Birutės Dapkienės nuotr.
Prie Dirdų

Lietuvos liaudies kultūros centras, siekdamas išsaugoti gyvybingas etninės kultūros tradicijas, bendradarbiauja su šalies miestų kultūros įstaigomis ir rengia parodų ciklą, kurio metu moksleiviai skatinami domėtis tradicijų pažinimu. Be to, jiems suteikiama galimybė parodyti visuomenei savo darbus, varžytis su bendraamžiais įgūdžiais ir meistriškumu. Kovo 27–balandžio 5 dienomis pirmą kartą Rokiškio rajone organizuota regioninė tautodailės konkurso paroda „Sidabro vainikėlis“. Konkurso organizatorius – Lietuvos liaudies kultūros centras. Regioninį turą organizavo  Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyrius.

Jaunieji kūrėjai – iš dešimties savivaldybių

Dalyvauti parodoje buvo pakviesti Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Rokiškio, Švenčionių, Širvintų, Utenos, Zarasų, Vilniaus, Visagino savivaldybių jaunieji meno kūrėjai. Parodoje pasigesta vilniečių darbų. Šiųmetinėje parodoje dalyvavo daugiau nei 80 moksleivių. Jie buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes: 9–14 metų (2–8 klasės) ir 15–19 metų (9–12 klasės).

Pagal konkurso nuostatus pristatyti  kūriniai, priskiriami tradiciniams lietuvių liaudies vaizduojamosios dailės bei dailiųjų amatų žanrams: medžio skulptūra, medžio raižiniai, karpiniai, taikomieji medžio dirbiniai, pinti vytelių ir kitų tradicinių žaliavų dirbiniai, kalvystės dirbiniai, keramika, tekstilė, paprotinės dailės dirbiniai (margučiai, kaukės, verbos, sodai).

Parodos vertinimo komisiją sudarė autoritetingos narės: dr. Teresė Jurkuvienė – Lietuvos nacionalinio kultūros centro Tautodailės poskyrio vedėja, Darija Čiuželytė – Lietuvos nacionalinio kultūros centro Tautodailės poskyrio vyr. specialistė, Zita Mackevičienė – Utenos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, Aukštaitijos regioninio etninės kultūros globos tarybos pirmininkė, Janina Komkienė – Rokiškio rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vyriausioji specialistė, Birutė Dapkienė – Panevėžio tautodailininkų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkė, Lietuvos menų ir mokslo asociacijos „Vydūno šviesa“ tarybos narė.

Auga tradicijų tęsėjai

B. Dapkienės nuomone, Lietuvoje tradiciniai dailieji amatai turi ateitį. Mažuose miesteliuose auga daug talentingų vaikų, kurių kūriniuose – margučiuose, šiaudų soduose, medžio drožiniuose bei audiniuose – ryškiai atsispindi vietos tradicijos, ne mažiau įdomios ir jų šiuolaikiškos liaudiškų dirbinių interpretacijos. Ją stebina ir kai kurių jaunųjų meistrų norai sukurti sudėtingų dirbinių kolekcijas – skulptūras, siuvinėtus darbus, papuošalus.

Konkurse dominavo keramika. „Mūsų kraštui atstovavo puikiai, profesionaliai paruošti mokytojo Arūno Augučio mokiniai – Aistė Bernotaitė, Danielius Gudeika, Dominga Mikšėnaitė, Dovydas Brekys, Gabrielė Kundrotaitė, Gojus Kastėnas, Gustė Mickytė, Iva Eidukonytė, Kristina Kažūraitė, Milda Janauskaitė, Paulius Kondrotas, Saimonas Zizas, Silvija Skvarnavičiūtė, Tijus Aleinikovas. Svarų žodį tarė medžio drožėjai rokiškėnai Edgaras Rimas, Henrikas Grigas, Ignas Tijūšas, Salvijus Pipinys, Tomas Kavaliauskas.  Juos moko Linas Augulis. Tarp gausybės margaspalvių juostų akis džiugino ir Jolantos Kareniauskienės mokinės Akvilės Karinauskaitės darbai. Iš vytelių pintus darbus pristatė tik vienintelės rokiškietės – Reginos Raišienės mokinės Erika Čirūnaitė, Luka Valiulytė, Viltė Viplentaitė. Liaudies vaizdinėje dailėje širdį džiugino Gitos Kolosovienės mokinės Rūtos Kolosovaitės karpiniai“, – džiaugėsi Panevėžio tautodailininkų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkė. Ji sakė jaučianti didelę pagarbą mokytojams, skatinantiems vaikus prisidėti prie tautinio identiteto puoselėjimo. Jų dėka nuostabiai suskambėjo regionų etnografinė kultūra,  atsiskleidė jaunieji talentai.

Prie renginio organizavimo prisidėjo  Salų bendruomenės pirmininkė Irina Kalnietienė  bei Salų dvaro sodybos turizmo ir laisvalaikio organizatorė Inga Stočkutė-Tervydienė, Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informavimo ir koordinavimo centro direktorė Lina Valotkienė, tos pačios įstaigos specialistė amatams ir turizmui Loreta Araminienė. „Šie žmonės dirba iš pašaukimo, be jų neapsieina savojo krašto šventės, parodos, kiti kultūriniai renginiai“, – sakė B. Dapkienė.

Kaip sekėsi rokiškėnams?

Mūsiškiai laureatais netapo, bet pelnė nemažai prizinių vietų.

Jaunesniųjų dalyvių amžiaus grupėje (9–14 m.) antrąją vietą iškovojo Rūta Kolosovaitė (13 m.) už kruopščiai, smulkučiu ažūru iškarpytą karpinių kolekciją.

Vyresnių mokinių amžiaus grupėje (15–19 m.) antroji vieta buvo paskirta Erikai Čirūnaitei (16 m.) už  pintus iš vytelių gaminius. Šios mokinės dirbiniai buvo įdomūs savo forma, dydžiais, originalumu, savitumu.

Jaunesniųjų dalyvių kategorijoje trečiąja vieta įvertinti Tijus Aleinikovas (12 m.) ir Danielius Gudeika (11 m.) už keraminių švilpukų kolekcijas, taip pat Viltė Viplentaitė (13 m.) – už pintų iš vytelių dirbinėlių kolekciją.

Trečiąją vietą vyresniųjų amžiaus kategorijoje pelnė Gabrielė Kundrotaitė (17 m.) už keraminių švilpukų kolekciją.

Svarbu – kūrybos džiaugsmas

Vertinimo komisijos pirmininkė D. Čiuželytė teigė: „Šiemet mokiniai pasirodė stipriau negu praeitais metais, nors „bangavimas“ tokiems konkursams būdingas ir įprastas. Panašu, jog šiemet dalyviai (mokytojai ir mokiniai) buvo rimtai nusiteikę pasivaržyti tarpusavyje. Varžytuvės visuomet labai gražu, ypač jos džiugina akį parodose. Rokiškyje surengtoje ekspozicijoje šiemet pagal darbų kiekį dominavo keramika ir medžio drožyba. Keramikos populiarumas būdingas bene visiems regionams ir, reikia pripažinti, lyginant su ankstesniais „Sidabro vainikėlio“ metais, dirbiniai vis gerėja, dairomasi ne tiek dekoratyvaus rezultato, bet atsigręžiama ir į praktinę paskirtį, daugiau dėmesio skiriama formai.

Tačiau greta šių dviejų dominavusių liaudies dailės šakų buvo ir kitų, taip pat įspūdingai atsiskleidusių vaikų rankose. Tai tekstilė,  vašku marginti margučiai. Visuomet norisi, kad dalyvių skaičius tik didėtų, greta nuolatinių dalyvių atsirastų naujų veidų. Labai norime, kad šios parodos neatbaidytų kuriančių vaikų, kad jie neišsigąstų ir nenusimintų dėl nesėkmės, nepelnytos vietos, tačiau įkvėptų nepasiduoti, o svarbiausia – su džiaugsmu daryti tai, kas jiems įdomu, bei pralenkti save.“

Projektą iš dalies remia

Rašyti komentarą

Komentarų nėra

Informuoti apie
avatar
wpDiscuz