas (Panemunėlio vlsč.), Vladas Lašas (Paupės vienk., Rokiškio vlsč.), Popelis Abraomas Dovas (Kvetkų k., Panemunio vlsč.), Antanas Purėnas (Tatkonių k., Skapiškio vlsč.), Petras Ruseckas (Baubliškių k., Panemunėlio vlsč.), Antanas Tumėnas (Kurkliečių k., Ragelių vlsč.). Faktas, kad apie kai kuriuos žymius rokiškėnus viešumoje yra per mažai informacijos, skatina ateityje labiau pasidomėti ir stengtis informuoti visuomenę“, – sakė I. Černiauskaitė.

Turistai – tarsi lakmuso popierėlis

„Rodos, dažnas lietuvis žino, kas yra Mykolas Romeris, – svarsto muziejininkė. – Ar tikrai? Ekskursijų metu Kašto muziejaus antrojo aukšto vidiniame balkone, kurio sienas puošia Romerių giminės portretai, darau eksperimentą. Kiekvienos grupės pasiteirauju, ką jie žino ar yra girdėję apie M. Romerį? Dažnas mini tik Vilniuje esantį M. Romerio vardu pavadintą universitetą“, – kalbėjo Ieva. Turistų grupės jai – „tarsi lakmuso popierėlis“, kuris sufleruoja, kiek ir kokiomis formomis reikia informuoti visuomenę apie žymius kraštiečius, kūrusius ir puoselėjusius Lietuvos valstybingumą.

„Pasitikdami Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-metį, kiekvieną savaitę virtualioje erdvėje pristatysime vertingiausius ir įdomiausius eksponatus. Per metus www.muziejusrokiskyje.lt svetainės ir socialinio tinklo „Facebook“ Rokiškio krašto muziejaus paskyros lankytojai susipažins su 100 eksponatų paroda, skirta valstybės 100-mečiui“, – sakė I. Černiauskaitė.

Projektą iš dalies remia

blank

 

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: