Vietoje nugeležinimo stoties – dvasinė atgaiva
Rugsėjo 3 d. Skemų socialinės globos namuose baigėsi mėnesį trukęs tradicinis XXII menininkų pleneras. Šįmet jis buvo skirtas vienos gražiausių Aukštaitijoje – Skemų socialinės globos namų koplyčios – penkerių metų paminėjimui. Todėl plenerui pasirinktas pavadinimas – „Skemų koplyčiai–5“. Jam finansavimą skyrė Lietuvos kultūros taryba.
Kokia koplyčios įkūrimo istorija? Ji atidaryta 2016 metų vasarą nebenaudojamoje Skemų kaimo vandens nugeležinimo stotyje, o į apleistą vandens bokštą įkelta varpinė. Įkurtame dvasinės traukos centre puoselėjamos kultūrinės ir religinės tradicijos – organizuojami koncertai, kiekvieną mėnesį aukojamos šv. Mišios, skamba giesmės, vyksta gegužinės, birželinės, gavėnios, advento ir kitos pamaldos. Tradicija tapo ir kasmetiniai visos Lietuvos socialinės globos namų giedotojų grupių giedojimo susibūrimai „Giesmių pynė – Marijai“.
Nuo pat koplyčios atidarymo dalis plenerų darbų buvo skiriama koplyčiai ir varpinei, tad jas puošia profesionalių menininkų ir tautodailininkų kūriniai: medinė altoriaus skulptūra ,,Nukryžiuotasis“, ištapytos ,,Kryžiaus kelio stotys“ ir skliautinės lubos, sukurti vitražai, iš metalo nukalti trys kryžiai ir sietynas bei ,,Angelų ir saulės“ kompozicija virš bažnyčios durų. Prieigose pasitinka akmens kompozicijos ,,Koplytstulpis“, „Šventoji šeima“, „Besimeldžiantis angelas“, medinės skulptūros – „Švč. Mergelė Marija“, „Rūpintojėlis“ ir laiminančio Kristaus „Paskutinė vakarienė“ bei metalo žibintai, vitražas ,,Geroji žinia“ virš varpinės durų.
Menininkai sukosi aplinkui koplyčią ir joje
Visi plenero „Skemų koplyčiai–5“ kūrybiniai darbai skirti koplyčios ir jos prieigų papuošimui. Plenere dalyvavo keturi menininkai. Jų kūrybinis vadovas Arvydas Bagdonas (Vilnius) ištapė chorui skirtos erdvės sienelę, Gintaras Varnas (Rokiškis) kūrė medinę skulptūrą „Šv. Antanas“, Domininkas Čepas (Vilnius) ir Saulius Kronis (Panevėžys) ėmėsi bendro darbo – sukūrė akmens ir metalo kompoziciją „Šviesos nešėjas“. S. Kronis taip pat nukalė metalo saulutę per vieną iš plenerų sukurtai G. Varno medinei skulptūrai „Švč. Mergelė Marija“.
Šv. Antanas primena tėvą
Arčiausiai koplyčios įsikūrė medžio skulptoriaus G. Varno sukurta šv. Antano skulptūra. Pasak autoriaus, pastatyti šv. Antano skulptūrą yra jo sumanymas. Jau pernai apie tai svarstė su projekto vadove Nida Lungiene, Skemų socialinių globos namų direktoriumi Gintaru Girštautu, dailininku A. Bagdonu. Jie pritarė sumanymui.
Kodėl pasirinktas būtent šis šventasis? „Šv. Antanas – sunkių ligų gydytojas, globotojas, padedantis surasti pamestus daiktus. Ką nors pametus ar kam dingus, kreipiamasi malda į šv. Antaną ir viskas baigiasi gerai. Per Šv. Antaną (birželio 13-ąją – aut. past.) visada būdavo rengimas turgus“, – glaustai aiškino G. Varnas. Beje, galbūt tokia idėja ir nebūtų atėjusi į galvą, jei ne keletas asmeniškumų. Autorius sako, kad šv. Antanas jam yra vienas labiausiai patinkančių šventųjų dar ir todėl, kad jo paties tėvo vardas buvęs Antanas.
„Kadangi vaikystėje nespėjau jo geriau pažinti, nes anksti žuvo, tai būdamas vaiku jį idealizuodavau“, – „Gimtajam…“ atviravo menininkas.
Jam labiausiai į vaizduotę įsirėžė pamatyta šv. Antano skulptūra, mat ji dvelkė tėviška ramybe. Autoriui labai įspūdingai atrodo pranciškonų kryžius. Jis yra T raidės formos ir dar vadinamas šv. Antano kryžiumi.
