bangenis

Kai bajoras – širdyje
Mūsų rajone yra du Bajorų kaimai. Vienas – Kriaunų seniūnijoje ir, palyginti su bendravardžiu, baigiančiu tapti Rokiškio priemiesčiu, yra visiškas nykštukas. „Bajorų“ vardas Lietuvoje labai populiarus – taip pavadintos net 23 vietovės. Istorikai sako, jog šio vardo ištakų reikėtų ieškoti istoriniuose šaltiniuose arba legendose… Toks pavadinimas vietovėms dažniausia duotas pagal žemių valdytojus – šiose vietovėse kadaise gyvenusius privilegijuotus asmenis bajorus (šlėktas), priklausiusius privilegijuotam kilmingųjų luomui Lenkijos karalystėje, o vėliau – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje. Šis luomas vienintelis turėjo pilietines ir politines teises, kaip atskiras luomas egzistavo ir prijungus Lenkijos Karalystės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Respubliką prie Rusijos imperijos. Šlėktų (bajorų) luomas buvo sulygintas teisėmis su rusų bajorija. Luomo privilegijos panaikintas 1863 m. caro įsaku. Nuo to laiko jokių privilegijų nebeturi, tačiau terminas išliko ir žymi asmenis, turinčius kilmingų protėvių.
Ranka nuo Rokiškio pasiekiamas Bajorų kaimas pateisina vardo kilmę – turi savo bajorų, kilmingų ne titulais, o darbais, verslo, kultūros, senųjų ir naujai kuriamų tradicijų bei aplinkos puoselėjimu.

Liko praeity
Bajorai – jaunas kaimas. Tai, kad ši vietovė buvo apgyvendinta prieš gerą šimtmetį, tiesa, labai negausiai, liudija kelios senosios sodybos. Tik šių rasti vis sunkiau, nes vietoje jų dygsta nauji namai ar neatpažįstamai rekonstruojami senieji. Kuklu informacijos apie Bajorų praeitį ir internete. Nuo 1952 iki 1992 m. čia veikė Rokiškio paukštininkystės ūkis, vėliau, atgavus nepriklausomybę, jis, kaip ir daugelis rajono ūkių bei kolūkių, išsiskirstė į smulkias bendroves, kooperatyvus, o po kelerių metų ir šie sunyko. Kaime yra autoremonto dirbtuvių, keli stambesni ūkininkų ūkiai. 1964 m. čia pastatyti kultūros namai, 1972 m. – biblioteka. Tradiciškai buvo ir vaikų darželis, nuo 1990-ųjų kelerius metus veikė pradžios mokykla. Pastarųjų dviejų įstaigų nebėra, bet dėl to problemų nekyla – vaikai ugdomi šalia esančiame Rokiškyje.

Ir darbdaviai, ir rėmėjai, ir krašto garsintojai
Garsinti savo kraštą galima daug kuo. Paminėjus „Bajorų žuvį“ – ne vienam seilė nutįsta. Valgę ar bent kartą ragavę bajoriškio verslininko Juozo Simučio įmonės produkcijos žino, kur tokią skanią silkę ar žuvį rasti. Daugybę metų čia verslą plėtojančio verslininko gaminiai su patriotine savo kaimo reklama – įmonės pavadinimu – keliauja ne tik po Lietuvą, bet pasiekia ir mūsų tautiečių, išvykusių į užsienį, stalus. Įmonė – ir vietos gyventojų bei atvykstančių iš Rokiškio, kitų seniūnijų darbdavė, dosni Bajorų kultūros ir sporto renginių rėmėja.
Turi Bajorai ir kitą dosnų darbdavį bei rėmėją – UAB „Rokvesta“, užsiimančią bioskaidžių atliekų perdirbimu ir kita gamtosaugos veikla.

Kultūros – per akis…
Bajorų kaimo bendruomenės pirmininkė Inga Belovienė, prieš dešimtmetį su šeima į šį kaimą atsikėlusi iš Rokiškio daugiabučio, sako: „Labai gyvas ir šviesus kaimas. Kultūros renginių, susitikimų ir kitokios veiklos čia tiek, kad kartais žmonės jais net persisotina.“ Pasak jos, kaimas neįsivaizduoja gyvenimo be lėlių teatro ČYZ – trijų veiklių moterų, iš kurių pavardžių pirmųjų raidžių ir gimė teatro pavadinimas: teatro sumanytojos ir režisierės Nijolės Čirūnienės, Nadieždos Ivanovos ir kultūros centro vyriausiosios specialistės Dalios Ziemelienės. Tai jos – Bajorų kultūrinio gyvenimo variklis, užvedantis visą bendruomenę kurti ir kūrybiniais džiaugsmais dalintis su visais.
Garsusis Bajorų lėlių teatras apkeliavęs ne tik Lietuvą. O kiek būta pasirodymų, kaip ir apdovanojimų, niekas nebesuskaičiuoja. Lėlių muziejus – bene dažniausiai lankoma kaimo įžymybė. Kolekcionuoti lėles – D. Ziemelienės pomėgis. Muziejuje jų dabar – per tūkstantį, daugiausia atkeliavo iš dėvėtų drabužių parduotuvių, dalis – draugų, giminių, pažįstamų dovanotų. Yra čia lėlė iš Ukrainos, aprengta šios šalies nacionaliniais rūbais, kurią dovanojo Bajorų kaimo gerbiamas žmogus – keturiais kadencijas Seime dirbęs Vytautas Saulis. Muziejaus kolekciją papildė lėlė iš Kubos, ją atvežė ten viešėjusi Dalios krikšto dukra. Čia galima rasti lėlių iš galybės valstybių.
Bet ne tik lėlėmis Bajorų kultūrinis gyvenimas garsus. Kur dar tradicinis „Jurginžiedis“, „Jonvabalis“, „Voratinklis“ (vietos tautodailininkų darbo paroda), „Šermukšniukas“, išaugęs iš daug metų švęstos „Šermukšninės“ ir kt… Čia netradiciškai švenčiamos ir valstybinės bei religinės šventės. Pavyzdžiui, Vasario 16-oji minėta tautinės vėliavos spalvų keksiukų varžytuvėmis, Velykoms meistrautas milžiniškas kiaušinis, jurginų šventei – gėlių kilimai.
O kur dar Bajorų teatras, kasmet rengiantis spektaklių premjeras ir keliaujantis po Lietuvą?! Teatro kolektyve – ir buvęs parlamentaras V. Saulis, noriai ir be „onaro“ persikūnijantis į jam skiriamus personažus. Bajoriškiai šmaikštauja: kur tu rasi kitą kaimo bendruomenę, kuri turėtų savo Seimo narį. Jis ir armoniką dažnai pravirkdo, bet kapelos Bajorai šiuo metu nesubūrę. Nors anksčiau buvo moterų kapela, buvo ir šokių grupė. Dalis šokėjų išėjo motinystės atostogų ir kolektyvas subyrėjo… Bet dėl šio pokyčio kaimas džiaugiasi – auga nauja karta.
„Su Rokiškiu tuoj susijungsim. Neseniai su vyru važiuodami namo suskaičiavome: apie dešimt naujų namų artinasi Bajorų link…“ – dėstė I. Belovienė.

Kas nori ir ieško – randa
Jei kitų seniūnijų kaimai ar net centriniai miesteliai skundžiasi jaunų žmonių „nutekėjimu“, Bajorams tokios grėsmės nėra – į kaimą, prigludusį šalia Rokiškio, noriai keliasi jaunos šeimos. Gera čia gyventi ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes prie namų daržiukai, užaugintą daržovę galima mieste parduoti. Kad ir guvi bei labai darbšti pensininkė, tautodailininkė Stefanija Čypienė, laisvą minutę nuo namų ir ūkio ruošos iš rankų nepaleidžianti vašelio ar virbalų.
Kaime yra stiprus aktyvių žmonių branduolys, įtraukiantis ir kitus. Bet – ne visus, nes yra ir tokių, kurie nieko nenori, išskyrus pašalpų ir veltui gaunamo maisto produktų.
Kas darbštus, nors ir vyresnis, prasimano ir kitokios veiklos: moterys mezga, siuvinėja, neria, vyrai žvejoja. Kas tingi – iš pat ryto lūkuriuoja prie parduotuvių. O jų Bajoruose dvi. Yra kultūros ir bendruomenės namai, biblioteka, sutvarkytas tvenkinys. Tik šią vasarą, vietiniai šmaikštavo, nereikia į vandenį lipti, nes pila iš dangaus…

Projektą iš dalies remia

Projekto rėmėjo logotipas

 

Rašyti komentarą

1 koment. straipsnyje: "Bajorai: kaimas, garsus ne protėvių kilmės titulais, o žuvimi ir sumanių žmonių kūrybiniais stebuklais"

Informuoti apie
avatar
Rikiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Įvertinimą
Giedrius Kujelis

Bajorų kaimas ir gan ne mažas (dydis panašus, kaip Rokiškio) yra pažymėtas 1810 m. Rokiškio ir Ignalinos palivarkų plane. Bajorų apylinkėse yra rasta XVI a. monetų. Tad teigti, kad tai jaunas ir tik gerą šimtmetį skaičiuojantis kaimas yra švelniai tariant nekorektiška. Bajorų kaimo kilmę galima sieti su Rokiškio dvaro kilmingais arba laisvaisiais tarnautojais.

wpDiscuz