Nubraukti dulkes nuo nepelnytai užmirštųjų

„Rokiškio kraštas turi tokį sakralinį kultūrinį paveldą ir tokių europinio lygio asmenybių, kad pavydėti mums galėtų daugelis. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, gražioji Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia ar kultinis medžio drožėjas, dievdirbys Lionginas Šepka, poetas, kunigas Antanas Strazdas, kunigas, švietėjas, knygnešys Jonas Katelė, – žinomi, tačiau kai kas visiškai nepelnytai užmiršta“, – sako piligriminio kelio sumanytoja Rokiškio rajono VVG pirmininkė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė.

Šio kelio idėja ir buvo į vieną maršrutą apjungti vietas, susijusias tiek su garsiais, gerai žinomais dvasininkais, sakraliniais objektais, tiek su likusiais šešėlyje, tačiau ne mažiau reikšmingais. „Pavyzdžiui, ką vietiniai žino apie rabiną Šmuelį Aba Sniegą, gimusį ir vaikštinėjusį Rokiškio gatvėmis? O juk tai buvo vienas iškiliausių tarpukario Lietuvos visuomenės veikėjų – Lietuvos kariuomenės žydų kapelionas, aktyvus Lietuvos nepriklausomybės rėmėjas. Išgyvenęs holokaustą, jis organizavo pirmojo po karo Europoje pilno Talmudo, vadinamo Išgyvenimo Talmudu, leidybą. Manoma, kad jis yra Vilniaus Gaono proprovaikaitis iš motinos linijos. Kas žinoma apie Vakarų Europos lietuvių katalikų vyskupą Antaną Deksnį, nuveikusį tiek gerų darbų, kad jo garbei Vokietijoje, Bad Viorishofene, net aikštė pavadinta Lietuvių vardu? Patikėkite, apie šias asmenybes surinkti medžiagą tikrai buvo nelengva, tačiau šį tą suradome ir norime pasidalinti su visais“, – teigia Rokiškio rajono VVG pirmininkė.

Automobiliu – per dvi dienas

Piligriminis maršrutas drieksis 192 km per visą Rokiškio rajoną, apimdamas apie 20 sakralinių-kultūrinių objektų ir ryškų pėdsaką palikusių dvasininkų atminimą.

R. Stankevičiūtė-Vilimienė sako, kad automobiliu jį rekomenduojama aplankyti per pora dienų. „Kelią sudaro tarsi du žiedai, esantys skirtingose rajono pusėse. Vieną dieną galima apsukti vieną, pernakvoti Rokiškio mieste ir ryte leistis kitu žiedu“, – sako VVG pirmininkė.

Pirma dalis: nuo garsaus vyskupo, maištingo kunigo iki bažnyčios be bokštų, seniausio Lietuvoje varpo ir pirmosios sentikių cerkvės

Rekomenduojama kelionę pradėti nuo Salų. „Kultūros paveldui priklausanti bažnyčia glaudžiai siejasi su šiame krašte, kitoje Dviragio ežero pusėje, gimusiu garsiu vyskupu Juozu Tunaičiu, Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje įkūrėju, dvasios vadovu“, – sako VVG pirmininkė. – Toliau judam į Kamajus – ten, kur gyveno, kunigavo ir buvo palaidotas poetas, kunigas Antanas Strazdas. Čia jo kapas, paminklas, o Kamajų bendruomenė planuoja įrengti šio šviesuolio muziejų. Piligrimai galės aplankyti ir kultūros paveldui priskirtą Kamajų bažnyčią, kurios bokštai buvo nugriauti per antrojo pasaulinio karo bombardavimus“, – antrąja maršruto vietą pristato R. Stankevičiūtė-Vilimienė.

Beje, A. Strazdo, legendinio poeto, maištingo kunigo, kurio kunigavimas buvo suspenduotas, o jis pats palaidotas nešventintoje žemėje, giesmė — himnas „Pulkim ant kelių“ – iki šiol giedama bažnyčiose. Populiari ir jo Velykų giesmė „Linksma diena mums nušvito“.

