Po nuotrauka užrašas skelbia, kad tai dvaro rūmai prieš perstatymą 1903 m. Krašto muziejaus archyvo nuotr.
bangenis

Šifruoja kiekvieną užrašą

Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Marytė Mieliauskienė sakė, jog, nepaisant to, kad jų fonduose sukaupta apie 1000 įvairiausių laikotarpių ir tematikos grafų gyvenimą liudijančių fotografijų, neseniai iš privataus kolekcininko nupirktas senas fotografijų albumas – išskirtinai vertingas. „Jame – 166 fotografijos. Yra daug tokių, kurių neturėjome, ir jos labai vertingos istoriniu pažintiniu požiūriu“, – sakė M. Mieliauskienė.

Albumas, kuriame taip pat yra įvairiausių laikotarpių, nuo 1900-ųjų iki praėjusio amžiaus trečiojo– ketvirtojo dešimtmečių, fotografijų gerai išsilaikęs, kolekcininko saugotas nuo pokario.  „Fotografijos suklijuotos, prie kai kurių, gaila, ne prie visų, yra įrašai. Tiesa, ne visas vietoves įmanoma atpažinti“, – sakė M. Mieliauskienė, kartu su kolegomis labai atidžiai studijuojanti kiekvieną nuotrauką. „Albumo lapai tamsūs, rašyta juodu rašalu, kol iššifruojam kiekvieną užrašą…“ – pasakojo M. Mieliauskienė.

Atradimas

„Mums džiaugsmas ir atradimas yra tai, kad šitame albume išsaugota 1903 m. nuotrauka, kai rūmai, akivaizdu, dar nebuvo perstatyti (gali būti, kad perstatymas pradėtas 1905-aisiais). Šioje fotografijoje rūmai labai gražiai papuošti ir parašyta, kad proga – paskutinio dvaro savininko Jono Pšezdzieckio vestuves. 1903-iųjų žiemą jis tuokėsi su Hermancija. Jam buvo 26-eri, žmona – pora metų jaunesnė. Gali būti, jog tuomet, kai grafas atsivedė žmoną, jinai ir iškėlė sąlygą, kad rūmus reikia perstatyti“, – dar vieną versiją iškėlė M. Mieliauskienė.

Muziejininkai albume taip pat rado fotografiją, liudijančią, kaip neperstatyti dvaro rūmai atrodė iš parko pusės.

Architektūra, medžioklė, šeima

Gautame albume – labai įvairios tematikos fotografijos. Jose užfiksuota ne tik architektūra, statinių būklė ar vieta. Yra ir šeimos narių, ir interjerų nuotraukų, akimirkų iš kelionių, medžioklės, kurią grafai labai mėgo, rūmų perstatymo momentų. „Viena labai įdomi perstatyto dvaro nuotrauka. Rūmai atrodo keistai, nes nėra šoninių fligelių“, – pasakojo M. Mieliauskienė apie atradimus vartant istorinį albumą.

Ką gali technologijos

Vieną nuotrauką, kurioje grafai užfiksuoti besisvečiuojantys pas Dambrotiškio ūkininką Mainelį, muziejus jau turėjo. Tiesa, ir čia atradimas: gautame albume išvardyti tie, kas įamžinti fotografijoje. „Iki šiol nežinojome. Prieš porą metų išleidome fotografijų katalogą apie Rokiškio dvaro savininkus, apie jį sužinojo Pšezdzieckių palikuonis Davidas Donadelo Šapari iš Prancūzijos. Nusiuntėme jam albumą ir jis prie tos fotografijos surašė mums labai reikalingas pavardes. Taigi daugiau nei po 100 metų pagaliau paaiškėjo, kas toje nuotraukoje. Štai ką padarė technologijos“, – sakė M. Mieliauskienė.

Kelius žinojimui užkerta sudegę archyvai

Albume saugoma neišlikusio dvaro Latvijoje interjero nuotrauka. Pats dvaras buvo sunaikintas per Pirmąjį pasaulinį karą, o nuotraukoje matomas Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckienės, pastačiusios Rokiškyje Šv. Mato bažnyčią, portretas. Jis tapytas Winterhalterio. „Tas portretas yra žuvęs, turime tik jo nuotrauką, o dabar matome originalą jau neegzistuojančio dvaro  interjere“, – sakė muziejininkė. Ji vardijo ne vienos iš 166 nuotraukų siužetus ir tematiką. Kai kurios jų – tikros mįslės, nes neaiškios vietovės, yra vienas kitas Rokiškio vaizdas, matyti vėjinis malūnas. Įdomios sfinksų figūros iš Ignotiškio arba Ignalinos dvaro. Ar, pavyzdžiui, įamžintas Steponas Pšezdzieckis (1879–1932) – diplomatas, Lenkijos ambasadorius Romoje – su apaštališkuoju nuncijumi. Nufotografuotas ir Pšezdzieckių rūmų Varšuvos Foksalio gatvėje salonas. „Labai įdomu, nes ant rūmų per Antrąjį pasaulinį karą užkrito bomba, ir sudegė ten buvęs didžiulis Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių archyvas. 2016-aisiais, kai ten lankėmės, buvome prie to pastato nuėję, jis atstatytas, bet dabar privatus“, – pasakojo M. Mieliauskienė. Ji apgailestauja dėl to, kad dingę archyvai užkirto istorikams daug kelių į žinojimą, į naujus atradimus. „Gal mes tais archyvais ir nebūtume galėję pasinaudoti, bet tai būtų padarę lenkų mokslininkai“, – svarstė pašnekovė.

Kolekcininkas pats pasiūlė

Kaip gavo tokį vertingą albumą? M. Mieliauskienė sakė, jog kolekcininkas pats paskambino ir pasiūlė įsigyti vertingą albumą, kurį prieš daug metų buvo gavęs iš rokiškėno. Kaip albumas iš Rokiškio dvaro galėjo nukeliauti į privačias rankas? M. Mieliauskienė priminė, kad pokario metais, kai prie dvaro vyko kariniai mokymai, archyvas buvo išdraskytas, aikštė priešais – pilna knygų: kas ką norėjo, galėjo imti – kas parsinešė prancūziškų, knygų, kas paėmė albumą. „Žmonės jautė, ką galima išsaugoti“, – svarstė M. Mieliauskienė.

Projektą iš dalies remia

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie