blank
Sodyboje švenčiamos krikštynos, vestuvės, vyksta įvairios stovyklos. Čia savo šventes mini su Rokiškio rajonu net nesusiję žmonės, o nakvoti palapinėse jiems – egzotika.

– Ar su „Levandų Vanagynės“ produkcija dažnai dalyvaujate mugėse, šventėse?

– Šiemet teko dalyvauti Jūžintuose vykusiame Šv. Baltramiejaus gyvųjų amatų kermošiuje, „Samsonas Rally Rokiškis“ mugėje ir liepos 6-ąją „Velykalnio“ parke vykusioje amatininkų ir tautodailininkų mugėje. Sėkmingiausiais šiemet pavadinčiau Šv. Baltramiejaus atlaidus, kuriuose dalyvavau ir pernai. Esu labai patenkinta, kad organizatoriai visuomet pakviečia, nereikia pačiai prašytis.

– O į kitus miestus ar teko vykti pristatyti „Levandų Vanagynės“ ir jos produkcijos?

– Prieš pandemiją vykome į „Litexpo“ parodą ir pristatėme „Levandų Vanagynę“, tačiau kol kas neteko dalyvauti Kaziuko mugėje, į kurią labai norėčiau. Tik nesu tikra, ar mes tam užaugome, nes ten važiuojant jau reikia turėti pasigaminus didelius kiekius produkcijos, o kadangi ji – rankų darbo, tam reikia pasiruošti. Tai yra ateities planuose.

– Kokia Jūsų produkcija sulaukia didžiausio susidomėjimo?

– Labai įvairiai ir labai nenuspėjamai – jeigu vienoje mugėje populiariausiu tampa vienas produktas, kitoje mugėje jį gali labai mažai pirkti. Tačiau mūsų produkcijos asortimentas nėra labai didelis, yra keli išgryninti produktai, todėl nebūna taip, kad kažkurio visai nepirktų.

– Ar daug svečių šiemet sulaukėte „Levandų Vanagynėje“?

– Mes nesiorientuojame į pavienius turistus, kurie, kaip pastebime, dažniausiai čia atvažiuoja nusifotografuoti ir pamatyti didelius levandų laukus. Tą siūlo ir Biržai, ir Utena. Žmonių, aplankančių „Levandų Vanagynę“, skaičius mums nėra svarbus, mes neturime įėjimo mokesčio kaip kiti levandų laukai, todėl to skaičiaus ir nefiksuojame. Mes siekiame išsiskirti, todėl norime teikti kitos koncepcijos paslaugas – dėmesį telkiame žmonių grupėms. Mūsų tikslas – pritraukti žmones į edukacijas, norėtume, kad jie atvažiuotų čia sužinoti kažką naujo, o išvyktų gavę naudingos ir įdomios informacijos, ne tik nusifotografavę. Todėl dažnai organizuojame įvairius renginius.

blank
Štai taip atrodė „Levandų Vanagynė“ iš pradžių – planuota
pasisodinti levandų ir susitvarkyti aplinką, kad
šeimos nariai galėtų leisti laisvalaikį. Tuomet nebuvo
minčių apie ūkį ir verslą.

– Kokios šventės dažniausiai vyksta „Vanagynėje“?

– Krikštynos, vestuvės, stovyklos. „Levandų Vanagynę“ pasirenka ir vietiniai rokiškėnai, jie dažniausiai švenčia krikštynas, kiek rečiau pasitaiko vestuvių. Šiais metais vyko trejos vestuvės. Kadangi „Vanagynė“ nėra tam tradicinė vieta, mums šis skaičius yra didelis.

– Ar Jūsų sodyboje vyksta verslo susitikimai?

– Vyko Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sieną projektas „Interreg VA“, kuriame mes dalyvavome, o vėliau dalyviai lankėsi ir „Vanagynėje“. Rengtas Rokiškio „Spiečiaus“ susirinkimas.

Čia užsuka ir darbo kolektyvai, užsisako edukacijas. Rokiškio mamų klubas ir Visuomenės sveikatos biuras organizavo stovyklas. Jaučiame Rokiškio turizmo ir amatų informacijos centro didelį palaikymą, jis nuolat pasiūlo kažką naujo, įtraukia į veiklas.

– Kokie užsakovai labiausiai stebina?

– Švenčių srityje dirbu jau septynerius metus ir man dar neteko girdėti, kad į kitas kaimo turizmo sodybas švęsti vestuvių su visa gimine atvažiuotų vilniečiai, nieko bendro neturintys su Rokiškiu. Tai mane labai stebina gerąja prasme. Vilniečių, norinčių čia minėti savo šventes, buvo ir pernai, ir šiemet, net kitų metų vasarą vyksiančias vestuves pradėjo planuoti poros, kurios taip pat nieko bendro neturi su Rokiškio rajonu.

– Kas Jums yra didžiausias įvertinimas?

– Tai, kad žmonės čia atvyksta iš kitų miestų, man yra didžiausias įvertinimas, didmiesčių gyventojai pasirenka, atrodytų, tokią kaimo glūdumą. Mes neteikiame nakvynės paslaugos, todėl vestuvininkai atsiveža palapinėmis ir noriai jose nakvoja. Manau, jiems tai – šiokia tokia egzotika ir atrakcija. Kai atvyksta paprasti ir drąsūs žmonės, kartu mes padarome jų šventę tokią, kokios jie nori ir kokią įsivaizduoja.

Labai džiaugiuosi, kad ir vietiniai savo šventes mini pas mus, jaučiame palaikymą, kuris yra labai svarbus.

– Kuo labiausiai žavisi atvykstantieji?

– Pirmiausia visi čia jaučiasi kaip namie. Daugelis pasako, kad čia „gera kaip pas babą“, jaučia gerą aurą, jaukumą. Svarbiausia yra visuma, pušynas, namelis, viskas susideda iš paprastų dalykų. O levandų laukas, sakyčiau, lieka antraeiliu dalyku. Tie, kurie čia mini savo šventes, dėl aplinkos nėra įpareigojami ar įspraudžiami į kažkokius rėmus, todėl visi gali jaustis gerai.

– Prisiminkite veiklos pradžią. Ar tikėjotės, kad visa tai išaugs į sėkmingą ūkį?

– Iš pradžių sodyboje nusprendėme pasisodinti levandų ir tik vėliau pradėjome domėtis, ką galime iš jų pagaminti, o sodybos aplinką tvarkėme savo šeimos laisvalaikiui praleisti. Tuomet net minties neturėjome, kad kas kita čia bus, tačiau dabar patys sodyboje  praleidžiame mažai laisvalaikio.

Jokio verslo neplanavome, viskas išėjo spontaniškai, kai pamatėme, kad kitiems žmonėms čia smagu, kai sulaukėme palaikymo ir daug gerų reakcijų.

blank
Dabar sodyba – išpuoselėta, per daugybę metų čia įdėta
daug darbo, o rūpesčių vis tiek yra: reikia prižiūrėti senus
pastatus, kad šie nesugriūtų.

– Ar daug darbo įdėjote, kad tai pasiektumėte?

– Daugeliui galbūt atrodo viskas paprasta, tačiau iš nieko niekas neatsiranda. Daug kas turi apleistų močiučių sodybėlių ir visi galėtų pasidaryti kažką panašaus, bet tai ne visiems pavyksta. Nors, atrodo, viskas paprasta, bet darbo per daugelį metų įdėjome daug. Šiltuoju sezonu čia daugybė rūpesčių, tačiau mus skatina žmonių geri atsiliepimai, įspūdžiai, emocijos ir grįžtamasis ryšys.

– Ar tam, kad sukurtų tokį ūkį, žmogus turi būti linkęs į meną?

– Manau, aš tokį polėkį paveldėjau iš mamos Dalios, „Levandų Vanagynė“ yra mūsų abiejų kūrinys. Tikrai nėra lengva iš paprastų dalykų sukurti kažką „vau“. Meniškoji pusė leidžia pajusti ir tuomet pavyksta savo vizijas paversti realybe.

– Ūkio priežiūra tikriausiai reikalauja daug investicijų. Ar teko pasinaudoti paramomis?

– Iki šiol nesame pasinaudoję jokia parama.

– Kokie didžiausi iššūkiai pasitaikė „Levandų Vanagynėje“?

– Žinoma, finansiniai ir žmogiškųjų išteklių. Samdytis pagalbos dar neišgalime, o kartais pristinga ir darbo jėgos, ir laiko, todėl padeda tik artimieji ir draugai, jeigu reikia.

– Ar „Levandų Vanagynės“ ūkį galite vadinti sėkmingu?

– Ši sodyba traukia žmones, todėl tikriausiai galima pavadinti šią veiklą sėkminga. Manau, tai ir bendravimo nuopelnas. Yra pavyzdžių, kai kyla problemų dėl sodybų šeimininkų bendravimo ir jų požiūrio į klientus. Visuma sukuria rezultatą. Tačiau negaliu sakyti, kad jau pasiekėme sėkmės viršūnę, manau, jos link einame, reikia dar padirbėti ir skirti daugiau laiko.

– Kokios Jūsų naujienos ir kokie artimiausi planai?

– Pavasario projektas – nugriuvusio Lukštų malūno fragmentų pergabenimas į „Levandų Vanagynę“, dabartinis projektas – levandų sodinimas naujoje vietoje, taigi jų kiekis auga, todėl kitą vasarą lankytojų akis turėtų džiuginti jau paaugę krūmeliai.

O tų planų, susijusių su aplinkos tvarkymu, visada yra. Pavyzdžiui, šiuo metu griūva tvartas. Tikrąja ta žodžio prasme. Todėl iki kitos vasaros jį reikia išardyti, sugalvoti, kaip atstatyti, ir pasirūpinti kitais pastatais, kad šie nesugriūtų. Seni pastatai žavi, tačiau juos būtina prižiūrėti, todėl prieš kiekvieną sezoną ar po jo stengiamės tvarkytis. Pirmiausia ir svarbiausia buvo pakeisti visų pastatų stogus, nes, kaip sakoma, jeigu stogas geras, pamatas dar 100 metų stovės.

Projektą iš dalies remia:

blank

 

 

 

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: