Stiprybės išraiška – lankstumas ir prisitaikymas
„Šių metų Rokiškio klasikinės muzikos festivalis yra ypatingas ir išskirtinis. Lyg grįždamas į praeitį, pandemijos paveiktas, festivalis vėl šoka į vasaros sezoną. Lankstumas ir prisitaikymas mums yra stiprybes išraiška, festivalis evoliucionuoja, bręsta, prisitaiko prie miesto grafiko, mūsų artistinio gyvenimo subtilybių. Esame dėkingos visiems, kurie palaiko ir stiprina šiuos pokyčius. Pirmoji festivalio dalis, lapkričio mėnesį po pandemijos dangčiu uždengta, įvyko nuotoliniu būdu, todėl dabar, beprotiškai išsiilgusios gyvo garso ir tiesioginio bendravimo, laukiame naujų susitikimų birželio 27–liepos 4 d.“, – sakė J. Zajančauskaitė.
Šiais metais festivalio renginiai vyks net keturiose skirtingose erdvėse: Krašto muziejaus menėje; muziejaus parke; Šv. Mato bažnyčioje; J. Keliuočio bibliotekoje.
Įėjimas į koncertus kaip ir anksčiau – nemokamas. Niekas nepasikeitė. Tik į keletą koncertų planuojama registracija, apie tai žiūrovai bus informuoti.
Susitikimai ne tik su muzika
Kaip įprasta, festivalyje bus pristatomi ir kitų sričių menininkai.
„Bendravimo, saviraiškos reikšmė žmogaus gyvenime yra didžiulė. Žmogus bendrauja ne tik žodžiais, kūno judesiais, bet ir menu. Muzika virtuoziškai geba iškelti daugybę vidinių išgyvenimų bei emocijų. Tai garsų kalba, turinti savo taisykles, raštą ir prasmes. Bet ar ji gali būti transformuota ir perkelta į vaizduojamąjį meną?“ – klausia J. Zajančauskaitė. Atsakymą skaitytojai kviečiami sužinoti jau birželio 27–liepos 4 d., naujausioje menininkės Neringos Žukauskaitės grafikos parodoje „Impromtu“.
Literatūrinėje popietėje šiemet rokiškėnų laukia susitikimas su prozininku, dramaturgu ir scenaristu Sauliumi Šalteniu. Jis vyks liepos 3 d., šeštadienį, 14 val. J. Keliuočio viešojoje bibliotekoje.
Dalis koncertų numatyti parke
Be festivalio Rokiškio jau neįsivaizduojančių žiūrovų šiemet, žinoma, laukia ir koncertų gausa. „Smuiko duetai, fortepijoninis trio, septetas didžiajam L. van Beethoven‘ o 250-osioms gimimo metinėms paminėti, serenadų vakaras styginiams, vyrų vokalinio ansamblio a cappella“, – vardija organizatorės. „Esant geram orui, koncertų dalis yra numatoma Rokiškio krašto muziejaus parke, po atviru dangumi, rožynams kvepiant. Koncertai lauke visad yra ypatingi: gamtos garsai susilieja su instrumentu skambesiu, lapų šlamėjimas prideda romantikos džiaugsmo, o paukščių čiulbėjimas akompanuoja stygų melodijas“, – sakė Justina.
Nuo ko viskas prasidėjo
Priminsime, kad Justina, baigusi smuiko klasę M. K. Čiurlionio menų mokykloje, iš pradžių studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tačiau neilgai – stebėtinai greitai išmokusi prancūzų kalbą įstojo į Paryžiaus nacionalinę muzikos ir šokio konservatoriją. Mat įvairių tarptautinių konkursų laureatė labai norėjo mokytis pas profesorių Borisą Garlitskį ir tai jai pavyko. Kodėl rinkosi studijas užsienyje? Justina yra sakiusi, jog atsakyme telpa labai daug dalykų – ir noras plėsti akiratį, pamatyti kažką naujo, pabandyti save realizuoti kitoj plotmėj. Išvažiuodama Justina nejautė jokios nepažįstamos šalies baimės. Tik po mėnesio pradėjo kilti klausimų, ką ji čia veikia, kas su ja vyksta. Tačiau vis tiek širdyje žinojo, kad nori studijuoti ir sugerti viską kaip kempinė. Viską, ką duoda tas kultūrinis labai intensyvus Paryžiaus gyvenimas.
Dabar Justina turi savo ratą, yra laisvai samdoma menininkė, groja smuiku įvairiausių sudėčių ansambliuose visoje Europoje. „O pats gražiausias dalykas ir yra tai, kad, ką gauni, gali grąžinti savo kraštui“, – dar pirmaisiais festivalio metais „Gimtajam Rokiškiui“ yra sakiusi smuikininkė.
Jaunesnė Justinos sesuo Simona, baigusi fortepijono klasę M. K. Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje, įstojo į Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo valstybinę konservatoriją, vėliau studijavo Vokietijoje, o šiuo metu gyvena Lietuvoje.
Priminsime, kad Simona nuo 2005 m. buvo M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo stipendininkė, gabiai ir perspektyviai merginai fondas stengėsi padėti. Pirmiausia Simona buvo išvažiavusi į fondo remiamus kursus Prancūzijoje, vėliau jai pasiūlyta dalyvauti konkurse tam, kad galėtų mokytis Sankt Peterburge pas labai gerą profesorę Niną Sereginą. Simona minėtą profesorę jau pažinojo, todėl susigundė ir pabandė. Iš keliasdešimties norinčiųjų buvo vienintelė vieta – konkursą laimėjo Simona.
Minėta konservatorija, pianistės žodžiais, turi labai gilias tradicijas, visi ten išvažiavę mokytis yra laimingi, nes verda intensyvus kultūrinis, muzikinis gyvenimas. Mergina yra sakiusi, jog pirmieji mokslo metai buvo sunkūs, reikėjo mokytis ir rusų kalbos, tačiau ji kursą baigė aukščiausiais pažymiais.
Justina ir Simona labai laimingos, kad Lietuvoje jas palaiko, o gimtajame Rokiškyje laukia jų rengiamų festivalių. „Išvažiavęs sužinai, kas yra tavo šalis, namai, ir tai, kas kiekvienam yra svarbiausia“, – neabejoja seserys. Jos yra sakiusios: reikia bandyti siekti daugiau, net jei galvoji, kad tau nieko daugiau nereikia. Klausiamos apie tai, ką joms reiškia gimtinėje rengiamas festivalis, merginos kalbėjo, kad labai svarbu tą užkurtą židinį išsaugoti, o po kiekvienų metų koncertų turi ambicijų daryti dar geriau.
Muzikantai – iš viso pasaulio
Kaip jau įprasta, seserų rengiamuose festivaliuose koncertuoja jauni, tačiau jau ne vieną titulą pelnę muzikantai – gyvenantys ar studijuojantys įvairiose pasaulio šalyse, tarptautinių konkursų laureatai, prestižinių stipendijų laimėtojai, jauni talentai, kuriems plojo ne vienoje salėje. „Jei turėtume barometrą emocijoms, kai grojame labai susikoncentravę, pamatuoti, tas barometro stulpelis pakiltų labai aukštai“, – yra sakiusios Justina ir Simona.
Prisikviesti talentų į Rokiškį joms nėra problema. Kartais Rokiškio dvaro menėje jau pasirodę kolegos patys domisi ir laukia, „kada grosime?“ O kiti, kuriuos nori pasikviesti, neretai yra pažįstami, kartu koncertuoja, žino vieni apie kitus, be to, Rokiškio festivalis tapo žinomas, vertinamas muzikos pasaulyje. „Vienintelė problema – suplanuoti koncertų grafikus, nes visi labai užimti“, – kalbėjo muzikantės.
Projektą iš dalies remia:
Seneliai ir tėtis labai didžiuojasi, kaip ir visi mes, Rokiškio krašto žmonės.