Minint Liongino Šepkos šimtmetį. Atidaromas jo vardo parkas Rokiškyje. Susirinko visas Lietuvos medžio skulptorių elitas. Rokiškio krašto muziejaus archyvo nuotr.
puodelis

Šiemet Rokiškis švęs 110-ąsias garsiojo dievdirbio Liongino Šepkos gimimo metines. Tiesa, vis dar nėra nustatyta aiški jo gimimo data, neperverstos visos įmanomos bažnyčių krikšto knygos. Rokiškio muziejininkai tikisi iki jubiliejaus atskleisti tikslų iš Pandėlio krašto kilusio garsiausio Lietuvos drožėjo gimtadienį. Šiame puslapyje – apie paslaptis, gaubiančias šią asmenybę, ir apie tai, kaip ketinama atnaujinti stebuklu, Džomolungma arba aukščiausia viršukalne vadinamą garsiausią  ekspoziciją, Rokiškin sutraukiančią turistų grupes. Vienas lietuviško paveldo puoselėtojų tikslų – kiek įmanoma labiau prie garsiojo dievdirbio pritraukti jaunimą. Todėl net ir L. Šepkos premijos šiemet bus dvi: viena – vyresniam, kita – jaunam drožėjui.

Rokiškyje saugoma beveik viskas

Rokiškyje yra beveik visa, kas nemenkomis šviesuomenės pastangomis išsaugota iš L. Šepkos kūrybos. Garsiausiais jo šedevrais laikomi paminklai broliui Petrui ir tėvams bei „Paukščių balius“. Vėlesniojo laikotarpio darbų turi Kauno Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus, kažkiek – kolekcininkai, L. Šepką lankę Pandėlio seniūnijoje. Keletas darbų, kaip žinoma, – pasklidę po pasaulį.

Pirmą kartą Rokiškyje L. Šepkos skulptūrų ekspozicija buvo atidaryta 1971-aisiais. Tuomet tik dviejuose dvaro oficinos kambariuose. 1992-aisiais ekspozicija buvo atnaujinta ir išplėsta – darbai eksponuoti jau šešiose salytėse. Tiesa, blokados laikais, kaip prisimena muziejininkai, atnaujinti nebuvo lengva, net paprasčiausių medžiagų užuolaidoms gauti buvo sudėtinga.

Šviesa buvo reikalinga

Paskutinį kartą už Europos Sąjungos pinigus salės atnaujintos prieš kelerius metus. Šios rekonstrukcijos rokiškėnai labai laukė. Mat L. Šepkos ekspozicija – bene labiausiai lankoma reprezentacinė muziejaus erdvė. Tačiau beveik du dešimtmečius iki paskutinio atnaujinimo grožėtis ja neleido menka šviesa, apibėgusios sienos buvo dangstomos užuolaidomis, o patalpa vėdinama visai nemoderniai – tiesiog atidarant langus.

Per paskutinę rekonstrukciją L. Šepkos ekspozicijos salėse buvo pakeistos grindys, sutvarkytos sienos, atidengtos senosios sijos, įvestas vandentiekis, kanalizacija, signalizacija, įrengta vėdinimo sistema, modernus apšvietimas. „Specialistai supranta, kad drožėjo darbams atskleisti tinkamas apšvietimas yra būtinas. Mat šviesa gali išryškinti, o jei reikia, net atkartoti šešėlį ant sienos“, – sakė Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Marytė Mieliauskienė.

Galima išgirsti paties menininko balsą

Šiandien L. Šepkos ekspozicija demonstruojama penkiose salėse. O šeštoji skirta jo atminimui. Joje visą reikiamą informaciją randa tie, kam žinių, gautų vien apžiūrėjus drožinius, atrodo per mažai. Lankytojams siūloma nemokamai naudotis audiogidais anglų, rusų, latvių, lietuvių kalbomis. Galima peržiūrėti nuotraukas, filmą apie L. Šepką, išgirsti paties menininko balsą. Čia – ir leidiniai apie dievdirbį, informacija apie jo vardui garsinti skirtas respublikines parodas, plenerus, kurių metu Rokiškyje buvo įkurtas L. Šepkos skulptūrų parkas.

Kitose atnaujintose salėse – garsiausios dievdirbio skulptūros. Jos matomos iš visų pusių, ko nebuvo ankstesnėje ekspozicijoje. Vienoje iš salių sugalvota padaryti pakylą ir ją apipilti akmenukais. Jie simbolizuoja ryšį tarp lauko ir vidaus. Smulkieji eksponatai irgi atskleidžiami naujai. Yra naujų ankstesnėse ekspozicijose nerodytų L. Šepkos darbų: išraižytas medyje testamentas, guba su tupinčiu gandru, antrojo kūrybos laikotarpio Marija.

Šie metai – ypatingi

Šiemet rugsėjį Lietuva ir, aišku, Rokiškis švęs L. Šepkos 110 metų jubiliejų. M. Mieliauskienė sakė, kad šiai datai yra numatyta daug: naujas leidinys, parodos, inovacijos, edukacijos, kaip tik šiomis dienomis rašomi specialūs projektai. Be to, ketinama vėl atnaujinti gausiai turistų lankomą garsaus drožėjo ekspoziciją.

M.Mieliauskienė sakė, jog ketinama išleisti knygą „Arkitektas Lionginas Šepka“. Joje bus ir drožinių fotografijų, ir straipsnių. Drožinių ekspoziciją muziejininkai papildys darbais, kurie kol kas slepiasi saugyklose. „Ištrauksime ir nematytus kūrinius“, – žada M. Mieliauskienė. Per miesto šventę rugsėjį planuojama tradicinė respublikinė paroda, skirta jubiliejinei datai ir dievdirbio vardo premijai laimėti.

Prieš dešimt metų išleista knyga – jau bibliografinė retenybė

Visus metus muziejaus svetainėje žadama skelbti  L. Šepkos laiškų ištraukas bei drožinių nuotraukas ir priminti apie šio vieno unikaliausių kūrėjų gyvenimą. „Prieš dešimtmetį 1 tūkst. egzempliorių tiražu muziejaus išleista knyga „Pažįstamas ir nepažįstamas Lionginas Šepka“ jau yra bibliografinė retenybė, mes jos jau ir patys nebeturime“, – sakė M. Mieliauskienė.

Paslapčių dar daug

Tuo tarpu su L. Šepka susijusių paslapčių – dar daug. Viena esminių – nėra tiksliai žinoma L. Šepkos gimimo data. Tad kodėl parodos atidaromos ir gimtadienis minimas rugsėjo 15-ąją? Anot M. Mieliauskienės, taip nustatyta remiantis prisiminimais. Ir kūrybos tyrinėtoja Zita Žemaitytė mini būtent šitą datą. Tačiau Pandėlio bažnyčios krikšto knygose, kurios saugomos Rokiškio muziejuje,  L. Šepka apskritai neminimas, nors drožėjo brolių gimimo datos nurodytos.

M.Mieliauskienė susisiekė su drožėjo asmenybe besidominčiu Alizavos klebonu Justu Jasėnu. „Paprašiau, kad jis pažiūrėtų – gal Alizavos krikšto knygose įrašytas Šepkos krikštas?“ – sakė dievdirbio gyvenimą ir kūrybą tyrinėjanti M. Mieliauskienė. Ji patikslino ir tai, kodėl suabejota rugsėjo data. „Mat santuokos liudijime jo gimimas 1907 metais nurodytas ne rugsėjį, o rugpjūtį. Šiam jubiliejui jau norisi žinoti dieną, pagrįstą realiu dokumentu“, – sakė pašnekovė.

Supažindins ir vaikus

Rokiškio muziejininkė Jolita Jurevičienė sakė, jog kaip tik šiomis dienomis baigia rengti projektą Kultūros tarybai. Jei pavyks gauti finansavimą, muziejininkai žada su L. Šepkos asmenybe supažindinti net vaikus. „Gal įrengsime specialų žaidimų terminalą, kad iš nufotografuotų paukštelių būtų galima susidėlioti atviruką. Gal vyks viktorinos, o atsakymai bus vertinami prizais. Per žaidimus norisi pritraukti ir jaunimą“, – sakė J. Jurevičienė.

M.Mieliauskienė mano, kad vaikams galbūt būtų įdomu ir padirbėti, čia pat, muziejuje, ką nors išsidrožti specialiais kalteliais. „Žinoma, paties L. Šepkos kaltelių, nors juos turime ir saugome, atvirai neišdėliosime, bus kitų įrankių“, – apie „jaunųjų drožėjų“ kampelį svarstė M. Mieliauskienė. Į tokias edukacijas muziejininkai žada kviesti jau kovo pabaigoje.

Premijos bus dvi

Dar viena, kaip bus minimas L. Šepkos jubiliejus, – renginių ciklas. Muziejininkė Ingrida Kujelė sakė, kad jau gauta projektinių lėšų konkursinei respublikinei drožėjų darbų parodai Rokiškyje. Ir ne tik Rokiškyje. L. Šepkos darbai, įgarsinti laiškai, mūsų dvare sukauptos nuotraukos vasaros pradžioje bus pristatytos ir Klaipėdoje. Tuo tarpu tradicinės respublikinės konkursinės parodos, rugsėjį planuojamos Rokiškyje, premijos pirmą kartą turėtų būti dvi. Geriausiam drožėjui numatyta 700 eurų, o geriausiam jaunam drožėjui iki 35-erių – 300 eurų.

Projektą iš dalies remia

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie