Praeities pėdsakai
Seniausi žmonių gyvenimo pėdsakai Kriaunų apylinkėse siekia akmens amžių. Šiose apylinkėse rasti akmeniniai įtveriami kirveliai šlifuotu paviršiumi, kurie buvo naudojami žalvario ir net ankstyvajame geležies amžiuje. Radiniai, susiję su piliakalniais, priklauso brūkšniuotosios keramikos kultūrai.
Anot Kriaunų istorijos muziejaus Etnografijos skyriaus vedėjos Danguolės Žukauskienės, Kriaunos – sėlių genčių žemių dalis. Pirmą kartą Kriaunos minimos 1505 m., o 1660 m. įvardinamos miesteliu. Tuomet čia gyveno 19 šeimų. 1688 m. buvo įsteigta Kriaunų parapija. Dar prieš 1585 m. Kriaunose buvo koplyčia. Manoma, kad ji išstovėjo iki 1684 m. Atokiau Kriaunų dvaro buvo pastatyta medinė kryžiaus formos bažnyčia, o aplink ją išaugo Kriaunų bažnytkaimis.
Senoji bažnyčia turėjo 5 altorius. Joje buvo pakrikštytas kunigas ir poetas Antanas Strazdas. Ir tik 1818–1829 m. iš lauko akmenų pastatyta liaudiško klasicizmo stiliaus bažnyčia, kurioje yra trys įspūdingi altoriai. Jos statyba rūpinosi profesorius, Bagdoniškio ir Kriaunų dvarų savininkas Mykolas Romeris, grafas Kristupas Pliateris, klebonai Ignotas Tarvydas ir Juozas Šileika. 1829 m. spalio 29 d. bažnyčią pašventino Rokiškio klebonas, Obelių dekanas kun. Antanas Eismonas, o 1859 m. liepos 1 d. žemaičių vyskupas Motiejus Valančius jai suteikė Dievo Apvaizdos titulą.
XX a. pradžioje Kriaunos buvo valsčiaus centras. Kriaunų apylinkės baudžiauninkai dalyvavo 1863 m. sukilime. 1919 m. Kriaunų apylinkėse vyko smarkios lietuvių kautynės su bolševikais. Kriauniečiai aktyviai dalyvavo ir rezistenciniame pasipriešinime. 1945 m. Baršėnų kaime žuvo šeši partizanai. 1949 m. Kriaunose įsikūrė „Sartų“ kolūkis. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1992 m. kolūkis suskilo į keturias bendroves. Viena jų – UAB „Kriaunų malūnas“ – veikia iki šiol, vadovaujama Ričardo Pagirio. Čia dirba dalis Kriaunų kaimo gyventojų.
Fonduose – gausu eksponatų
Kriaunų seniūnijos kultūros centras – muziejus – įkurtas 1987 m. Kriaunų kaimas: nuo praeities vaizdinių iki ateities perspektyvų Pirmoji Kriaunų istorijos muziejaus vedėja buvo Algimanta Raugienė, dar žinoma „burtininkės“ arba „raganos“ pravarde. Muziejaus fonduose yra apie 12 tūkst. saugomų eksponatų. Ekspozicijose gausu įvairių šio krašto amatininkų (stalių, kalvių, audėjų, žvejų) darbo įrankių ir gaminių. Ypač vertingi kaimo išradėjų gaminiai: mašinos linų sėmenims malti ir sėmenų aliejui spausti, kojomis minamos kalvio dumplės ir daug kitų. Be eksponatų, Kriaunų parapijos klebono Laimono Nedvecko sutikimu, muziejuje saugomi Kriaunų Dievo Apvaizdos bažnyčios liturginiai drabužiai.
Kriaunų istorijos muziejuje vykdoma edukacinė programa rankinių istorijos tematika. Jos dalyviams pasakojama rankinių atsiradimo istorija, kokia rankinė kam tinka, kokios dabartinių rankinių mados. Muziejuje eksponuojama daugiau kaip 100 etnografinių, tarpukario ir sovietinio laikotarpių bei rankų darbo rankinių.
Kriaunos – seniūnijos centras
„Moterų ūkininkių draugijos iniciatyva 2002 m. gruodžio mėn. suburta Kriaunų kaimo bendruomenė, jai vadovauja Vita Mačiulienė. Kriaunų kaimą garsina tautinių šokių kolektyvas, kaimo kapela ir moterų vokalinis kolektyvas“, – pasakojo buvęs kaimo bendruomenės pirmininkas Ričardas Žukauskas.
2014 m. Kriaunų centrinė aikštė buvo rekonstruota. Ją puošia 8 ąžuolo skulptūros, jas sukūrė Lietuvos skulptoriai, tarp jų – rokiškėnai V. Zakarka, G. Varnas, A. Sriubiškis. Seniūnijos pastate tebeveikia 1927 m. įsikūręs paštas. Kriaunų pagrindinėje mokykloje veikia Rokiškio rajono viešosios bibliotekos Kriaunų filialas, Dienos centras, vaikų darželis.
Plaustu po Sartų ežerą
Nuo birželio 22 d. iki vėlyvo rudens (penktadieniais ir šeštadieniais) Sartų ežeru plaukios pontoninis plaustas. Norintieji galės dalyvauti edukacinėje programoje „Su plaustu po Sartų ežerą“. Pasak D. Žukauskienės, plaukiant ežero platybėmis lankytojams bus pasakojama apie Sartų ežerą, Sartų regioninį parką, Bobriškio sentikius, jų maldos namus, papročius. Bus galima pasigrožėti piliakalniais, salomis, sužinoti, kokie garsūs žmonės gyveno Kriaunų apylinkėse. Antra edukacinės programos dalis vyks krante – Kriaunų poilsiavietėje. Čia bus pristatytas kultūrinis-etninis paveldas, gros Kriaunų kaimo kapela, mokys šio krašto dainų, o šokėjai – smagių šokių. Po to visų lauks vaišės (košė, žolelių arbata ir kt.).
Vizija – pritraukti daugiau lankytojų
Anot Kriaunų seniūno Arvydo Rudinsko, ateities vizija – pritraukti kuo daugiau turistų į Kriaunų kraštą. Šiam tikslui pasiekti buvo sutvarkyta Bradesių stovyklavietė, Kriaunų paplūdimys pritaikytas gyventojų poreikiams. Šiose poilsiavietėse įrengti lauko tualetai, persirengimo kabinos, žaidimų ir automobilių aikštelės, laužavietės, pavėsinės, suoliukai, šiukšliadėžės ir kt. Bradesių poilsiavietėje turistų laukia priekabinių namelių aikštelė, joje įvestas vandentiekis, nuotekų valymo įrenginys, elektra.
Poilsiautojams siūloma aplankyti keturis piliakalnius, Bradesių ąžuolą, paskelbtą gamtos paminklu, užsukti į apžvalgos bokštą, pastatytą aukščiausioje Sartų ežero pakrantės vietoje (Baršėnų k.), nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Sartų ežero apylinkes.
Kriaunų seniūnas atskleidė ir ateities planus. Mažėjant Kriaunų pagrindinės mokyklos mokinių, atsilaisvinusiose patalpose planuojama įrengti gyvenamuosius kambarius. Šiose patalpose žiemos metu norima įkurdinti atokiau nuo Kriaunų gyvenančius senolius, kuriuos retai aplanko artimieji, o vasarą leisti apsistoti turistams.
Reda RĖKUTĖ
Projektą iš dalies remia