Trečiasis sustojimas – Jūžintai ir gražuolė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – viena iš nedaugelio vėlyvojo baroko pavydžių Lietuvoje ir vienintelė Baltijos šalyse, kurioje veikė vienuolynas. Jūžintų bažnyčia dar vadinama gulbe, nes savo architektūra ji panaši į gulbę, išskleidusią ir apsigaubusią savo sparnais. Piligrimai, lipdami siaurais tamsiais laiptais, vieną po kitos čia galės apžiūrėti aštuonias asketiškas miniatiūrines celes. Jose vienuoliai gulėdavo tiesiai ant molio aslos pabertų šiaudų. Celėse išsaugotos seniausios lenkiškos maldų knygos, nuotraukos, kryžiai, skulptūrėlės.

„Toliau keliaujam į Kriaunas. Čia piligrimų laukia varpai ir viena vertingiausių liturginių drabužių kolekcijų“, – sako R. Stankevičiūtė-Vilimienė.

Kriaunų bažnyčiai priklauso trys varpai, du iš jų įtraukti į kultūros vertybių registrą, trečiasis – vienas iš paslaptingiausių ir sunkiausiai interpretuojamų artefaktų Lietuvoje. Manoma, kad varpas pagamintas iki XV a. Taigi didelė tikimybė, kad jis nulietas dar Lietuvos pagonybės laikais. Piligrimai čia galės apžiūrėti ir itin vertingą liturginių drabužių kolekciją. Ji yra viena vertingiausių, esančių Lietuvos provincijų bažnyčiose. Dalis drabužių įtraukti į Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo sąrašą, dauguma siūti ne Lietuvoje, o Europos šalių dirbtuvėse.

Maršrutas toliau suka Bobriškio kaimo link, visai šalia Sartų ežero. Čia stovi unikalus XIX a. medinės architektūros paminklas, sentikių maldos namai – Bobriškio cerkvė. Pirmieji žinomi sentikių maldos namai dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo įkurti 1710 m. Puščios (Girelės) kaime. Ši data laikoma Lietuvos sentikių Bažnyčios įkūrimo pradžia. 1819 m. iš Puščios šie maldos namai buvo perkelti į kaimyninį Bobriškio kaimą. Bobriškis buvo vienu iš svarbiausių religijos centrų Šiaurės Lietuvoje.

Antra piligriminio kelio dalis: nuo neogotikos perlo, kultinio medžio drožėjo, rabino iki garsių kunigų

Iš Bobriškio piligrimų maršrutas suka Rokiškio link, kur laukia istorija apie jau minėtą rabiną Šmuelį Aba Sniegą, Rokiškį garsinanti neogotikinė bažnyčia, kurioje aptikti pirmosios XVI a. šventovės pamatai, garsiojo medžio drožėjo L. Šepkos ir kitų kūrėjų prakartėlių ekspozicija.

Iš Rokiškio suka antrasis piligriminio maršruto žiedas. „Pirmasis maršruto objektas – Onuškis, seniausia medinė vietos bažnyčia ir su šia parapija susijęs, šiame krašte gimęs jau minėtas vyskupas Antanas Deksnys“, – sako pašnekovė.

Toliau Čedasai. Čia piligrimų laukia viena iš gražiausių kaimiškų bažnyčių, žavinti eksterjero ir interjero vientisumu. Iš čia kelias veda link Suvainiškio Šv. Jokūbo bažnyčios, įtrauktos į šv. Jokūbo kelio maršrutą. Galiausiai – Panemunis ir Panemunėlis.

Panemunio valsčiuje gimęs garsusis kunigas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, ministras pirmininkas, Lietuvos kariuomenės kapelionas, politinis kalinys Vladas Mironas.

Panemunėlyje kunigavo Jonas Katelė, dirbęs šioje parapijoje šviečiamąjį darbą ir pavertęs ją viena raštingiausių, platinęs draudžiamą spaudą ir organizavęs lietuviškus vaidinimus. Pirmasis Lietuvoje slaptas lietuviškas vaidinimas įvyko 1893 m. būtent čia, Panemunėlio apylinkėje, Naujikų kaime. Vaidinta J. Tumo-Vaižganto pjesė „Nepadėjus nėr ko kasti“.

Pėstiesiems maršrutas, deja, dar nepritaikytas

Vis dėlto piligriminis kelias labiau siejamas su keliavimu pėsčiomis. Skaičiuojame su Rokiškio rajono VVG pirmininke, per kiek laiko būtų įmanoma šį maršrutą įveikti. Mūsų skaičiavimais, pėsčiomis – per savaitę, dviračiu – greičiau.

Tik klausimas – ar vietos gyventojai pasiruošę priimti piligrimus? Atrakinti bažnyčias, apnakvindinti? R. Stankevičiūtės-Vilimienės manymu, kol kas – vargu.

„Piligriminis pėsčiųjų kelias – tai ir atitinkamais atstumais išsidėstę nakvynės namai, maitinimo vietos, tualetai, nuorodos, galų gale ir mobiliosios navigacinės programėlės. Tikėtina, kad visa tai po truputį rasis, bet tokių verslo iniciatyvų turėtų imtis vietinės bendruomenės. Mes sukūrėme produktą, galintį suaktyvinti kaimiškąją teritoriją, paskatinti kurti čia verslus – tokia mūsų misija, o ar tuo bus pasinaudota, žiūrėsime. Iniciatyvų jau yra. Kamajų bendruomenė nori kurti A. Strazdo muziejų, Kriaunų – nakvynės namus. Panemunis jau turi svečiams priimti tinkamą infrastruktūrą, bet to maža. Jeigu atsirastų šiame maršrute daugiau tokių iniciatyvų, piligrimystė pėsčiomis būtų reali ir tikrai labai įdomi“, – sako R. Stankevičiūtė-Vilimienė.

Pasak pašnekovės, tai ne pirmas jų sukurtas maršrutas, galintis suaktyvinti įvairius verslus ir veiklas kaimiškosiose teritorijose. „Esame sukūrę dvarų, laisvės kovų maršrutus. Jie labai įdomūs, Rokiškio turizmo centras jais naudojasi“, – pastebi R. Stankevičiūtė-Vilimienė ir priduria, kad visi maršrutai persipina, todėl nakvynės, maitinimo vietas, tualetus būtų galima derinti, kad tiktų visiems.

Startas – rugsėjo 8-ąją

Piligriminio maršruto pristatymas prasidės šį sekmadienį, rugsėjo 8-ąją,Panemunyje.

„Numatyta dešimt pristatomųjų renginių, jie vyks į maršrutą įtrauktose bažnyčiose. Parengėme mobiliuosius informacinius stendus apie kiekvieną objektą ir asmenybę – stendai keliaus iš vienos vietos į kitą. Išsamius istorinius pranešimus parengė istorikas, Rokiškio krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėjas Giedrius Kujelis. Jie vėliau atsidurs specialiai tam sukurtame tinklalapyje savasrokiskis.lt . Žodžiu, esame pasiruošę startuoti, gaila, kad negalėjome anksčiau, kai Rokiškio parapijose vyko tituliniai atlaidai, pritraukiantys kraštiečius iš visos Lietuvos, net kitų šalių“, – sako VVG pirmininkė ir priduria, kad priežastis – tradicinė, vėliau, nei manyta, gautas finansavimas.

Finansavimas šiam maršrutui parengti, informacijai paruošti gautas iš kelių šaltinių. Lietuvos kultūros taryba projektui skyrė 3900 eurų, Rokiškio rajono savivaldybė – 1170 eurų, Rokiškio rajono VVG – apie 2000 eurų savų lėšų.

Projektą iš dalies remia

bangenis

1
Rašyti komentarą

avatar
1 Comment threads
0 Thread replies
1 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Austėja Recent comment authors
  Subscribe  
Naujausius Seniausius Įvertinimą
Informuoti apie
Austėja
Austėja

visi žinomi vardai- nieko naujo, kas gi Vyskupo Deksnio nežino ar Vlado Mirono. Gerai, kad sugalvojo tokį projektą, bet viskas žinoma. Nereikia taip sakyti, kad tie vardai pamiršti. Apie Sniegą irgi rašyta.