blank
Lina Matiukaitė (kairėje), Ieva Lapelytė ir Auksė Bernatavičiūtė. Asmeninių archyvų nuotr.

– Kokie dalykai mieste turėtų keistis? Nuo ko reikėtų pradėti? Kaip padaryti mūsų miestą patrauklų ateities kartoms?

Ieva: – Labai sunku pasakyti, nuo ko reikėtų pradėti, kad miestas būtų patrauklus. Gal nuskambės optimistiškai ir banaliai, bet manau, kad gyventi Rokiškyje ir dabar yra gerai. Galvojant apie ateitį, reikia ne tik naujovių, bet ir pačių žmonių, jau gyvenančių čia, nuomonės apie Rokiškį pokyčio. Dažnai girdžiu tėvus ir mokytojus sakant jaunimui, kad jiems bus gerai gyventi, kai didmiestyje baigs studijas, susiras darbą. O kodėl niekas nepamini, kad yra galimybė grįžti namo? Į Rokiškį. Jaunimas iš visų pusių girdi, kaip čia blogai, nors tie, kas kalba, kažkodėl niekur neišvažiuoja. Tas amžinas mūsų įsivaizdavimas, kad ten, kur mūsų nėra – geriau. Juk dabartinis jaunimas ir bus tie, kurie grįš ir keis Rokiškį.

Auksė: – Reikėtų pradėti nuo atitinkamų sprendimų Vyriausybės lygiu. Jeigu regionų klausimas išliks toks pat, neatmetu galimybės, kad rajonuose išvysime vaizdą, koks buvo sovietmečiu, naikinami kaimai ir žmonės keliami į miestus. Galbūt regionams reikėtų taikyti lengvatinį PVM, taip skatinsime kelti verslą į regionus, kurti naujas darbo vietas ir naujas galimybės tobulėti. Manau, regionų politika turėtų būti Vyriausybės ateities svarbiausias klausimas.

Lina: – Pamąstykime, ko labiausiai reikia žmogui, jaunai šeimai. Geros sveikatos priežiūros; patrauklių būsto įsigijimo arba nuomos sąlygų; kokybiškų, šiuolaikiškų švietimo įstaigų ir motyvuotų pedagogų; aukšto lygio kultūros bei pramogų paslaugų; veiklių bendraamžių bendruomenių.

Nuomos ar būsto įsigijimo kainos Rokiškyje patrauklios, palyginti su didmiesčiais, tačiau rasti priimtiną variantą nelengva. Kiek girdėjau, yra nemažai laisvų butų, kurių savininkai nenuomoja vien dėl nemalonių patirčių. Arba nuomoja aptriušusius, netvarkingus, kurių tiesiog „negaila“. Tai itin apriboja būsto paieškas, o radęs vengi keisti. Pavyzdžiui, išvažiuoji keliems mėnesiams dirbti į šiltesnius kraštus, o grįžęs nebegali lengvai rasti naujo nuomos varianto. Vien jau nuomojamo būsto prieinamumas ir pasirinkimas galėtų tapti iš namų dirbančių specialistų traukos faktoriumi.

Sveikatos paslaugos ir aptarnavimo kultūra – vienas esminių dalykų, kur sau labai nuolaidžiaujame. Mes tarsi pamirštame paslaugų sektoriuje kelti aukštus aptarnavimo kultūros bei mandagumo standartus. Manau, vertėtų sau patiems priminti, kad pagarbus elgesys, kultūringa kalba tiek viešoje, tiek privačioje aplinkoje – tai ne klausimas, o būtinybė.

Švietimo sektorius ir prestižinė mokytojo profesija. Apie tai šalies mastu kalbėta jau 2018-aisiais. Tuo metu keltas tikslas iki 2025-ųjų mokytojo profesiją paversti prestižine. Tai įgyvendinus, švietimo situacija imtų gerėti ir regionuose. Tačiau, kodėl turime laukti? Kodėl negalėtume tapti pirmuoju rajonu, kuriame būti mokytoju – siekiamybė? Vieninga pedagogų bendruomenė, patenkinta ne tik savo atlyginimais, bet ir darbo mikroklimatu, kūrybine laisve, papildomomis vertėmis, kurias, pavyzdžiui, turi privataus, užsienio kapitalo įmonių darbuotojai (tarkim, nemokamos privataus gydymo paslaugos, įvairūs abonementai, motyvacinė tobulėjimo sistema ir pan.). Pirmiausia paklauskime, ko norėtų patys pedagogai. Būtent jie sukurs pažangias, ambicingas mokyklas, į kurias norėsis leisti savo vaikus ir kuriose augs ateities profesionalai.

Tikiu, kad viskas prasideda nuo mažų žingsnelių.

Kokioje vietoje ar srityje mūsų miestas labiausiai atsilieka nuo didžiųjų Lietuvos miestų, ar apskritai kitų šalių miestų? O gal priešingai, esame geresnėje situacijoje nei kiti?

Ieva: – Labai sunku lyginti Rokiškį su kitais miestais. Rokiškis turi savo autentiško žavesio būdamas mažesniu miestu, bet sutalpindamas savyje ir pramonę, ir kultūrą, ir pramogas. Sričių, kur galima tobulėti, visada atsiras. Man Rokiškis asocijuojasi su ramumu, saugumu. Nors dėl saugumo… Gal pasakysiu drąsiai, bet policijos, ugniagesių ir greitosios pagalbos etatų mažinimo neturėtų būti, o ekipažų reikėtų tikrai daugiau. Rokiškis nėra toks jau mažas miestas, žmonės jaustųsi saugiau žinodami, kad nepritrūks pagalbos nutikus nelaimei.

Auksė: – Pasiūlymas Rokiškiui: Europos Taryba yra įsteigusi  ,,Gero valdymo “ apdovanojimą ELOGE. Tai Europos ženklas už nepriekaištingą demokratinį valdymą, kuris apima ir 12 principų, susijusių su inovacijomis. Jis leidžia nustatyti savivaldybes, kurios yra arčiausiai visų (ar daugumos) principų įgyvendinimo, todėl gali gauti ELOGE. Europos Tarybos ženklu už nepriekaištingą valdymą 2020 m. apdovanotos net 14 savivaldybių. Neabejoju, kad Rokiškio rajono savivaldybė atitiktų šiuos principus ir taip pat galėtų gauti šį ženklą. Tai galimybė savivaldybei pasitikrinti, kokių trūkumų turi jų veikla ir kokios jų veiklos kryptys gali būti tobulinamos.

Lina: – Savo trūkumus ir taip žinome, bet pagalvokime apie privalumus. Esame kompaktiškas miestas, kuris „taupo laiką“. Nėra kamščių. Vos per kelias minutes gali pasiekti puikų ežero paplūdimį ar pasivaikščioti miške. Tikra iš namų dirbančio „frylancerio“ (liet. laisvai samdomo specialisto) svajonė. Kol kalbame, kad rajone reikia gamyklų, kuriose rastųsi daugiau darbo vietų, kol sukame galvas, kaip pritraukti finansuotojų, kaip daugiau statyti ir pan., galėtume pažiūrėti ir kitu kampu. Gal kaip tik būtų verta daugiau dėmesio kreipti į infrastruktūros jaunoms, „online“ dirbančioms šeimoms kūrimą? Tokie žmonės jau turi gerai apmokamus darbus, yra laimingi, motyvuoti ir vienintelis jų galvos skausmas – kur rasti sau „fainą“, saugią ir ekonomiškai patrauklią vietą gyventi. Kodėl gi tai ne Rokiškis?

– Kokie dalykai labai svarbūs Rokiškiui ateityje? Galbūt tai nauji pastatai, pramogos, o galbūt išlaikyti savo kultūrinę vertę, ar išsaugoti tam tikrus praeities prisiminimus?

Ieva: – Esu šokių mokytoja, todėl labai tikiuosi, kad Choreografijos skyrius veiks ir ateityje, o norinčių šokti vaikų nestigs. Be to, asmeniškai man labai svarbu visa kultūrinė veikla, tad svarbu išsaugoti festivalius, kurie mus džiugina, kad ir „Vaidiname žemdirbiams“ bei kiti. Ateities kartoms reikėtų semtis patirties iš jau vykstančių renginių ir kurti naujus. Na, po 20 metų gal ir baseino renovacija bus atlikta ir galėtų vykti olimpinės varžybos. Daug kartų esu mąsčiusi, kad reikia Rokiškyje šiuolaikinio meno galerijos pastato, kuriame galėtų vykti gyvi performansai, sujungiant šiuolaikinį šokį su šiuolaikine muzika, įtraukiant kitas meno šakas. Dailė, fotografija, teatras, šokis, muzika – kaip viskas atrodytų sujungus į gyvus pasirodymus, kuriamus menininkų čia ir dabar. Dvaro teritorijoje – kavinė, kuri priima pasišildyti arba atsigaivinti atvažiavusius turistus ar atėjusius pasivaikščioti rokiškėnus ir dirba visomis savaitės dienomis. Gal ten būtų pardavinėjami keksiukai su kiškio ausimis ar kiškio formos sausainiai. Kalbėdama su jaunimu supratau, kad stinga stalo žaidimų kambarių, biliardo, boulingo, kino teatro ar bent jau kino filmų rodymo nuo penktadienio iki sekmadienio ir nebūtinai naujų, gali vykti geriausiai įvertintų ir apdovanotų filmų savaitgalis, kalėdinių filmų savaitgalis ir pan. Reikėtų nepamiršti neatsiejamo nuo šios pramogos dalyko– spragėsių ir gėrimų. Trūksta naktinio gyvenimo, klubų, mažų jaukių kavinukių, kur koncentruojamasi tik į kavą, arbatą ir jaukų pasisėdėjimą ar laiko leidimą dirbant ne namuose. Galbūt Rokiškyje atsirastų didžiųjų prekės ženklų drabužių parduotuvių ir nereikėtų važiuoti apsipirkti į Vilnių ar kitus miestus.

Reikėtų naujų gyvenamųjų namų, kad norintiems įsikurti netektų laukti, kol atsilaisvins parduodami butai arba žemės sklypas. Velniakalnis, teritorija  prie ežero ir čia esančios pramogos yra puikus pavyzdys, kad Rokiškis juda ir judės tik į priekį. Nenustumiant idėjų į šalį, išbandant naujoves Rokiškis yra ir bus nuostabi vieta gyventi.

Auksė: – Galvojant apie ateitį labai svarbi naujų namų ir butų infrastruktūra. Naujesnio būsto poreikis tik augs.  Išsaugoti turimą aplinką, gamtą, miškuose įrengti dviračių trasas. Tai būtų puikus traukos centras ne tik mūsų miesto gyventojams, bet ir kitiems, ieškantiems naujovių bei grožio gamtoje.  Paveldą išlaikyti privalu ir būtina, bet be ateities statinių nebus ir praeities.

Lina: – Norėčiau tikėti, kad miestas taps šiuolaikiškų, progresyvių žmonių traukos centru. Tad prognozuoti paliksiu kitiems, o pati galiu pasidalinti keliomis neįpareigojančiomis mintimis, kurios, tikiuosi, ateityje materializuosis. Pastaba: sąrašas sudarytas daugiau kaip humoristinis nuokrypis, nors galimi ir tam tikri tiesos atspalviai.

Keturi dalykai, kurie Rokiškyje mane išmuša iš vėžių:

  • Prekių pasiekiamumas ir pristatymo tempas. Čia gyvendamas apie visas prekes ar dovanas turi pagalvoti gerokai iš anksto. Nebus taip, kad užsisakęs prekę ją gausi per dieną kaip didmiestyje. Tad jei pamiršai paieškoti suknelės rytojaus dėdės 50-mečiui, teks eiti senu aprėdu.
  • Per mažai šaligatvių. Mieste egzistuoja vos keli ilgi maršrutai šaligatviais ar pėsčiųjų taku. Greitai jie pabosta, net jei ir pradedi eiti prieš laikrodžio rodyklę. Tad jei mėgsti mėgautis miesto vaizdais, kelių pasivaikščiojimams greit pritrunki.
  • Esame technologijų lenktynių autsaideriai. Net jei kur nors yra elektroninė registracijos forma, dažniausiai ji neveikia. Egzistuoja jausmas, kad miestas smarkiai vėluoja technologijų progreso maratone. Stokojame išmaniųjų ir ekologiją skatinančių sprendimų.
  • Vis dar yra daugybė vietų, kuriose negalima atsiskaityti kortele, priimami tik grynieji. Kuris dabar amžius?

Keturi dalykai, kurie Rokiškyje mane žavi:

  • Bet kurią vietą mašina įmanoma pasiekti per 10 min., o dažnai ir greičiau. Per dvi valandas gali tiesiog apeiti miestą ratu.
  • Jei pažįsti tą, ką reikia pažinoti, tai tą, ko tau reikia, sužinosi greičiau, nei spėsi mirktelėti. Didelė tikimybė, kad tiesiog pietų metu prie tavęs kas nors prieis ir pasiūlys kartu kurti projektą ar renginį. Tai yra nuostabu!
  • Lengva taupyti. Juk net nėra kur pusryčiams Benedikto kiaušinį suvalgyti. Apskritai nėra kur pusryčių mieste pavalgyti. Dėl to tobulėja asmeniniai gaminimo įgūdžiai, o ir kišenės sparčiai pučiasi.
  • Lengva įgyvendinti idėjas. Rokiškis – baltas lapas bet kokiai idėjai. Jei tik turi kokią nors mintį, čia lengva ją išbandyti, pvz., gauti leidimą renginiui, rasti projekto partnerių.

– Pafantazuokime, kad nusikėlėme 20–25 metus į ateitį. Įsivaizduokite, kad galite pakeisti viską mūsų mieste. Nuo ko pradėtumėte?

Ieva: – Mano fantazijoje Rokiškis išlaikytų labai daug dabartinės autentikos. Labai neseniai tarptautinio teatrų festivalio „Interrampa“ metu, bendravau su aktoriais iš Ukrainos. Vaikščiojome po Rokiškį ir jiems viskas buvo gražu. Atkreipė dėmesį į langines, pastatus, centrinę aikštę, bažnyčią, dvarą ir jo teritoriją… Pasak jų, rokiškėnai yra besišypsantys, labai draugiški žmonės. Visa atmosfera Rokiškyje labai jauki ir šilta. Pasijutai kaip Oskaro Koršunovo spektaklio „Žmogus iš Podolsko“ personažas. Spektaklyje kalbėta, kad žmogus, gyvenantis mažame miestelyje, visiškai nepastebi jo grožio, nepastebi, kokiomis gatvėmis vaikšto, kaip nueina į darbą ir kokius žmones pakeliui susitinka. Savo fantazijoje plačiai atmerkiu akis ir matau, kad Rokiškyje žaliuoja parkai, žmonės tebesistebi medžio skulptūromis ir vis prisimena, koks tas Lionginas Šepka buvo. Vaikai ir jaunimas važinėja dideliame riedlenčių parke, kai lyja, eina į uždarus žaidimų kambarius ir batutų parką. Laisvalaikį leidžia kine, kavinėse, jaukiai pasisėdėti užsuka į kavinukę prie dvaro. Naujos statybos namai pilni naujų gyventojų. Darbo vietų daugiau, plečiasi pramonė. Mokyklose po 20 metų visiškai nebejaučiamas sovietinių laikų šešėlis, švietimo sistema pasikeitusi ir mokinių, ir mokytojų naudai. Rokiškyje išlikęs pagarbos jausmas vyresniems žmonėms, autoritetų paisoma. Mašinų padangos necypia prie perėjos stabdant, kad praleistų pėsčiąjį. Išlikę daug senų pastatų, o renovuoti išlaikę autentiškumą. Rokiškis ne vien pilkas blokinis miestas, o pulsuojantis gyvybe savo kitoniškumu.

Auksė: – Modernizuočiau viešuosius pastatus, jie būtų pritaikyti smulkiajam verslui, amatams, bendruomenės poreikiams, socialinėms paslaugoms, kas vyksta ir šiuo metu. Rokiškiui, kaip ir didmiesčiams, praverstų laisvoji ekonomine zona. Tikiu, kad mūsų valstybės politika bus ilgalaikė ir remianti mažus miestelius.

Lina: – Fantazuoti man patinka. Čia gyvendama išgirdau keletą puikių idėjų. Pvz., tavo paties, Andriau, Rokiškis – techninio sporto sostinė. Kodėl gi ne? Plėskim šią mintį, sukurkim tokias sąlygas sportininkams, kad jie nenorėtų iš čia išvykti. Treniruočių bazės, profesionalų susitikimai ir pan.

Rokiškis – menininkų rezidencijų miestas. Turime įkvepiančių gamtos lobių, ramybės oazių, daug neišnaudotų erdvių, kuriose galėtų reikštis menininkai. Tik įsivaizduokim, kokių neįtikėtinų dalykų jie čia sukurtų, jei tik būtų pakviesti ir jei tik juos priimtume atviromis širdimis, tolerantiškai, be nusistatymų.

Rokiškis – „frylancerių“ miestas. Į ką tai galėtų išaugti? Patrauklios bendradarbystės erdvės, startuolių akseleratoriai ir IT hakatonai (programinės įrangos kūrėjų maratonai) galbūt paskutinių mokyklos klasių mokiniams. Tarkime, sumanūs vienuoliktokai sugalvoja idėją, kurią padeda įgyvendinti čia pat gyvenantys profesionalūs programuotojai, dizaineriai, komunikacijos specialistai. Koks pulsuojantis būtų pats miestas ir jo bendruomenė! Taip, fantazuoju, bet viskas ir prasideda nuo pirmo suabejojimo ar tai tikrai įmanoma, o po to užsikuria varikliai. Žinoma, tai tik dalykai, kuriais gyvenu aš. Galbūt kažkas kitas gyvena visai kitomis idėjomis ir būtent jų sinergija ir yra tikroji miesto vizija.

Projektą iš dalies remia:

blank

blueyellow1
Subscribe
Informuoti apie
guest
7 Comments
Naujausius
Seniausius Įvertinimą
Inline Feedbacks
View all comments
Rasa
Rasa
2021 1 gruodžio 20:21

Pastebiu, kad jaunoji karta įsivaizduoja, kad viskas turėtų savaime būti, taip kažkokiai mistinei valdžiai mostelėjus imti ir atsirasti. Tik vyresnioji karta jiems primena, kad viskas, ko jie nori, reikia imti ir daryti patiems. Jauni, energingi, stiprūs, savęs dar ieškantys žmonės neturėtų trypčioti ir svajoti. Jei nepadarys patys, tas Rokiškis, apie kurį svajoja, liks svajone.

vanda
vanda
2021 1 gruodžio 13:55

auksei noriu pasakyti ,kad sovietmeciu nebuvo naikinami kaimai,kap tik buvo statomi butai alytaus namukai. Kolukiu ir visus kaimus ;;sutvarke” lansbergis

Lina lasinska
Lina lasinska
2021 1 gruodžio 14:59
Reply to  vanda

Gal pasidomėkit pirmiausia prieš komentuojant, nesąmones rašinėjat, Lanzbergis ir corona išrado.

Tadas Blinda
Tadas Blinda
2021 1 gruodžio 17:32
Reply to  vanda

Vandutė teisi dėl veiklos sovietmečiu, statybos vyko pilnu tempu, žmonėms už ačiū dalinami pradėt gyvenimui, šiuo klausimu Auksė tik parodė ka veikė istorijos pamokose.

Last edited 6 Mėnesiai Prieš by Tadas Blinda
Juozapas Blinda
Juozapas Blinda
2021 1 gruodžio 18:28
Reply to  Tadas Blinda

Blindai rodosi i miskus reiktu grist, bet grista i sovietmeti su gerais prisiminimais.

Tadas Blinda
Tadas Blinda
2021 2 gruodžio 18:17

O as grizau? man atrodo grizo mergina kuri tuo metu dar nebuvo gimusi, bet per kazkieno sukurta iskreipta prizme, buvo blogai tuo laiku, buvo ir geru dalyku, kalba ejo apie tai kad viska griove, o taip tikrai nebuvo, statybas matem visi, turbut juozapas dar taip pat nebuvai gimes. Nes gyvent tai jau tikrai beveik visi turejo, eilini pijoka dirbt priversdawo, kad gatvese nesislaistytu o sluota i rankas paimtu. Siuo metu busto kaina tokia, kad ir pastato niekas nebeiperka, tai kame cia geriau?

Last edited 6 Mėnesiai Prieš by Tadas Blinda
Kurikas,senis.
Kurikas,senis.
2021 3 gruodžio 9:26
Reply to  Tadas Blinda

Paaiskinsiu vaikams. Taip sovietmeciu buvo sunaikinti kaimai.,vienkiemiai,sodybos.Prievartiniu budu sukeliant i degradu baisias alytuku,vievio namu kvartalus,zmoniu svajone buvo pabegti i miestus,ka ir as padariau.Gerai kad lansbergis atstate galimybe grizti i sodybas dar islikusias ir atgauti atimtas zemes ir sodybas.Tik su komunizmo sugadintomis Vandomis t a padaryti sunkiau.