Pradžia – nuo „Angelų medžio“
Ilzenbergo parkui – per 250 metų. Istorijos šaltinių duomenimis, Ilzenbergo dvaras buvo įkurtas 1515 m., o parkas – XVIII a. viduryje dvarą valdžiusios vokiečių bajorų Orgies-Rutenbergų giminės. XIX a. antrojoje pusėje parkas buvo išplėstas tuometinio dvaro valdytojo N. N. Fuchso. Jis perstatė Ilzenbergo dvaro rūmus vėlyvojo klasicizmo architektūros stiliumi. 1896 m. Ilzenbergo dvarą nusipirkęs jo naujasis šeimininkas Eugenijus Dimša parką dar labiau išpuoselėjo. 1940 m. dvaras buvo išdraskytas, per kelis sovietmečio dešimtmečius parkas, kaip ir dvaro pastatai, apleistas. Baigiančią nykti dvarvietę įsigijęs Vaidas Barakauskas dvarą ir jį supantį parką per kelerius metus prikėlė naujam gyvenimui.
Sutvarkyti šabarkštynu virtusį kelių šimtų medžių parką, kuriame auga ir gamtos saugomu paminklu tituluotas ąžuolas, buvo didelis iššūkis: siekta išsaugoti buvusią istorinę parko erdvių struktūrą bei išryškinti gerąsias parko savybes – senus, galingus pavienius medžius bei jų grupes.
Atsivėrus parko ir reljefo grožiui dvaro šeimininkui gimė idėja parką paversti ne tik estetiška augalų buveine, bet įprasminti jį ir meno kūriniais, harmoningai papildančiais natūralią aplinką.
2016 m. rudenį priešais dvaro rūmus atidengta pirmoji skulptūra – dvaro atgimimo simbolis „Angelų medis“ (bronza, betonas, skulptorius Kęstutis Dovydaitis).
Pražydo lelijos, suskrido drugeliai
Pernai vasarą parke palei tvenkinius „pražydo“ nekaltybės, skaistumo, mirties ir prisikėlimo simboliai „Lelijos“ (lietas marmuras, skulptorius Jonas Grunda). Šios skulptūros funkcionalios, jos – gėlės krėslai, kuriose mėgsta pozuoti jaunavedžiai.
Į parką jau „atskrido“ ir vietos medžio skulptoriaus Valerijaus Kunigelio „Draugystė“, išreikšta dviem ąžuolo drugelių skulptūromis. „Gražiai kalbėti taip ir neišmokau. Bet gal ir gerai. Tada gali kalbėti mano kūriniai – kad ir šie drugeliai, neišskiriami draugai“, – sakė autorius.
Tarp galingų parko medžių palei taką netikėtai išnyra „Mažoji princesė“ (bronza, granitas, skulptorius Liutauras Griežė), simbolizuojanti mažąją planetą – vaikystę, nuo kurios atsispiriam ir keliaujam į kitą planetą – suaugusiųjų.
Įspūdingos išraiškos skulptūra „Netikėtas amžinybės prisilietimas“ (bronza, granitas, latvis skulptorius Aigaras Biksė). Skulptūros mintis gili: šiuolaikiniam žmogui nerimą kelia vis stipriau kontroliuojamas gyvenimas, o civilizacijos progresas veda link siekio visiškai užvaldyti gamtą ir pertvarkyti prigimtinius procesus. Už realybės slypi naujų, begalinių visatų dalelės, leidžiančios atrasti amžinybės stebuklus.
Parko lankytojus pasitinka harmonijos simbolis – „Saulės laikrodis“: laikui matuoti skirtas prietaisas, fiksuojantis saulės kelią dangaus skliautu (granitas, metalas, skulptorius Stasys Juraška).
Palei parko taką ant baltos kolonos išdykauja berniukiškos išvaizdos „Trys kupidonai“(bronza, betonas, skulptorius Kęstutis Dovydaitis). Klasikinėje romėnų mitologijoje Kupidonas yra troškimo, erotinės meilės, traukos ir meilės dievas.
Tarp parko skulptūrų – Daliutės Onos Matulaitės kūrinys iš granito „Zuikis globoja medžiotoją“. Mintis siekia gilią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją. Karalius Mindaugas paisė medžioklės prietaro – kelią perbėgęs zuikis reiškė nelaimę ar kokį nors perspėjimą… Manyta, kad Zuikis yra visų Žvėrių viešpats, nors bailus, bet teisingas… Dėl to gilioje senovėje kinų ir japonų zuikiai buvę apgyvendinti Mėnulyje ir dabar letenėlėmis tebemuša būgneliais per Mėnulio pilnatį… Autorė skulptūra tarsi klausia: ką mąsto Zuikis, granito luite tupėdamas?
Atrinko pagal originalumą, temą ir meninę vertę
Dvaras skelbė parko skulptūrų konkursą, jam pateiktus darbus vertino ir iš kelių dešimčių geriausius išrinko profesionalų komisija. Svarbiausi buvo trys kriterijai: skulptūros originalumas, atitiktis temai (dermę su pasirinkta eksponavimo vieta) bei meninė vertė.
Dvaro vietininkas Gintaras Bingelis sakė, jog parko skulptūros baigiamos „apgyvendinti“ joms parinktose vietose taip, kad būtų išlaikyta natūralios gamtos harmonija, o skulptūrų meninė išraiška bei jų filosofija papildytų dvaro puoselėjamų vertybių visumą.
Skulptūrų parką oficialiai atidaryti planuojama per dvaro bibliotekos atidarymą.
Projektą iš dalies remia
