Jis viską žino

A. Vasiljevo gali klausytis, net jei visai nesidomi mada. Mat jis gali papasakoti ne tik kiekvieno drabužėlio medžiagines subtilybes, spalvas ir madingus niuansus. Kartu tokiame pasakojime atsiveria klodai istorinių detalių ar kitų kontekstų. Tarkim, kodėl vaikams reikia žaisti monopolį? Tai, anot istoriko, ugdo verslumą. Kas atidžiai klausėsi, sužinojo labai daug, tarkim, kodėl berniukai iki penkerių buvo rengiami suknelėmis.

Kartu su Alma Puodžiukaitiene, A. Vasiljevo fondo vadove, jie ketvirtadienio dieną paskyrė  Rokiškiui. O į mūsų „mielą, jaukų ir gražų miestelį“ atvažiavo tiesiai iš Šilutės, kur prieš dieną  atidarė parodą, skirtą tarpukario madai. O paroda „80-ųjų blizgesiui“ veikia Rygoje.

Kolekcijoje – apie 80 tūkstančių

Iš viso savo kolekcijoje A. Vasiljevas turi apie 80 tūkstančių eksponatų. Jie nuolat eksponuojami pasaulio didmiesčiuose – nuo Niujorko iki Paryžiaus. Vos atvykęs į jo jau pamiltame Rokiškio dvare išeksponuotą „vaikišką madą“, A. Vasiljevas prisipažino prisiminęs visas tas sukneles, lėles, kitus vaikiškus aksesuarus, kuriuos ne taip paprasta buvo surinkti. Mat vaikų drabužiai greitai plyšta, tepasi, išaugtieji dovanojami, greitai sunešiojami. A. Vasiljevas dėkojo, kad vakarą  Rokiškio muziejininkai vedė rusų kalba, nors ir pats moka lietuviškų žodžių, anot A. Puodžiukaitienės, daug ką lietuviškai supranta. „Laba diena“, „ačiū“, „sūris“, – šypsojosi istorikas,  visiems rodydamas, kas yra jam dovanotame maišelyje. Jis prisipažino – „jei reikia „Rokiškio sūriui“ reklamos, gali kreiptis.

Susipažino… dvidešimtajame amžiuje

Betarpiška žvaigždė, apdovanota gebėjimu bendrauti, diplomatija ir vidine kultūra, iš pradžių šypsodamasis žiūrėjo mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“ vaikų specialiai jiems skirtą programą. Po to, aišku, – fotosesija su vaikais jų pačių prašymu.

Be didelių oficialių įžangų direktorės pavaduotoja Marytė Mieliauskienė papasakojo apie tai, kad su  A. Vasiljevu Rokiškio krašto muziejus neakivaizdžiai susipažino „dar dvidešimtojo amžiaus   pabaigoje“. Kas tada buvo? Ne vienam žiūrovui, ypač tiems, kam dvidešimtojo amžiaus pabaiga  skamba egzotiškai,  kilo klausimas. O tada  Rokiškio grafaičių suknelės buvo restauruojamos Vilniuje, ir mados istorikas skyrė joms labai daug dėmesio. Maža to, padovanojo  mūsų dvarui vieną iš savo eksponatų – povo plunksnų vėduoklę.

Fotografuotis – šventas reikalas

Jau antrąją parodą (pirmoji – Viktorijos laikų mados – vyko 2016-aisiais) mūsų dvare eksponuojantis A. Vasiljevas užtikrino, kad  ji – ne paskutinė. Dar viena, kas jau spėjo tapti  tradicija, – po pasakojimų apie eksponatus beveik kiekvienas svečias fotografuojasi su A. Vasiljevu.  „Tai nemokama“, – šypsojosi jis, besifotografuodamas su muziejaus direktore Nijolė Šniokiene, kuri ilgoje eilėje liko paskutinė. O ji juokavo sakiusi garsiam meistrui, gal šis nė nepastebėtų, jei  kokią suknelę Rokiškio dvaras priskirtų savo kolekcijai. Bet tai neįmanoma, A. Vasiljevas, pasirodo, prisimena ne tik kiekvieną rūbelį, bet ir jo atsiradimo mados guru kolekcijoje istoriją. Ne tik istoriją, bet ir visus su vienu ar kitu drabužėliu susijusius kontekstus.

Vaikiškos mados paroda – viena pačių svarbiausių šių metų parodų Krašto muziejuje, ji  reprezentuoja Rokiškį ir kaip Lietuvos kultūros sostinę. Yra įvertinta  keliais šimtais tūkstančių eurų ir gausiai lankoma.

Parodoje eksponuojama apie šimtas įvairių atskirų drabužių ir jų komplektų. Dauguma eksponatų – vaikiški drabužiai, vienas kitas – motinos ar tėvo, kad būtų atspindėta visa šeima.

Prie vaikiškų drabužių iš praėjusių amžių – ir apie 300 įvairiausių vaikams skirtų aksesuarų: skrybėlaičių, skėčių, segių, kvepalų buteliukų, batukų, net suadytos pokario laikų kojinytės, vėduoklės, albumėliai, dėžutės, to meto vaikiški žaidimai, paveikslai, fotografijos. Nors skelbiama, kad pristatoma XIX–XX a. mada, tačiau yra ir vienas kitas XVIII a. pabaigos aksesuaras.

Anot istorikų, tuos vaikiškus drabužius surinkti nėra lengva, nes jų išlikę mažai. Pirmiausia todėl, kad vieno vaiko rūbai atitekdavo kitam ir greitai susidėvėdavo. „Kita vertus, XIX a. vaikų mirtingumas buvo didelis ir paruošti kūdikiui drabužėliai likdavo net nenaudoti. Todėl ir parodoje matome išsaugotų ir nenešiotų ar mažai nešiotų“, – sakė M. Mieliauskienė.

Dar įdomu tai, kad to laikotarpio, kuris pristatomas, vaikų mada kaip ir neegzistavo – viskas nuo gimimo buvo kopijuojama nuo suaugusiųjų: ir languotos suknelės, ir užpakalį didinantys tiurniūrai – specialios pagalvėlės.

Projektą iš dalies remia

bangenis

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie