Asmeninio archyvo nuotr.
puodelis

Ji – apdovanota, nuolat veikloje, sumanymuose, scenoje ar šalia jos. Keturių dukrų mama, keturių anūkų močiutė. Po mylimo vyro Jono mirties išmokusi pasirūpinti ir malkomis (pati neskaldo – skaldo  „Timūras ir jo būrys“, kaimynas su žmona…) Tik į jokius rėmus ar puslapius Nijolės Čirūnienės įsprausti neįmanoma – vis tiek iškunkuliuos ir nutvilkys – atvirumu ir meile. Žmonėms ir gyvenimui. Moteriška stiprybė, idėjų fontanas, nuolankumas ir tvirtas charakteris, sugebėjimas pasijuok iš savęs – viskas viename. Nebenori būt aprašoma kaip aktorė. Žmonėms, anot Nijolės, neįdomu, kad ji gerai vaidina ar gerai gyvena, – jiems reikia intrigų… Ir ką? Gyvenimas nenuspėjamas – moteris net sugebėjo įsimylėt… Feisbuke…

Įkūrėja, organizatorė, režisierė, aktorė, siela…

Oficialiai kalbėtis pateikiant Nijolei nuobodžius klausimus apie kurį vieną jos mėgstamą darbą ar hobį – neįmanoma. Mat ir veiklos, ir apdovanojimų tiek, kad sienos padėkomis nukabinėtos, segtuvai su laikraščių ar žurnalų iškarpomis susegti. Bajorų kultūros centro meno vadovė, viena Bajorų kaimo bendruomenės steigėjų, švenčių sumanytoja ir rengėja, lėlių teatro „Čiz“, garsinančio rajono vardą šalyje, įkūrėja, Rokiškio liaudies teatro aktorė, kiaušinių dėkliukų kolekcininkė, lėlių kūrėja, „Šermukšninės“, „Jonvabalio“ ir kitų švenčių viena organizatorių, Damų klubo siela. Kiekvienas  šio klubo susiėjimas – tarsi atskiras spektaklis su tema, atitinkamais drabužiais, muzikiniu fonu ir patiekalais. Maža to, jos dar leidžia knygutes, rašo eiles, diktantą ir čia pat, Bajoruose,  tarsi iš nieko susikuria sau į niekieno nepanašų, kūrybišką laisvalaikį.

Per tuos metus įvyko daug

Tačiau žmonės  yra žmonės. Ir N. Čirūnienei, ji neapsimeta, kartais nesinori žmonių. Ketvirtadienį, kai kalbėjomės, buvo atvira – „pilkas laikotarpis“. Bet kartu prisipažino: jai reikia saulės, tada ir vidus nušvinta.

N.Čirūnienė ne kartą minėta spaudoje ir aprašyta. Sako nebežinanti net ką pasakoti, nes žmonėms juk reikia intrigos – jiems neįdomu, kad Nijolė gerai vaidina ar gerai gyvena, kad jinai „išėjusi iš visų komforto zonų ir ant nieko nepyksta“.

Kuris iš gausybės apdovanojimų, darbo įvertinimų labiausiai prie širdies? Respublikinė „Aukso paukštė“, kurią gavo kaip Lėlių teatro režisierė, statulėlė „Už viską“, kurios nusipelnė iš teatralų. „Nes teatras – gyvenimo būdas, jam jaučiu meilę“, – sako rašinio herojė. Tiesa, sidabro medalio „Už nuopelnus Rokiškio krašto kultūrai“, kuriuo įvertinta viena pirmųjų rajone, kuklinasi nenusipelniusi. „Nesu aš toks didelis žmogus“, – svarsto moteris, ne kartą siūlyta įvairiausiems „šviesuolių“ rinkimams ir kitokiems titulams. Štai ir pernai bibliotekininkams reikėjo rašyt apie šviesuolį. Jos kolegė, žinoma, pasirinko Nijolę . Tik vėlgi. „Nebeaišku, ar apie lėles, ar apie damas,  ar apie teatrą rašyti, tiek susirinko medžiagos“, – šypsosi pašnekovė ir čia pat prisimena karjeros Rokiškyje pradžią – tuometiniuose kultūros namuose jinai pradėjo nuo žaidimų būrelio „Saulutė“ – vaikus vesdavosi į savo namus.

„Per tuos metus tikrai daug įvykę. Ir jauti, kad Rokišky nugyventa daug“, – kalba Nijolė. Apie veiklas, kurias jau primiršusi, feisbuke, įdėdami nuotrauką su vadove,  primena maltiečiai. O kur dar vaidyba seriale „Miesčionys“? Nebežinia, kiek kartų vaidinti vaikiški spektakliai „Šuniškos istorijos“, „Gilės nuotykiai“ ir „Kvaila žąsis“? Kur dar regioninė lėlių teatrų šventė „Kai atgyja lėlės“? Vienokiai ar kitokiai N. Čirūnienės veiklai aprašyti reikėtų atskiros knygos. Ne vienas ją pažįstantis pastebi tai, kad Nijolės idėjos neturi daugeliui valdiškų kultūros įstaigų būdingos potekstės „dėl paukščiuko“. Atvirkščiai, renginiai, kuriuos moterys rengia Bajoruose, spinduliuoja savą tik joms būdingą braižą ir aurą.

Gali pasireikšti spektaklyje su Ramūnu

Nors Nijolė sako nenorinti būti vertinama tik kaip aktorė, bet, kalbant apie sceną, akys švyti. Šiuo metu vaidina nedaug, bet štai jos spektaklis pagal Daivos Čepauskaitės „Pupas“ „Pabezdėk po Jazminais“ – atskira kalba. „Pernai Hanos Šumilaitės festivalyje „Naujieji vasiukai“ gavome pagrindinį prizą – kėdę, festivalyje „Palubių pagirys“ žiūrovai pirmą kartą plojo atsistoję. Tokių didelių vaidmenų juk nėra, tai galiu su Ramūnu (vaidina dviese su Ramūnu Traškinu – aut. past.) pasireikšti“, – šypsosi aktorė.

Šiuo metu ji vaidina ir Neringos Danienės spektaklyje „Nutildytos mūzos“. Žiūrėdama filmuotą medžiagą Nijolė barasi, kad ji „kaip pingvinas“ po sceną vaikšto. „Į šou galiu eiti nors su puodu ant galvos, tačiau kai reikia rimtai gražiai pasipuošti, nerimstu, kompleksuoju“, – neslepia rašinio herojė. Ji čia pat pacituoja neseniai užsirašytus kažkieno žodžius apie tai, kad „mes kartais taip meistriškai slepiam savo skausmą, kad daugelis pavydi mums laimės“. Aktorė nevaidina ir nesimaivo: ją užplūsta pilki periodai ir, jei prastai nusiteikusi, nežiūri žmonėms į akis.

Kol buvo gyvas vyras Jonas, Nijolė, prisipažįsta, emocijas, kurios joje kunkuliuoja, perduodavo ar iškraudavo jam. Dabar šitos prabangos nebeturi, nors gyvena ne viena – su 95 metų anyta Ona,  viena iš keturių dukrų Anele ir anūke Dominyka.

Dukros Ieva, Milda, Anelė ir Teresė, trys anūkai ir viena anūkė – dar viena pokalbių ir didelės Nijolės meilės, specialiai jiems pasodintų medžių ir kitokių šeimyninių ritualų gaubiama erdvė. Kalbomis apie moteriškąjį ir vyriškąjį pradą Čirūnų šeimoje galima kurt ir eiles, ir romaną. Akivaizdu, kad šeima – pats tikriausias Nijolės stiprybės šaltinis.

Užsienietis papirko gražiais žodžiais

Jau keleri metai Nijolė yra našlė, neteko labai mylėto vyro dėl staigios ir netikėtos jo ligos. Ar jai reikia kitų dėmesio? Nors dukros ir stabdo mamą nuo atviravimų, bet nusprendusios, kad „kaip nors išsisuksim“, įsišnekam apie tai, kad dėmesys ir gražūs vyrų žodžiai susuka galvą. Nijolė neslepia –  į feisbuko draugus moteris priima be atrankos, o vyrams su ja susidraugauti nėra taip lengva. Bet vieną iš nuotraukos neprastą užsienietį Nijolė sugebėjo įsimylėt. Papirko jo gražūs žodžiai, pasijautė graži ir moteriška. Tik va, jis pasisiūlė atvažiuot. O Nijolės galvoje viena mintis – kokia neremontuota ir negraži jos vonia. Ir ką? „Net ir neturėdama pinigų, ėmiausi remonto. Dabar turiu gražią vonią ir su dukromis juokiamės, kad pastatėm paminklą meilei“, – šypsosi N. Čirūnienė. Tiesa, po poros mėnesių ta „meilė“ baigėsi, nes paaiškėjo, kad užsienietis – naivių moterų medžiotojas.

P.S. Kokia naujausia beprotiška idėja šiandien sukasi Nijolės Čirūnienės galvoje? Su dukra renka  tualetinio popieriaus ritinėlius. Juos veš į Kauno zoologijos sodą, kad savanoriai suklijuotų ir pagamintų pramogų gyvūnams.

Spalvotas Nijolės Čirūnienės gyvenimas – lėlės, medeliai su gilėmis anūkams, šeima, Damų klubas, teatras ir tai tik dalis, nes tiek daug dar liko už kadro. Asmeninio archyvo nuotr.

Projektą iš dalies remia

2
Rašyti komentarą

avatar
2 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
lotaRita Recent comment authors
  Subscribe  
Naujausius Seniausius Įvertinimą
Informuoti apie
lota
lota

Gražiai parašyta, bet Nijolė dar gražesnė…Ačiū, Nijolyte, kad esi.

Rita
Rita

su Nijole ir tylint gera