Panemunis (Pandėlio sen.) garsus Komarų giminei priklausiusiais XIX a. dvaro rūmais. Apie jų nykstantį didingumą ne kartą rašyta, diskutuota. Kuo dar, be dvaro, traukia ši vietovė? Kuo gyvena jos žmonės?
Pokario partizanų kovos – vienas tragiškiausių ir herojiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių. Panemunyje, ant aukštumėlės, šalia beržynėlio, iškilęs angelo paminklas – penkių metrų aukščio su aštuonių metrų pločio išskleistais sparnais. Iš nerūdijančio plieno sukurtas monumentas skirtas šiame krašte žuvusiems kovotojams už mūsų tautos laisvę.
1944 m. gruodžio 12 d. vyko Panemunio puolimas – Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų operacija, kurioje dalyvavo apie 300 partizanų iš Biržų, Rokiškio ir Panevėžio apskričių. Jam vadovavo K. Kalpokas. Pokario metais žuvo daugiau kaip 100 valsčiaus laisvės kovotojų. Paminklo vietoje buvo užkasami žuvusių ir nukankintų partizanų kūnai.
Kartu tai paminklas visiems Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyviams, kritusiems pokario metais. „Angelas“ pastatytas už žmonių suaukotus pinigus, o idėjai įgyvendinti prireikė trylikos metų. Tai atsitiko iš dalies dėl valiutų keitimosi. Projekto autorius Arūnas Eduardas Paslaitis, skulptorius – Kęstutis Kisielius. Išskirtinis paminklas atidengtas 2003 m. Per iškilmes Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas visą Panemunį pavadino kovojančios Lietuvos simboliu. „Angelas“ – tai paminklas visiems, žuvusiems už tėvynės laisvę.
Po dešimties metų
2013 m. rugpjūčio 17 d. Panemunyje buvo minimas šio paminklo dešimtmetis ir pašventintos atminties plokštės su žuvusių partizanų pavardėmis. Šventės dalyviai gausiai rinkosi prie Šv. Trejybės bažnyčios prieigų. Čia rikiavosi Lietuvos šaulių sąjungos jaunieji šauliai, partizanai, tremtiniai, savanoriai, svečiai iš Latvijos, miestelio visuomenė, žuvusiųjų partizanų artimieji ir kiti svečiai. Šv. Mišias kartu su Panevėžio vyskupu Jonu Kaunecku aukojo ir monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Mišiose dalyvavo garbūs svečiai: Seimo narė Rasa Juknevičienė, Lietuvos šaulių sąjungos vadas, atsargos pulkininkas Antanas Plieskis, profesorius Danielius Gužas ir kiti. Iškilmingą, patriotinį pamokslą, prisimindamas savo vaikystę ir jaunystę, pasakė vyskupas J. Kauneckas. Po šv. Mišių, Panevėžio orkestrui grojant maršą, visi patraukė prie partizanams atminti skirto paminklo „Angelas“. Dalyvių eisenos kolona nutįso kelis šimtus metrų.
Prie paminklo kalbėjo Seimo nariai R. Juknevičienė ir Vytautas Saulis, profesorius D. Gužas, Rokiškio vicemeras Egidijus Vilimas, Pandėlio seniūnas Romualdas Varanius, monsinjoras A. Svarinskas. Ypač jausmingai pasisakė tremtinių atstovė, kuri prisiminė savo tėvo dienoraštį. Renginyje kalbėjo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) valdybos pirmininkas Jonas Burokas. Jis visiems priminė: „Darbas, įamžinant partizanus marmurinėse plokštėse, paminkluose, dar nesibaigia, labai svarbu išaiškinti žuvusiųjų palaikų išniekinimo ir užkasimo vietas.“
Rokiškio vicemeras teigė: „Identifikuota tik pusė Panemunio apylinkėse žuvusių partizanų. Manau, kad dar yra gyvų liudininkų ar net budelių, tiesiogiai dalyvavusių patriotų žudynėse. Todėl būtina juos apklausti, prakalbinti, kur yra tos vietos, parodyti jas, kad ir apytikres. Lietuvos užsienio reikalų ministerija turėtų reikalauti, kad Lietuvai būtų grąžinti sovietinio archyvo dokumentai. Gal reikėtų kreiptis į egzekucijų vykdytojus, kad jie nenusineštų sąžinę apsunkinančių negerų darbų į amžinybę. Partizanų kasdien lieka vis mažiau. Todėl pagerbkime ne tik žuvusiųjų atminimą, bet visada prisiminkime ir gyvuosius, nes jiems reikalinga ne tik globa, bet ir pagarba.“
Vyskupas J. Kauneckas pašventino vardines partizanų marmurines plokštes. Paskelbus žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimo tylos minutę, nuaidėjo pagarbos šūvių salvės. Atiduodant pagarbą žuvusiems partizanams, buvo uždegtos žvakutės ir padėta gėlių.
Po iškilmingo minėjimo visi šventės dalyviai buvo pakviesti bendros istorinės nuotraukos, galėjo pasivaišinti kareiviška koše bei arbata, pasižiūrėti meninę dalį.
Tapo traukos centru
Lietuviai stiprybės visada sėmėsi iš savo senolių. Tarpukario metais Lietuvos laisvės kovotojai, partizanai pergalės ryžto sėmėsi iš 1918 m. savanorių, o Lietuvos Sąjūdis 1990 m. – iš tarpukario partizanų. Taip iš kartos į kartą perduodama drąsa, ryžtas ir laisvės siekimas.
Istorinius įvykius ir jų dalyvius galime vertinti įvairiai, tačiau Panemunio „Angelas“ tapo turistų ir patriotiškai nusiteikusių žmonių traukos centru, jo papėdėje dažnai vyksta įvairūs renginiai.
Kuo gyvena žmonės?
Panemunio bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Pranutė Petrylienė savo iniciatyva yra sukaupusi begalę medžiagos apie miestelį, partizaninį judėjimą, bažnyčios istoriją, sukaupusi iš Panemunio kilusių rašytojų ir kitų poetiškos sielos žmonių – Rimanto Šavelio, Vytauto Šavelio, Arvydo Genio, Alfonso Kalniečio – biografijas. Tačiau svarbiausias dalykas yra bibliotekoje įkurtas Panemunio krašto kultūrinio paveldo muziejus. Jame – ekspozicija apie Nepriklausomybės Akto signatarą Vladą Mironą. Apie jį sukaupta medžiaga naudojasi istorikai, moksleiviai. „Skambina ar atvažiuoja net iš Panevėžio ir Vilniaus“, – dalinosi įspūdžiais P. Petrylienė.
Rudenį penkmetį švęsianti miestelio bendruomenė, vedama pirmininkės Danutės Gabriūnienės, remontuoja savo reikmėms perimtą buvusį kultūros namų pastatą, įsikūrusį gražioje vietoje – šalia Nemunėlio.
Aplink Panemunį darbuojasi nemažai augalininkyste ir gyvulininkyste užsiimančių ūkininkų: Eugenijus Neniškis ir jo sūnus Tolvydas, Vladas Martinonis su sūnumi Pauliumi, Tomas Marmokas, Donatas Stukas, Aurelijus Marmokas.
Dažnai mažų miestelių ar kaimelių žmonės nustemba ir sutrinka, iš pradžių patyli išgirdę klausimą, kuo jie gali pasigirti. Ar tik ne apie kuklumą – retą bruožą – būtų galima spręsti? Šį charakterio bruožą išsaugojo ir dauguma Panemunio gyventojų.
Projektą iš dalies remia