Šv. Antano skulptūrą, parimusią už koplyčios, G. Varnas sukūrė iš ąžuolo, kuris atgabentas iš Kupiškio rajono. Skulptūros aukštis siekia 3 metrus. Joje nemažai sudėtinių detalių, taigi teko atlikti daug montavimo darbų, kuriems naudoti labai kokybiški klijai ir dalims sujungti skirti varžtai. Kai kurios skulptūros dalys sujungtos mediniais kaiščiais.
Per plenero uždarymą skulptūrą palaimino ir pašventino Obelių Šv. Onos parapijos klebonas Laimonas Nedveckas. Švęsto vandens dvasininkas nepagailėjo ir pačiam autoriui – mojuodamas šlakstykle, šypsodamasis, dosniai bėrė lašus ant tvirto stoto menininko.
Menininkų tandemas gvildeno filosofines temas
Akmenį įveikiantis D. Čepas ir šįmet liko ištikimas filosofinei kūrybos linijai. Masyviame akmenyje, sveriančiame maždaug 12 t ir 815 kg, iškaltas vienas valstybės simbolių – Vyčio kryžius. Interneto enciklopedija „Vikipedija“ nurodo, jog šis ženklas siejamas su Jogailaičių dinastijos herbu, kuriame įdėtas Jogailos asmeninis ženklas – Jogailaičių dvigubas kryžius. XVI a. mirus paskutiniam Jogailaičių atstovui Žygimantui Augustui, kryžius imtas vadinti Vyčio kryžiumi. Dabar jis naudojamas valstybinių apdovanojimų, karo aviacijos, policijos simbolikoje, pavaizduotas raitelio skyde Lietuvos herbe. Tačiau menininkas jį sieja ir su senovės žynių sukurtais ženklais, simbolizuojančiais žmogaus kūną, kuris duotas dvasiai tobulinti.
Pristatydamas bendrą savo ir S. Kronio kūrinį pabrėžė, kad akmens viršuje esantis dvigubas metalinis Vyčio kryžius yra dvasinio lauko išraiška, šviesos nešėjo ženklas. „Mes šioje žemėje esame šviesos nešėjai, kiekviename mūsų yra toji šviesa“, – sakė D. Čepas.
Dešimtą kartą pleneruose Skemuose dalyvavęs S. Kronis pripažino, jog „Šviesos nešėjo“ idėja priklauso Domininkui, o jis „tebuvęs išpildytojas“. S. Kronis taip pat nukalė metalo saulutę jau anksčiau pastatytai medinei skulptūrai, vaizduojančiai Švč. Mergelę Mariją. Menininkų akimis žiūrint, kaltinės saulutės prireikė kompozicijai užbaigti, „kad būtų sąsaja su Aukščiausiuoju“.
Atskleidė… formulę
Kolegų darbus pristatęs A. Bagdonas apie savo atliktą darbą – ištapytą chorui skirtos erdvės sienelę – pernelyg negražbyliavo. Tarsi užtvirtindamas, kokia svarbi ši vieta, sodriu, galingu balsu sugiedojo dalį giesmės „Ave Maria“. Na, o nusileidęs į apačią, lauke, pristatė savo tapybos katalogą „Suradęs gyvenimo formulę“. Kokia ta gyvenimo formulė? „Jeigu bent vienam žmogui bus reikalinga mano kūryba, niekuomet neatsisakysiu kurti, netgi jei tas žmogus būsiu aš. Žinodamas, kad rytoj bus pasaulio pabaiga, šiandien dar nutapyčiau meno kūrinį…“ – tokį autoriaus atsakymą randame kataloge.
Gali pamatyti ir lankytojai bei turistai
Viena naujausių ir gražiausių Aukštaitijos koplyčių, varpinė bei du dešimtmečius ne tik interjere, bet ir po atviru dangumi kurta meno galerija garsina Skemų socialinės globos namus ir Skemų kaimą kaip patrauklų kultūrinės traukos centrą, pritraukia vis daugiau turistų. Atvykstantys lankytojai ir turistai turi galimybę savarankiškai lankyti meninius darbus naudodamiesi išleistais jų katalogais, gaudami reikalingą informaciją kūrinių informacinėse lentelėse.
Šiuo pleneru tęsiama dailės, skulptūros, kalvystės ir medžio drožybos plenerų kūrybinė tradicija, kurią kūrė 19 profesionalių menininkų ir tautodailininkų, padovanojusių apie 200 įvairių meno kūrinių – tapytų paveikslų, medžio ir akmens skulptūrų, kalvystės darbų, ištapytų langinių.
Ne viena sukaktis
Plenero uždarymo diena buvo skirta ne tik koplyčios palaiminimo penkerių metų sukakčiai, bet ir solidžiam, net 85 metų Skemų socialinės globos namų jubiliejui paminėti, todėl į visą dieną vykusius renginius atvyko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Darius Pauliukonis, Seimo nariai, rajono savivaldybės atstovai, kiti svečiai. Koplyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, o vakare į koncertą pakvietė liaudies instrumentų ansamblis „VT“.
Projektą iš dalies remia:
