Žilvičiai sūpaklas ištes pre Kriaunas upes,
Kol tėvas dalgį garsiai plaks, ti vėjai supes.
Moma su kultuvį velas pre upes rūbus.
Smilgelam as iš pakelas takia sugrūbus.
Žiūrėsiu kryžkelaj gimtines – ti dulkes kruta,
Raškysiu keip lapus metus, a kur nebūta.
Lasias tik paukščiai alkani metus pa vienų,
Širdela mana nerami, liūdes par dienų.
Ir vėjas sūpaklas insups par visų upį.
Lakštingalas par naktį saks jievos sutūpį.
Atais vėl tėvas paupiu žaliu viksvu kepuri
Ir tyliai basas sava irklus neš – tik juos beturia.
Ir pus ti vėjai keturi ti mani mažų.
Matysiu aš akelam didelėm pasaulį gražų.
Ir stums vėl aldijų gilyn upe nuščiuvus,
Pačiam giliausiam dubury ti tėva žuvys.
Basom kajelam keip kadais aš minčiau takų,
Gulėč unt liepta ir klausyč, kų upe šneka.
Klausyč, kų upe šneka ti pa mūsų tiltu,
A kiek žadelių ti meilių mūsų pripilta.
Ir slinkstis da labiau priklaups pre mūsų gryčias.
Ir sprungų kųsnį da giliau narėč nuryte.
Sapes sapes lig gelanies, keip man sugrįžte,
Kur ladinuku gaideliu gedas vaikyste.
***
Unt pasaulia krašta
Gieda pilkas strazdas.
Visas strazda giesmes
Keip iš švinta rašta.
Unt pasaulia krašta
Teka upes sriaunias.
Groja su kanklalam
Sasutėlas jaunas.
Pavelyk, strazdeli,
Da vienų giesmelį.
Aisiu pasiskloniat
Sava matinėlai.
Rasiu matinėlį
Linalius beraununt.
Rasiu matinėlį
Kupetėlį kraununt.
Pilkasai Strazdeli,
Na Kriaunų atskridįs,
Vargdienėlių godam
Giesmėse nušvitįs.
Pagiedok, Strazdeli,
Džiuginki dūšelu.
Kamajų mestely
kai dairais unt kelių.