Rokiškis ir kiškis… Iki kičo vos žingsnis

–Rokiškio miestas dažnai pristatomas per kiškius. Ką apie tai manote?

Lina:–Nesutinku, kad Rokiškiui pristatyti dažnai pasirenkamas kiškio personažas. Tai daroma itin retai, tuomet, kai orientuojamasi į šeimas su vaikais ar šmaikštaujama. Dažniau Rokiškis pristatomas kaip miestas šiaurėje, prie Latvijos, pasakojama apie sūrį. Žinantiems, kur geografiškai yra mūsų miestas, minimi dvarai, langinės, Šepka, Sartai. Kiškių miesto įvaizdį dažniau naudoja mūsų centras. Tai smagus pažaidimas, sukeliantis teigiamų emocijų. Kartais kultūros įstaigos, reprezentuojančios kraštą, pasitelkia kiškio personažą. Galbūt mes patys ginamės kiškių miesto įvaizdžio, nors jis kalba pats už save. Yra graži legenda, kuri papildo pavadinimo prasmę. Gali subtiliai viską suderinti ir simbolį naudoti nepersistengiant, tikslingai ir kryptingai. Atstovauju turizmo sektoriui, todėl mano asmeninę nuomonė persipina su įstaigos idėjomis. Manau, kol kas kiškių krašto simbolis nėra išnaudojamas, kryptingai beveik nenaudojamas, o tik fragmentiškai.

Giedrius:–Naudojamas per retai. Daugeliui kiškis vis dar kelia „alergiją“. Tačiau požiūris keičiasi, ir netik gyventojų sąmonėje, bet ir rajono valdininkų kabinetuose bei galvose. Turizmo politika rajone ilgai merdėjo. Visą turizmą „vežė“ Krašto muziejus. Rokiškis kažkodėl buvo įsivaizduojamas kaip pramonės miestas. Šiandien situacija kitokia ir už tai reikėtų dėkoti rajono savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjai Irenai Matelienei bei TAIC, kurie kūrybiškai plėtoja kiškio tematiką. „Kiškio manija“ palietė ir muziejų. Dvaro parke, šalia kluono, atsirado „Kiškių pieva“ su nuotaikingomis medinėmis skulptūromis. Norėtųsi kad ir vietos verslas, maitinimo įstaigos įsitrauktų į šį žaidimą. Pvz., klientams siūlytų firminį kiškio pyragą, netikrą zuikį ar morkų sulčių ir pan.

Aldona:–Lietuvoje nedaug vietovių, pavadinime turinčių „kiškį“. Pas mus, kažkada teko skaičiuot, be RoKiškio, yra DuoKiškis, kurio vardas pagal legendą –„duok kiškį“, dar BarKiškis. Panevėžio rajone–KarsaKiškis. Įvaizdį kurti pristatant krašto istoriją–miesto atsiradimo legendą, daugelio miestų naudojama patirtis ir, manyčiau, patraukli.

–Koks miesto kiškis pirmiausia šauna į galvą?

Lina:–Tas tikrasis simbolis kol kas yra vienas, ant jo parašyta „Rokiškio kiškis“. Technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos kiškis kažkur dingo, kiškiai prie Kultūros centro kol kas dar tik bando įgauti ryškią formą, o kampelis prie muziejaus mažai kam žinomas. Rokiškyje kiškių galėtų būti visur. Girdėjau galybę idėjų, kurias tinka pritaikyti įvairiose erdvėse. Kiškio išraiška gali būti įvairi, tai ne vien animacinio filmuko „Na, palauk“ personažas. Abstraktus vaizdavimas savaip žavus, nes skatina kūrybiškumą, vaizduotę, diskusiją. Mano matyti kiškių atvaizdai skirtingi. Tai ir iš milžiniškų grūdinto metalo lakštų padarytas didelis gyvūnas, kito, pagaminto iš granito, tik galva kyšo iš žolės. Mažyčiai žalvario kiškiai galėtų slėptis visame mieste–būtų įdomu jų ieškoti, o gal kiškio kopūstų pievelėje pėdos teliko… Milžiniškas gėlių kiškis galėtų kviesti įvairiaspalviais žiedais įsiamžinti. Gal pasitelkti gatvės meną ir paįvairinti šio personažo atvaizdavimą. Galimybės beribės, tačiau kol kas Rokiškio kiškio simbolis įsikūręs prie bibliotekos. Šios skulptūros atvaizdas naudojamas centro atvirlaiškiuose, metų kalendoriuje, brošiūrose ir kt.

Giedrius:–Turbūt kiškis prie bibliotekos. Gal todėl, kad pirmas ir tapęs miesto įvaizdžio dalimi. Įvairiomis progomis jis net pasipuošia tai lietuviška simbolika, tai dar kuo nors. Ji matome reprezentacinėse fotografijose, atvirukuose, leidiniuose…

Aldona:–Kai prie bibliotekos pastatė kiškio skulptūrėlę, iš pradžių ji istorinėje miesto erdvėje prie didžiulio pastato atrodė lyg svetimkūnis. Akis greitai įprato, o žmonės ja džiaugiasi ir, atrodo, šis kiškis aikštėje prigijo. Nesu įvaizdžio kūrimo specialistė.

–Rokiškio mieste kasmet atsiranda kiškių, tai statulėlių, tai specialių atributų. Ar svarbi jų kokybė ir tinkamas idėjos perteikimas? Gal turime neišnaudotų galimybių?

Lina:–Nelabai galima sakyt, kad kiškių daugėja. Po kiškio prie bibliotekos buvo technologijų mokyklos kiškis, jų parkas prie muziejaus ir iš tujų formuojami prie Kultūros centro. Gal galima priskaičiuoti ir tuos, kurie nupiešti ant langinių. Viešoje erdvėje kiškių daugiau nėra. Kiškių suvenyrų temą gražiai naudoja dailininkė Asta Keraitienė, dar „Secret box“ dekoravimas. Kokybė visada svarbi, o galimybių yra net tuomet, kai jų nepastebime. Tai turi ateiti natūraliai, neperspaudžiant, nesukuriant dirbtinumo. Svarbu atsikratyti stereotipinio mąstymo.

Giedrius:–Mažoji architektūra turi būti profesionali, tačiau žavi ir vaizdavimo formų įvairovė. Pvz.,2019 m. „Tyzenhauzų paveldo“ organizuoto plenero metu buvo nutapytos langinės su kiškiais. Jos papuošė namą Respublikos ir Pirties g. kampe. Įdomus Kultūros centro sprendimas formuoti gyvatvores, nors man asmeniškai jos asocijuojasi su Stepheno Kingo romanu „Švytėjimas“. Pamenu XX a. 1990-ųjų antrąją pusę ir „undergroundo“ pasaulyje populiarius leidinius–„zinus“, skirtus tos muzikos naujienoms ir kitoms įdomybėms. „Zinai“ buvo leidžiami ir Rokiškyje. Viename iš jų spausdinta alternatyvi legenda–pasakojimas apie Rock‘iškio įkūrimą. Kiškis vaizduotas su gitara. Taigi fantazijai ribų nėra.

Aldona:–Reikia nepamiršti auksinės taisyklės–„mažiau yra daugiau“. Kad netaptume lyg gyvenantys amžinoje pasakoje–velykinių kiškučių mieste. Jei būtų mano valia, daug kiškių įvairiose vietose galėtų „apsigyventi“ tik tam tikromis progomis, pvz., Vaikų dieną, Velykas ir pan. Kiškis mūsų tautosakoje, pasakose siejamas su vaikyste, naivumu, nepatyrimu, nedrąsa. Jei visur pritupdysime įvairaus stiliaus kiškių, ar neperlenksime lazdos? Nebepriminsiu, kuris miesto kiškis kelia miestiečių pašaipų… Žinoma, kritikuoti lengviausia.

–Kaip išvengti sodo su nykštukais įvaizdžio, kičo, tai, kas prasta ir pigu?

Lina:–Jei apsistatysime plastikiniais, masinės gamybos–taip, bus kičas. Jei leisime veikti menininkams–turėsime jaukų miestą su intriguojančia mažąja architektūra. Kodėl kiti miestai gali turėti įvairių gyvūnų skulptūrų, o Rokiškis tam per rimtas? Ar rimtumas būtinas? Juk norime, kad rajonas taptų patrauklus gyventi, dirbti ir kurti. O kuriasi jaunos šeimos, kurios nori judėti, o judėti vis prie kitos skulptūros būtų smagu. Ar nebūtų smagu dviratį ar paspirtuką atremti į stilizuotų kiškio ausų stovą. O gal galime išvysti kiškį, belipantį į apšvietimo stulpą, juk karvių Ventspilyje yra visur ir visokių. Vilnius–„žemai skraidančių angelų miestas“, angelą gali sutikti ant namo atbrailos, įvairių pastatų. Tai buvo apgalvota, nors angelo simbolis irgi gali tapti kiču, jei nebus idėjos ir įvaizdžio formavimo. Miestas tampa savaip žavingas, kai mums patiems jame gera ir gražu. Mūsų miesto erdves formuoja kvalifikuoti architektai, kraštovaizdžio specialistai, dėl to tikrai netapsime „sodu su nykštukais“. Net sodo prekių parduotuvėje gali daug sumokėti už nedidelę, masinės gamybos sodo puošmeną, o menas tikrai nebūna pigus. Šiuo atveju svarbiau yra vieningas matymas ir kūrybinė laisvė.

Giedrius:–„Nebūkite tokie rimti ponai, visos didžiausios pasaulio kvailystės yra padarytos rimtu veidu“(citata iš filmo „Tas pats Minhauzenas“). Kažkodėl daugelis įsivaizduoja, kad visi rokiškėnai turi aukštą meninį skonį ir vertina tik akademinį meną. Jiems netiko „popsinės“ Tyzenhauzo skulptūros idėja–reikia meninių ar akademinių sprendimų… Ar visada? Bremeno muzikantų skulptūra Rygoje–„popsas“ ar menas? Pabandykite prie jos nusifotografuoti turizmo sezono metu…Sodo su nykštukais geram palyginimui turiu gerą argumentą–Vroclavo miestas (Lenkija), kuriame slepiasi 300 nykštukų (https://www.lrt.lt/naujienos/gyvenimas/13/843390/vroclavas-lenkijos-miestas-kuriame-butina-ziureti-po-kojomis), Ukmergėje galime ieškoti balandžių („balandžių daug Ukmergėj, jie nekalti tačiau apsėsti…“,daina „Zombiai“, grupė „Antis“). O kodėl Rokiškyje negali būti 100 kiškių(„Šimtas zuikių susirinko, / Net žalia girelė linko“…Eduardas Mieželaitis, „Zuikis Puikis“)? Žinoma, tai retorinis klausimas. Tačiau norint prikviesti turistą reikia būti įdomiems, išskirtiniams. Kadaise su kolegomis juokavome, kad reikėtų įkurti miestų, kaimų „Kiškių“ asociaciją, kuri vienytų visas gyvenamąsias vietoves, pavadinime turinčias „kiškį“ (Rokiškis, Duokiškis, Karsakiškis ir kt.). Būtų galima ten įkurti kiškių parkus ir pan.

Aldona:–Bendram įvaizdžiui sukurti, jį išgryninti reikia ne vienerių metų. Įvaizdį gali sugadinti net menka detalė, jei nebus bendros vizijos, jei bus leista statyti visiems, kas tik sumano ir, švelniai tariant, labai abejotinos kokybės. Kur kiškiai turi „apsigyventi“, iš kokių medžiagų, kokių spalvinių gamų–tikroviški ar stilizuoti–tai jau specialistų sritis. Nesinorėtų, kad Nepriklausomybės aikštė virstų „kiškių aikšte“. Būčiau už, kad toks miestelis atsirastų vaikų poilsio zonoje. Ar dera kiškių parkas prie Rokiškio dvaro? Na, jo parke medinės ir funkcionalios kiškių (stilizuotų) skulptūros gal ir nėra prastas variantas, tik ar jis nebus dievadirbio Liongino Šepkos skulptūrų parko nelabai vykęs klonas?

–Pasvajokime. Rokiškis ir kiškis. Kaip, kur ir koks turėtų būti idealus šio gyvūno atvaizdas mieste?

Lina:–Idealių atvaizdų nėra. Yra įvairūs–smagūs, rimti, šokiruojantys, įprasti. Idealu, kai jų daug, kai jie papildo erdves, suteikia joms gyvybės. Tuomet kiekvienas ras sau idealų, patinkantį. Tik kodėl mes pamirštame Roką? Šis „kabliukas“ neišnaudotas. Tik kuria kryptimi judėti, muzika ar medžiotojas, o gal sintezė–įdomus pasakojimas apie medžiotoją Roką, kuris klausydavo roko. Turime imti ir daryti visi kartu, nes dvejojimai ir svarstymai taip ir lieka neįgavę jokios prasmės, o darbas parodo, kam lemta judėti į priekį, o ką reikia keisti. Tokie procesai neįvyksta per metus ar dvejus. Idėja, kad miestas turėtų simbolį, simbolis–prasmę, būtų didelis žingsnis to nenusakomo idealumo link.

Giedrius:–Netikėčiausiose miesto erdvėse turėtų slėpti įvairūs kiškiai. Būtų smagi atrakcija juos surasti.

Aldona:–Prieš kelis dešimtmečius Švedijos žiniasklaidos ekspertai labai teigiamai įvertino „Gimtojo Rokiškio“ pavadinimą ir firminį krašto pažinties ženklą–stilizuotą kiškio atvaizdą laikraščio tituliniame puslapyje. Mūsų verslo įmonių pavadinimai, kuriuose yra vietovės atpažinimo ženklas (Rok-), tai ir Rokiškio įvaizdžio kūrimo, ir, kaip šabloniškai beskambėtų, patriotizmo išraiška. Man idealaus kiškio atvaizdas, pašmaikštausiu,–gyvas kiškis miške. O gal Rokiškio įvaizdžio kūrėjai turi puikų planą, pvz., ties miesto riboženkliu sukurti stilizuotą pano, kuris, dar nepasiekus miesto, žmones suintriguotų, iš kur gi RoKiškis, ko jame ieškoti ir rasti?