R. Milaknienės nuotr.

Vėlimas – ant bangos

Kriaunos – vienas iš labiausiai paslaptimis apipintų rajono miestelių. Jo anomalines zonas, ypatingas vietas, legendas ir trauką ne kartą yra liudijusi buvusi Kriaunų muziejaus kūrėja, ragana Algimanta. O dabar, į Rokiškį persikėlus dirbti buvusiai bibliotekininkei, įpratinusiai kriauniečius prie netradicinių renginių ir akcijų, Audronei Telšinskienei, bibliotekoje pasitinka nauja darbuotoja – Rasa Kurmienė. Tądien, antradienį, biblioteka buvo pilna žmonių. Moterys užsiima kūryba, edukacijomis – „vėlimas dabar ant bangos“ – čia pat tariamasi, kur gauti kokių medžiagų, ar reikės dėl jų važiuoti į Rokiškį. Kriauniečiai atėję pasikeisti knygų, dar kiti – užsisakyti laikraščio. Štai buvęs Kriaunų mokyklos direktorius, o vėliau mokytojas Ričardas Žukauskas, mokyklai likus tik pradine, nebeturi darbo. Tačiau nesiskundžia ir užsisako „Gimtąjį Rokiškį“. Kriaunų mokykloje pavalgom ir pietus. Mat čia ne tik mažieji maitinasi. Atvažiuoja ir tie, kurie arti dirba. Pietūs mokyklose šiandien rimtas reikalas, kartkartėm smalsu pasitikrinti, kaip ten sveikai maitinamasi, kokios kainos? Sriuba ir antras patiekalas kainuoja… 1 eurą 60 centų. Visai skanu, o ir druskos netrūksta. Bibliotekoje vėliau diskutuojam, kas laukia mokyklos. Ištuštėjusio pastato. O moterys kviečia pasilikti – pamokytų, kaip velti, „pravėdinti galvą“ – kartu padaryti kažkam mielą kalėdinę dovaną. „Pamatysit, tai labai paprasta“, – šypsosi išlydėdamos Kriaunų moterys.

Džiaugiasi… 50-ia eurų

Laibgaliuose laukia būrelis pasiruošusiųjų pasidalinti miestelio naujienomis. Kalbamės apie renginius, jiems skiriamus menkus pinigus, nedarbą ir galimybes čia pritraukti jaunimą. Štai bibliotekoje neseniai vyko Šiaurės šalių bibliotekų savaitė, be to, moterys, Vidutės padedamos,  mokėsi gaminti sagas iš odos. O bibliotekininkė Aldona Balčiūnienė labiausiai patenkinta tuo, kad neseniai baigtas bibliotekos remontas, sutvarkytas tualetas, o visa tai finansavo Jūžintų seniūnija. Laibgaliečiai daug tikisi ir iš jaunos seniūnaitės Vismantės Griškevičienės. Ji ketina į bendruomenės veiklą įtraukti jaunimą, numačiusi naujas kryptis. Miestelio kultūros kuratorė Vanda Cicika, tiesa, realistė. Jos žodžiais, „nėra virsmo į jaunąją pusę“, nes Laibgaliuose nėra darbo. O kai pačiai reikia pinigų renginiams, ji eina pas visus būsimus geradarius „ištiesusi ranką“ ir yra dėkinga visiems, kurie remia. Kokiomis lėšomis čia džiaugiamasi, iliustruoja vienas nedidelis pavyzdys. Anot bibliotekininkės Aldonos, beveik nuostabu, kad kanceliarinėms prekėms per metus biblioteka gauna 50 eurų.

Problema – rudas vanduo

Kitas sustojimas – Rageliai. Seniūnaitė Laima Stakėnienė, su kuria susitinkame bibliotekoje, eina tiesiai prie reikalo ir išdėsto svarbiausius rūpesčius, kurie trikdo miestelio bendruomenę. „Ragelių problema – rudas vanduo. Net drabužių negalima išsiskalbt, turi virinti vandenį. Gleivės nusistovi – baisu. Nors kai įvyksta gedimas, vandens tiekėjai  prisistato tikrai greitai. Visi žmonės turi vandens skaitiklius, bet kokybės nerasta“, – kalba seniūnaitė ir tuoj pat suranda priežastį, kodėl vanduo nekokybiškas. Jos nuomone, kalti seni vamzdžiai. L. Stakėnienė norėtų iš atsakingų asmenų bent šiokio tokio aiškumo, kad „žinotų ko laukti“, kad juos bent pastatytų į eilę tvarkymo darbams.

Kalbame ir apie apšvietimą – dabar, žiemą, ypač gadinantį mažų miestelių gyvenimą. Anot ponios Laimos, apšvietimas yra. Tai – septynios lempos. „Bet jos pasibaigia nepriėjus prie autobusų sustojimo. O jau stotelė, iš kurios vaikai važiuoja į mokyklą, neatlaiko jokios kritikos – supuvusių lentų pilna, panaši į griūvantį tualetą“, – rodo mums Ragelių seniūnaitė ir prašo pagalbos, nes bendruomenė pati negali nieko net ir su tokiais statiniais daryti.

Dar lieka Čivyliai – paskutinė šios kelionės vieta. Beveik vakaras, temsta. Mūsų laukia dvi moterys – bibliotekininkė Vijolė Raugienė ir jos ištikimiausia skaitytoja Asta Girčienė. Pastaroji prisipažįsta kartais rašanti eiles. Aptariam knygas, tai, kuo labiausiai domisi skaitytojai, kas gero Čivyliuose, kas čia galėtų traukti. Vienas pastatas šalia bibliotekos patraukia akį – nes langų kiaurymės užlopytos ryškiais paveikslais. Pasirodo, dailininkas Ričardas Nemeikšis, vilnietis, turintis Čivyliuose namą, vasaromis su mokiniai tai nutapė.

Projektą iš dalies remia

Projekto rėmėjo logotipas.

azija

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie