Vasaros ilgi vakarai prašosi burtis draugėn
„Vasaronės“ – kultūros projektas, radęsis norint įrodyti, jog kultūra „neišeina“ vasaros atostogų. Nesinorėjo intensyvaus renginių sezono užbaigti gražia valstybine švente Mindauginėmis ir pradėti naują etapą tik rugsėjo mėnesio pabaigoje miesto šventės renginiais. Juk vasaros ilgi vakarai prašosi burtis draugėn ir, besimėgaujant saule, žaluma ir šiluma, dainuoti, šokti, pasakoti. O jei nebesikilnoja kojos ir balsas nebe toks garsus – tiesiog klausyti, žiūrėti, kaip muzikines programas atlieka kiti“, – sako projekto autorė, Rokiškio kultūros centro direktorės pavaduotoja Aušra Gudgalienė.
Taupė net dažus afišoms
A. Gudgalienės žodžiais, svarbiausia „Vasaronių“ idėja – tokia, kad kiekvienas, pasipuošęs lengvu vasarišku rūbu, ateitų į parką susitikti su kitais. Kad kiekvienas galėtų pasijusti esantis „Vasaronių“ bendruomenės dalis. „Taigi mintis, jog kultūra neturi atostogų, jos negali sustabdyti sezoniškumas, vasarą žmonėms irgi reikia kultūrinės veiklos, ir sukūrė šį mėgėjų meno bei kūrybos festivalį. 2017-ųjų vasarą įvyko pirmosios „Vasaronės“. Be jokio papildomo finansavimo. Visos išlaidos buvo apmokėtos Kultūros centro lėšomis. Teko skaičiuoti. Reklamines priemones parengėme savo jėgomis – taupydami spalvoto spausdintuvo brangią dažų kasetę, atspausdinome tik kelias spalvotas afišas. Kitos buvo juodai baltos. Kaip visada, dėl reklamos gelbėjo bičiulis „Gimtasis Rokiškis“ ir, žinoma, visagalis facebook‘ as. Savo muzikines programas pakvietėme pristatyti Rokiškio krašto kolektyvus. Su nekantrumu ir jauduliu laukėme pirmojo vakaro. Ir koks buvo nustebimas, kai dar valandą iki renginio pradžios parkas prisipildė žmonių – senų ir jaunų, pasipuošusių ir ėjusių pro šalį. Buvo labai netikėta, bet gera. Iškart po pirmojo „Vasaronių“ vakaro buvo aišku, kad mes esame reikalingi. Kad nei sodai, nei daržai, nei jūra neatima iš žmonių noro burtis turiningam laisvalaikiui. Tai, kad yra galimybė sumanymą tęsti, rodė ir labai aktyvus mėgėjų meno kolektyvų įsitraukimas. Neišgirdome nė vieno „ne“. Visi žavėjosi idėja ir džiaugėsi, kad galės pasirodyti, prisistatyti publikai, gal net prisivilioti vieną kitą į kolektyvo veiklą. Taigi dalyvių ir lankytojų susidomėjimas ir palankus požiūris į „Vasarones“ leido mums jas tęsti“, – sakė A. Gudgalienė. Kitąmet buvo parengta projekto paraiška Lietuvos kultūros tarybai. Ši taip pat patikėjo rokiškėnų iniciatyva ir skyrė dalinį finansavimą. Ir taip kasmet, iki pat šių metų, projektą iš dalies finansuoja minėta taryba. „Vasaronių“ projektas, anot A. Gudgalienės, net tik užtikrina turiningą vasaros laisvalaikį, bet ir sudaro sąlygas skleistis mėgėjų menui. „Skaičiai rodė, jog į Rokiškio miestą per metus atvyksta tik keli mėgėjų meno kolektyvai, dažniausiai teatrinio žanro. O „Vasaronės“ skatina save parodyti įvairaus žanro mėgėjus. Juolab šis projektas leidžia savo kūrybą ir veiklą pristatyti įvairioms viešosioms įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms, meno mokykloms, savarankiškiems šeimyniniams muzikiniams sambūriams, pavieniams atlikėjams.
Kiekvieną ketvirtadienį
„Aiškus „Vasaronių“ renginių cikliškumas, kiekvienas vasaros ketvirtadienis, užtikrina nuolatinę auditoriją, kuri kasmet vis auga. Kiekviena „Vasaronių“ programa sutraukia apie 200 žmonių, o 2020-aisiais rodytos tiesioginės transliacijos per facebook‘ o platformą padidino klausytojų skaičių iki 1500 kiekvieną ketvirtadienio vakarą. Pernykštė atskleidė, jog festivalis gali puikiai vykti net epidemiologinės situacijos sąlygomis: pasirodymai organizuojami erdviame parke, naudojamos nestacionarios sėdėjimo priemonės, o paskatinti žmonės patys atsineša savo kėdžių“, – sakė organizatorė.
Per ketverius metus „Vasaronėse“ pasirodė per pusšimtį geriausių (I–III kategorijų) įvairių žanrų mėgėjų meno kolektyvų iš skirtingų Lietuvos regionų. Daugelis į Rokiškį atvyko pirmą kartą. „Kai yra galimybių, dengiamos kolektyvų kelionės išlaidos arba mokamas atlygis, kurio dydis yra nustatytas ir patvirtintas kolektyvų įstaigų. Dalis savo programas pristato mainų pagrindu“, – sakė A. Gudgalienė.
Nemokamai
„Vasaronių“ pagrindinė auditorija – Rokiškio krašto gyventojai. Tai įvairiausios socialinės grupės bei įvairaus amžiaus žmonės, norintys išgirsti, pamatyti ir išmokti ką nors nauja arba tiesiog turiningai praleisti vasaros vakarus netoli savo namų. Prie festivalio populiarumo, organizatoriai neabejoja, prisideda ir tai, jog renginiai yra nemokami.
A. Gudgalienė mano, kad „Vasaronių“ reikšmingumą patvirtina įvairios suinteresuotos grupės – kultūros organizatoriai, meno kolektyvai, klausytojai, rėmėjai ir partneriai, turizmo srities bei savivaldos atstovai. Jie sutaria, kad kultūriniai renginiai vasarą prisideda prie vietovės patrauklumo. Apie mūsų festivalį jau žino visa Panevėžio apskrities mėgėjų meno bendruomenė. „Daugelis dalyvių patys ieško galimybės atvykti ir dalyvauti už simbolinį mokestį ar net be jo. Akivaizdu, jog dalyviams svarbiausias yra žiūrovas, o „Vasaronių“ publika – labai nuoširdi ir paprasta. Tarp žiūrovų – ir senjorai, kurių pajamos nėra pakankamos lankytis kultūros renginiuose, šeimos, turinčios mažamečių vaikų, kurie ne visada yra laukiami uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose, bei turintieji judėjimo negalią“, – sakė direktorės pavaduotoja.
Jau trūksta sėdmaišių
„Vasaronės“ greitai tapo kultūros reiškiniu. Taip atsitinka ne visada. Kartais prireikia ne vienerių metų, kad publika patikėtų tam tikru kultūros produktu, jį pamiltų, apie jį žinotų, sektų, lauktų. Džiaugtųsi. „Vasaronės“ visa tai turi. Ir tai, kad kultūros projektas tapo kultūros reiškiniu, lėmė nuoširdus santykis tarp organizatorių, dalyvių ir publikos. Tai jokiu būdu nereiškia, kad šis vasaros festivalis neturi jokių ambicijų. Anaiptol. Visada yra tikslas rokiškėnams pristatyti aukščiausią meninę kategoriją turinčius kolektyvus, o kolektyvams iškelta užduotis sukurti tokią atmosferą, kad žmonės jaustųsi esantys dalimi vyksmo. Organizatoriams, tai yra mums, Kultūros centrui, keliama užduotis sukurti kuo jaukesnę festivalio aplinką: ne per trankus įgarsinimas, patogios sulankstomos kėdutės, spalvingi sėdmaišiai, pledai. Beje, kėdžių ir sėdmaišių kiekį reikia didinti keliais kartais tam, kad kiekvienam suteiktume galimybę patogiai įsitaisyti ir leisti vakarą“, – kalbėjo A. Gudgalienė.
Ji pastebėjo, kad daugelis mūsų publikos per pandemijos metus išmoko į „Vasaronių“ vakarą ateiti ne tik pasipuošusi, bet ir atsinešti sulankstomą kėdutę, kuri, beje, turi tapti pagrindiniu daiktu ir šiais metais.
„Vasaronės“ yra reiškinys. Tai, anot Aušros, liudija viena istorija. „Pernai nusprendėme pakeisti renginio pradžios laiką, pradėti ne 17 val., bet 19 val. tam, kad dirbantys galėtų nevėluodami prisijungti. Jaudinausi, ar afišose ir straipsniuose užfiksuotas pokytis bus pastebėtas nuolatinių „Vasaronių“ lankytojų. Gal susirinks 17 val. ir pamatę, kad nieko nevyksta, apsisuks ir išeis. Štai tas vakaras, 17 val. Vaikštau po parką. Nė gyvos dvasios. Dar labiau sunerimau. Gal pradėsim per vėlai, gal nepatogu, gal žmonės mano, jog „Vasaronių“ nebus. Klydau. Likus valandai iki renginio pradžios gražiais L. Šepkos parko takeliais (man jie panašūs į saulės spindulius) pradėjo rinktis žmonės. Kokie visi gražūs. Moterys su suknelėmis ir skrybėlaitėmis. Vyrai su dailiais marškiniais ir nublizgintais batais. Mamos su kūdikėliais vežimėliuose. Jaunuoliai su dviračiais, kuriuos numeta ir įsitaiso ant sėdmaišių ir šalia savęs sodinasi jiems patinkančias jaunas merginas. Visi mandagūs, šypsosi, sveikinasi, vienas su kitu kalbasi ir džiaugiasi, kad vėl į parką, kad vėl į „Vasarones“. Šis vaizdas buvo geriausias atsakymas ir įrodymas, kad žmonės seka informaciją ir kad jie tikslingai atėjo į renginį, nepaisant to, kad po trejų metų įprastas renginio pradžios laikas buvo pakeistas“, – prisiminė Aušra.
Ji pastebi, kad po „Vasaronių“ vakaro, žmonės neskuba namo. „Ne taip kaip mes, organizatoriai, kartais per greitai norintys susitvarkyti, surinkti kėdes, sulankstyti pledus ir susukti laidus. Publika mus supranta. Dėkodama mums, padėdama susitvarkyti, persėda ant parko suoliukų, kurių jau irgi ima trūkti ir tęsia vakarą besišnekučiuodama. Sakau Kultūros centro vyrams: „Žiūrėkit, refleksija vyksta.“ Ar būna nepatenkintų? Manau, ne. Nebent vienas kitas švelniai papriekaištauja dėl jaunuolių, kurie ima svetima kalba dainas traukti. Tik tiek. Beje, mes atsižvelgiame ir jaunimo kolektyvų prašome savo repertuarą pristatyti gimtąja kalba“, – sako renginio organizatorė.
Artėjančio savaitgalio pranašas
A. Gudgalienės žodžiais, festivalis nevyksta spontaniškai. „Tai yra ilgas organizacinis darbas, reikalaujantis turėti darnią komandą. Per penkerius metus „Vasaronės“ mums tapo beveik laisvalaikiu. Artėjančio savaitgalio pranašu. Ruošdamiesi renginiui ir jo metu gauname gerų emocijų ir energijos. Tačiau ir čia yra savotiško nerimo. Nenuspėjamas vasaros dangus – vienintelis dalykas, dėl kurio atsiranda vis daugiau žilų plaukų. Bet jau baigiame išmokti tai priimti ramiai. Kartą ištikima „Vasaronių“ lankytoja man pasakė: „Vaikeli, mes ataisma ir salėn, jūs tik darykit, nesustokit.“ Taigi visi jau žino, jei ketvirtadienio pavakarę parke nematyti balto Kultūros centro autobusiuko, negirdėti į mikrofoną sakomų „vienas, vienas, kaip girdisi“, nerikiuojamos kėdės, – „Vasaronės“ vyksta viduje“, – pasakoja A. Gudgalienė.
Ir kinas po atviru dangumi
Šiais metais „Vasaronių“ projektas Kultūros tarybos buvo įvertintas teigiamai ir skirtas 4500 Eur finansavimas. Prie festivalio 1350 Eur prisideda rajono savivaldybė. „Ši svari suma leidžia mums ne tik pakviesti įvairius mėgėjų meno kolektyvus, bet ir tęsti prieš porą metų pradėtą naują „Vasaronių“ veiklą – kiną po atviru dangumi. Taigi rugpjūčio ketvirtadienio vakarai bus ilgesni, nes po „Vasaronių“ programų visus kviesime į lietuviškų kino filmų vakarus. Suprantu, smalsu, kas šiais metais pasirodys „Vasaronėse“. Deja, atskleisti negalime, nes esmė – žinoti renginio vietą ir laiką, o kolektyvas paaiškėja likus kelioms dienoms iki renginio ar net tą patį vakarą. Norime, kad žmonės patirtų tam tikro netikėtumo jausmą, kad nesivadovautų nuostatomis, esą jau yra matę ar girdėję. „Vasaronių“ publikos laukia įvairaus žanro mėgėjų meno kolektyvai: šokio ir teatro trupės, vokalinės ir instrumentinės grupės. Na, gerai, keletą įvardysiu – Utenos kamerinis teatras, ansamblis „Nalšia“, Naisių vasaros teatro trupė“, – šypsosi organizatorė.
Taigi penktosios „Vasaronės“ prasidės birželio 10 d. ir tęsis iki pat rugpjūčio 26 d. „Laukiame visų kiekvieną vasaros ketvirtadienį L. Šepkos parke (lyjant – Kultūros centre). Ne tik pasipuoškite, bet ir atsineškite sulankstomą kėdutę. Laukiame ir tų, kurie nori pristatyti savo kūrybą. Mes pasirūpinsime renginio infrastruktūra, o jums tereikia panorėti pasirodyti publikai. Tad jei jaučiate, kad esate pasiruošę, paskambinkite mums, įtrauksime į „Vasaronių“ programą“, – kviečia Rokiškio kultūros centras.
Projektą iš dalies remia:
