blank
Degučių kaimo kapinaitės – ypatingos. Čia apsilankiusieji gali daug sužinoti apie anapilin išėjusiųjų gyvenimą. Kiekvienas atgulęs amžinojo poilsio buvo kažkuo ypatingas: padėjo talkose, buvo stalius, ūkininkas, o gal tiesiog šioje žemėje labai mažai tespėjo pabūti. N. Šulcienės nuotr.

Kaimų kompasas
Prieš keletą metų ir taip jau dėmesio vertose kapinaitėse atsirado unikalus dalykas – vos įėjus pro vartus matyti įdomus, netikėtas, intriguojantis objektas iš akmens. Jį aleksandravėliečiai vadina visaip – kaimų kompasu, žemėlapiu, rodykle. Ir tikrai: ant akmens surašyti visi aplinkinių kaimų pavadinimai, o atsistojus šalia jo galima orientuotis, kurioj pusėj, žvelgiant nuo Degučių, išsidėstę aplinkiniai kaimai.
Šis unikalus statinys, kaip ir visa kita, kas šiose kapinaitėse yra neįtikėtino, – skulptorių Žuklių sumanymas. „Kitur Lietuvoje tokių dalykų nerasi“, – įsitikinę vietiniai.

Palaidoti Širvio tėvai
Degučių kapinės, įkurtos šalia to paties pavadinimo ežero, – šalyje gerai žinomų skulptorių brolių Žuklių šeimos amžinojo poilsio vieta. Broliai Žukliai kiekvieną vasarą atvažiuoja į Aleksandravėlę ilsėtis ir kruopščiai tvarko bei puoselėja kapinaites. Jose iš tolo šviečia įspūdingas bareljefas, visai nebūdingas sunkiai randamai kaimo vietovei. Kapinaitėse sugulę ir aplinkinių vietovių žmonės, čia palaidoti poeto Pauliaus Širvio tėvai ir brolis. Netoli kapinaičių – garsiojo dainiaus tėviškė.
Kai „Gimtasis…“ 2012-aisiais pirmą kartą aplankė šias kapinaites, mūsų informacija sudomino ir televizijas, ir kitų miestų spaudą. Kaipgi atsirado neįprasti antkapiai, sudominę žurnalistus?

Antkapiai – irgi Žuklių darbas
Prieš septynerius metus skulptorius Leonas Žuklys, Rokiškio krašto garbės pilietis, kartu su sūnėnu Gediminu montavo lenteles, kad „nebūtų viskas užmiršta“. „Dėdė, menantis paprastus vietos žmones, sukūrė užrašus ir paprašė meistrų juos pagaminti. Jis manė, jog tie kapeliai nyksta, neprižiūrimi apželia samanomis, nėra kam apie juos paliudyti: viskas aplink nupirkta, parduota“, – mūsų laikraščiui anuomet kalbėjo kraštietis G. Žuklys.

Užrašai – išskirtiniausias kapinaičių ženklas
Kiek įmanoma įžiūrėti antkapiuose, daugiausia čia laidota praėjusio amžiaus trečiajame–ketvirtajame dešimtmečiais. Už paminklinių akmenų, skirtų Žuklių giminei, – senutėlis antkapis. Jame vos įmanoma įskaityti P. Širvio tėvų vardus. Kiek toliau, nuokalnėje, išsidėstę maži kuklūs vietiniams težinomų žmonių kapeliai. Būtent ant jų ir yra unikalūs užrašai, dėl kurių šias kapinaites lanko ne tik mirusiųjų artimieji. Galima įskaityti tokius užrašus: „Mirė gimdydama“, „Buvo linksmas, laisvamaniškų pažiūrų“, „Daug padėjo talkose, mėgo naminį alų“, „Buvai labai miela“, „Talentingas stalius, kryžių meistras“, „Neišvydusi pasaulio iš jo išėjo“. Tokie kapinėse atgulusių aplinkinių kaimų žmonių apibūdinimai neįprasti, šilti ir šioms dienoms tikrai nebūdingi.

Anksčiau vadino „bedievių“
Šios kapinės labai senos, jų pradžia siekia XIX a. Čia priskaičiuojama 19 kapaviečių. Yra čia ir sovietmečiui būdingų paminklinių akmenų bei medinių kryžių.
Archyvuose yra žinių, jog šias kapines anksčiau žmonės vadindavo „bedievių“. Manoma, šis pavadinimas atsiradęs dėl to, jog čia buvo laidojami ir nekrikštai. Yra duomenų, kad pagonybės laikais čia buvę vadinamieji alkai, kuriuose degindavo mirusiuosius.

Obeliuose – paminklas mokytojams ir kolumbariumas
Kraštietis architektas Petras Stankevičius – Obelių vidurinės mokyklos šeštosios laidos absolventas, mokyklą baigęs 1954-aisiais, seniai puoselėjo idėją – pastatyti paminklą mokytojams. Obelių seniūno pavaduotoja Aldona Žėkienė sakė, jog šis kraštietis mokyklą atsimena kaip labai šviesų gyvenimo periodą (ypač mokytoją Joną Zibolį, kuris ir pastūmėjo jį studijuoti architektūrą), o kaip duoklę jaunystei ir Obelių mokytojams pagerbti sumąstė pastatyti paminklą Obelių kapinėse tiesiog prie tvoros. „Jame pavaizduota atversta knyga, kuri ir simbolizuoja mokytojus“, – sakė A. Žukienė. Paminklas atsirado maždaug prieš dešimtmetį, o pagrindinis rėmėjas buvo taip pat kraštietis Jonas Sirvydis – tuometinis „Achemos“ generalinis direktorius. Negana to, P. Stankevičiaus iniciatyva ir pastangomis, keli metrai nuo paminklo mokytojams kapinėse atsirado ir pirmasis Lietuvos mažame miestelyje kolumbariumas. Kol kas tik pats architektas rezervavo ten sau vietą. Tarp obeliečių irgi yra norinčiųjų, bet kol kas nedrįsta“, – sakė A. Žėkienė.

Ne vienose kapinėse – koplytstulpiai
Koplytstulpiai – toli praeitį siekianti lietuvių tradicija – ir šiandien statomi kapinėse vietoj paminklų. Kalbant apie istoriją – ne viena dešimtis Rokiškio krašto muziejuje saugomų medžio kūrinių – be autoriaus. Mat XVIII–XIX a. kūrę meistrai ant šventojo skulptūros ar koplytstulpio dažnai nepalikdavo savo pavardės, o metams bėgant ją sužinoti tapo neįmanoma. Todėl pagal stilių ar meistrystę išlikę darbai žinomesniam autoriui priskiriami tik su tam tikra išlyga.
„Mažosios architektūros paminklus ir šventųjų skulptūras kūrė iš valstiečių kilę dievdirbiai. Jie neturėjo žemės, vertėsi smulkiaisiais verslais, keliaudavo iš kaimo į kaimą, kur gaudavo užsakymų. Dažnas dievdirbys nebuvo baigęs jokių mokslų. Kūrybos šaltinis buvo pačių fantazija ir bažnyčiose, maldos knygose ar kitur matytos šventųjų skulptūros. Senųjų meistrų pavardės neišliko, nes žmonės – beraščiai ar mažaraščiai – neturėjo supratimo, kad jas reiktų užrašyti“, – sakė Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Marytė Mieliauskienė.

Kryžius Rokiškio kapinėse šio amžiaus pradžioje nugriuvo
Tarp tų, kurių darbai buvo fotografuojami, archyvuose amžininkai mini ir Prano Naviko (1855–1933) pavardę. „Baudžiauninkų vaikas, pro Šileikių kaimą tiesiant geležinkelį Daugpilis-Šiauliai, gavo darbą: gamino kuolus bei gaires geležinkelio trasai žymėti. Ir statant Rokiškio bažnyčią Pranas dirbo įvairius darbus. Prisižiūrėjęs šventųjų skulptūrų ir, klebonui leidus, net vieną kitą parsinešęs namo, stengdavosi išdrožti panašias. Rokiškio bažnyčios klebonas ypač vertindavo jo darbą. Daugiausia jis sukūrė Kristaus ir šv. Jono Krikštytojo skulptūrų. Jas drožė tik iš liepos medžio, nes jis neskilinėja“, – rašoma amžininkų prisiminimuose. Vėliau P. Navikas ėmėsi „mūkų“ liejimo. Originalus gaudavo iš bažnyčios ir pagal juos pagamindavo formas. Taip pat gamindavo karstus bei įvairius ūkio padargus: vėtykles-arpus, javų kuliamąsias, linų mynimo mašinas. M. Mieliauskienė sakė, jog meistro statytų kryžių jau nėra išlikusių. Tik žinoma, jog kryžius, kurį apie 1925 m. Adelė Naginskienė pas P. Naviką buvo užsakiusi savo motinai, stovėjo Rokiškio kapinėse, tačiau XXI a. pradžioje nugriuvo.


Apie Leoną Žuklį
Vienas ryškiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos skulptorių – portretistas ir monumentalistas kraštietis profesorius Leonas Žuklys įamžino ne vieną garsų menininką, mokslininką, dvasininką ir generolą. Jis pripažintas portretinių bareljefų galerijos autorius. Rokiškėnai jį žino kaip Nepriklausomybės aikštėje miesto 500 metų gimtadieniui sukurto paminklo „Arka“ autorių, o mūsų muziejus saugo ne vieną L. Žuklio bareljefą ir skulptūrą. 90-mečio proga dvare buvo surengta L. Žuklio kūrybos darbų jubiliejinė paroda, kurios atidaryme dalyvavo ir pats autorius.

blank

Biografijos faktai
L. Žuklys gimė 1923-iųjų kovo 19-ąją Degučių kaime. 1931–1938 m. mokėsi Aleksandravėlės pradinėje mokykloje. 1948-aisiais baigė Kauno vidurinę dailės mokyklą, vėliau – Kauno valstybinį taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, skulptūrą. 1949–1951 m. buvo Kauno taikomosios dailės instituto Piešimo katedros asistentas, 1951–1966 m. – VDI (VDA) Piešimo katedros vyr. dėstytojas, 1966–1982 m. – docentas, nuo 1982 m. – profesorius, 1985-1990 m. – Piešimo katedros vedėjas.
Parodose dalyvauja nuo 1950-ųjų. Kuria portretus, figūrines kompozicijas, dekoratyvines skulptūras. Jo sąskaitoje – daugiau kaip 150 darbų. Tarp jų – daugybė žymių kraštiečių portretų: operos primadonos Irenos Jasiūnaitės, dailininko Justino Vienožinskio, širdžių chirurgo Vytauto Sirvydžio, vyskupo Juozo Tunaičio, poeto Antano Strazdo. L. Žuklys sukūrė skulptūras Motiejui Valančiui Kauno Rotušės aikštėje (2005 m.), Juozui Naujaliui Raudondvaryje (1994 m.), „Šeima“ prie Vilniaus santuokų rūmų, paminklą „Motinystė“ Vilniuje, Antakalnyje, ir kt. Jo darbai – daugybė antkapinių paminklų, memorialinių lentų, bareljefų.
Meistro kūrinių yra ir Rokiškio rajone: Aleksandravėlės kapinėse sukurtas paminklas „Kristaus prisikėlimas“. 1999-aisiais, laimėjęs konkursą su skulptoriais – sūnumi Gediminu, kolegėmis Rokiškio krašto garbės piliete Nijole Bučiūte ir jos dukra Lada Markejevaite – Rokiškyje, Nepriklausomybės aikštėje, suprojektavo ir pastatė paminklą „Arka“. Dalis jo darbų saugoma Rokiškio krašto muziejuje. 1973-iaisiais jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo vardas, o 2009-aisiais jis tapo Rokiškio krašto garbės piliečiu.
Kūrėjas sako, jog skulptoriaus kelias buvo nulemtas dar vaikystėje. Nei jam, nei broliams nereikėdavo daug aiškinti apie amato vingrybes, nes jie matė, kaip drožia tėvas. „Tėvelis turėjo potraukį į meną. Net Čiurlionio muziejus turi jo skulptūrėlių“, – sakė L. Žuklys ir prisiminė, kad ir tėvo brolis, išvažiavęs į Urugvajų, gamino „baldus su drožinėliais“. Kai sūnėnas, jau baigęs mokslus, nusiuntė jam vieno savo darbo fotografiją, sulaukė atsakymo, kad „dėdę gerokai pralenkęs“.


O ar daug koplytstulpių kapinėms kuria šiandieniniai meistrai?

blank

Drožėjas Saulius Lampickas „Gimtajam…“ sakė: „Mane nuo vaikystės žavėjo mediniai kryžiai ar stogastulpiai kapinėse. Manau, juose slypi kažkokia paslaptis, magija, kažkas gilaus, atėję iš senovės, mūsų tautos tradicijų. Deja, ši tradicija nueina ir, manau, negrįžtamai. Paskutinį kryžių kapinėse pastačiau prieš penkerius metus. Žmones atbaido skylantis medis, jo neilgaamžiškumas, priežiūra. Bet medinis paminklas tikrai stovės tiek, kiek bus kam prisimint. Dar įžvelgiu ir tai, kad lietuviai pasiduoda masinei madai, bijo išskirtinumo. O paatviraujant prisipažinsiu, kad šiemet palaidojau mamą ir žvakelę degsiu prie akmeninio paminklo. Šeimoje neradau pritarimo gražiam tradiciniam mediniam koplytstulpiui… Aš ne prieš akmeninius paminklus, bet ar Alytuje, ar Pakruojyje tie akmeniniai „saldainiukai“ visi pagal vieną šabloną. O išskirtiniai meniški paminklai kainuoja daug.“

Projektą iš dalies remia

Projekto rėmėjo logotipas.

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: