blank

Dauguma – pandemijos sąlygomis

„Gedimino pilies bokšte veikusi paroda vainikuoja Penktąjį respublikinį primityviosios tapybos konkursą. Dauguma darbų sukurti pasaulį ir Lietuvą ištikusiomis pandemijos sąlygomis, tačiau parodos lankytojai įsitikins – primityvistų pasaulyje nei pandemija, nei pasaulyje tvyranti įtampa neegzistuoja“, – sako parodos organizatoriai.

„Išrinkti nugalėtojus nebuvo lengva. Bet džiaugiamės, kad premijomis galime apdovanoti ne tris, o net vienuolika dalyvių. Be pagrindinės – primityviojo meno pradininkės Lietuvoje Monikos Bičiūnienės premijos, turėjome ir kitų, privačių asmenų ar meno kūrėjų bendrijų įsteigtų premijų“, – sakė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė.

„Monika Bičiūnienė (1910–2009) yra laikoma primityviojo meno Lietuvoje pradininke ir neretai pavadinama lietuviškuoju Pirosmaniu. Jos premija įsteigta 2010 metais ir teikiama kas dvejus metus. O Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija ir Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija rengia konkurso dalyvių kūrinių parodą“, – sakė už komunikaciją Rokiškio krašto muziejuje atsakinga Jolita Jurevičienė.

Išgarsėjo visame pasaulyje

M. Bičiūnienė kaip naiviojo primityvaus meno atstovė išgarsėjo visame pasaulyje, nors tapyti pradėjo artėdama prie šešiasdešimties, paskatinta sūnaus Rimo Zigmo Bičiūno.

Menininkės kūrybinis palikimas – daugiau nei du tūkstančiai paveikslų. Jų turi Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, o Rokiškio krašto muziejaus kolekcijoje yra per pusantro šimto paveikslų iš visų kūrybos laikotarpių. Didžiausią kūrybos dalį padovanojo menininkės sūnus – žinomas dailininkas, Rokiškio krašto garbės pilietis Rimas Zigmas Bičiūnas. „Su M. Bičiūniene daug kartų esu bendravusi, puikiai prisimenu ir jos parodą dvare, kai dar buvo pati atvažiavusi, pasipuošusi, artimųjų mylima, saugoma, globojama, gėlių glėbys rankose. Ji labai įdomi asmenybė. Išskirtinai šiltai ir įdomiai pasakodavo apie gimtinę, labai mylėjo rokiškėnus ir tarmę, buvo labai kalbi, labai mėgo susitikti su mumis, muziejininkais, kai važiuodavome aplankyti į Vilnių. Buvo labai vaišinga. Sūnui Rimui, pas kurį gyveno, visada liepdavo vaišinti rokiškėnus ir jai truputėlį raudonojo vyno, kurį mėgo, įpilti. Tiesiog šiltos prigimties žmogus“, – pasakojo Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė. Daugumą jos paveikslų Rokiškiui padovanojo R. Z. Bičiūnas. Jam, anot N. Šniokienės, matyt, suprantama, kad darbai turi būti gimtinės muziejuje tikintis, kad jie kada nors bus nuolatinėje galerijoje kaip ir Liongino Šepkos. Ji neabejoja, kad M. Bičiūnienė yra nė kiek ne prastesnė, įrašyta į pasaulines enciklopedijas. Pernai M. Bičiūnienės 110 metų jubiliejui muziejus išleido specialų kalendorių su jos tapyba. „Jis turėjo pasisekimą“, – sakė direktorė.

Jos išskirtinumas

M. Bičiūnienė priklauso pirmosioms pripažintoms Lietuvos dailės primityviojo meno atstovėms. Iš kitų ji išsiskiria pirmiausia tuo, „kad sukūrė nepaprastai gyvą ir spalvingą mūsų kaimo vaizdą“. Jis turtingas tradicijų ir senų papročių, žavintis vitališka natūralia gamta, pripildytas pasakų motyvų, subtilaus humoro ir gyvenimo džiaugsmo. Pasakodama apie jai gerai pažįstamą kaimą, jo žmones, gėles ir gyvulėlius, žmogaus rankų šilumą išsaugojusį daiktų pasaulį, atrodo, matė jį tarsi žemės rojų“, – taip apie tapytoją kalba menotyrininkė Nijolė Tumėnienė.

Priminsime, kad 2000-aisiais M. Bičiūnienei suteiktas Rokiškio krašto garbės pilietės vardas, o 2010-aisiais, minint 100-ąsias jos gimimo metines, Krašto muziejuje buvo atidaryta jos tapybos darbų paroda. Joje atsispindėjo tai, kas dailininkei būdingiausia, kas liudija jos braižą – kaimo vaizdai, žmonės, darbai, natiurmortai, kuriuose gėlės „didesnės nei žmonės“.

Jos paveikslais žavėjosi parodų lankytojai ne tik Lietuvoje, jie apkeliavo beveik visą Europą, Indiją, JAV. Du paveikslai saugomi Gugenhaimo muziejuje. 1984 metais jos paveikslai pristatyti Belgrade išleistoje Pasaulinio naiviojo meno enciklopedijoje.

Kaip atsirado tradicija?

„2010-aisiais Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija ir Vilniaus krašto tautodailininkų meno kūrėjų bendrija surengė pirmąją primityviosios tapybos parodą, turėdama tikslą – įprasminti žymiosios lietuvių primityvistės atminimą, saugoti primityviosios tapybos tradicijas, pristatyti naujus bei pagerbti geriausius šios meno krypties atstovus tapytojus. Antroji, trečioji ir ketvirtoji konkursinės parodos surengtos bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kuris išleido šių parodų katalogus „Primityvioji  tapyba“. Tai vertinga dovana dalyviams, parodos lankytojams ir visiems, kurie domisi šių dienų primityviosios tapybos išraiškos galimybėmis, tendencijomis ir tęstinumu“, – sako organizatoriai.

Apie penktąją parodą

2020-ųjų penktoji konkursinė paroda eksponuota išskirtinėje Vilniaus miesto vietoje, Gedimino pilies bokšto erdvėse. Tai yra iššūkis organizatoriams, šią idėją sumąsčiusiai įgyvendinti Lietuvos Nacionalinio muziejaus parodos rengimo komandai. O parodos dalyviams – didelis netikėtumas ir garbė.

Dalyvauti penktojoje respublikinėje konkursinėje primityviosios tapybos parodoje M. Bičiūnienės premijai laimėti darbus pristatė 68 autoriai iš Druskininkų ir Elektrėnų savivaldybių, Alytaus, Kauno, Kėdainių, Kupiškio, Ignalinos, Panevėžio, Prienų, Rokiškio, Širvintų, Utenos, Vilniaus rajonų ir Vilniaus miesto. Komisiją sudarė pirmininkė menotyrininkė dr. Nijolė Tumėnienė ir 11 narių iš įvairių institucijų. Komisijos sprendimu parodai atrinkti 58 autoriai ir 128 paveikslai.

Laureatai

Pirmoji M. Bičiūnienės piniginė premija skirta Raimondui Šalaševičiui (Širvintų r.); antroji – Elenai Petrauskienei (Molėtų r.); trečioji – Danguolei Raudonikienei (Vilnius). Premijų steigėja – Vilniaus krašto tautodailininkų meno kūrėjų bendrija, rėmėja – Lietuvos kultūros taryba.

Didžiąją dailininko R. Z. Bičiūno piniginę premiją pelnė Dalia Žalimienė (Kauno r.); antroji skirta Elvyrai Butkienei (Kauno r.). Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija skatinamąsias pinigines premijas skyrė Algimantui Lyvai (Vilnius), Robertui Strazdui (Vilniaus r.), Laimutei Vološkevičienei (Panevėžys), Nijolei Sujetovai (Kėdainiai).

Birutės ir Virginijaus Dapkų ūkio iš Rokiškio rajono piniginė premija teko Raimondai Bolienei (Druskininkai); vilniečių Dalios ir Sigito piniginė premija – Joanai Zinkevičienei (Širvintos). Žurnalo „Būdas“ prenumerata dovanota penkiems Lietuvos nacionalinio kultūros centro išrinktiems tapytojams. „Vykstant parodai savo favoritus išrinks Lietuvos nacionalinis dailės, Lietuvos nacionalinis, Rokiškio krašto muziejai ir kolegos tautodailininkai, kurie savo dovanomis išrinktuosius pradžiugins laureatų pagerbimo šventėje“, – sakė J. Jurevičienė.

Parodą organizavo Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija, Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija, Rokiškio krašto muziejus, o jos kuratorės – dr. Miglė Lebednykaitė ir Edita Prelgauskienė.

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba, dailininkas R. Z. Bičiūnas, kultūros paveldo žurnalas „Būdas“, B. ir V. Dapkų ūkis.

Projektą iš dalies remia

blank

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: